Įžvalgos

  • JAV ir Kinijos varžybos - naujas valiutų karas

  • Data: 2016-12-07
    Autorius: Lukas Grinius

    https://pixabay.com/en/mixture-currencies-finance-business-69523/

    Didžiosios pasaulio valstybės susiduria su augančia konkurencija. Vis dažniau kalbama, kad pasaulio lyderė JAV ilgainiui užleis savo pozicijas Kinijai. Valstybei, kurios didelę dalį ekonomikos augimo sudaro būtent JAV įmonių investicijos. Donaldo Trumpo pažadai buvo vienas iš veiksnių, verčiančių balsuoti už žadamas permainas peržiūrėti šią politiką. Naujasis prezidentas pažadėjo riboti investicijų „nutekinimą“. Analizuodami galimus scenarijus,  paieškokime atsakymo, ar Kinija lengvai nusileis galimiems ekonomikos augimo ribojimams ir nesukels dar vienos krizės JAV.

    Spartėjant globalizacijos procesams pasaulyje, šalies konkurencingumo didinimas įgauna vis didesnę svarbą kiekvienos valstybės ekonominiame, socialiniame bei politiniame gyvenime. Į užsienio valstybes besiplečiančios šalių rinkos sukuria būtinybę užtikrinti konkurencingumą tarp įmonių ne tik valstybės viduje, bet ir tarptautiniu mastu.

    Vienas iš vyriausybių taikomų būdų šalies konkurencingumui didinti yra geresnių  tarptautinės prekybos sąlygų sudarymas nuvertinant savo nacionalinę valiutą. Šiuo būdu skatinamas šalies eksportas, o tai daro įtaką ūkio augimui bei piliečių gerovės kėlimui.

    Nors požiūris į konkurencingumo skatinimo priemones pasikeitė, tačiau valstybės vis dar plačiai taiko nacionalinės valiutos devalvaciją (nuvertinimą), kaip būdą įtvirtinti savo pozicijas pasaulio rinkose. To įrodymas yra valstybių (ypač didžiųjų ekonomikų  – Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Japonijos ir kitų) veiksmai, siekiant susilpninti savo nacionalinę valiutą kitų šalių atžvilgiu ir taip padidinti konkurencingumą tarptautinėje prekyboje. Šį reiškinį Brazilijos finansų ministras Guido Mantega 2010 metais įvardino kaip „valiutų karus“, kurie vyksta ir šiomis dienomis, darydami didelę įtaką pasaulio šalių ekonomikoms.

    Sąvoka „valiutų karai“ yra gana nauja, 2010 metais panaudota kaip atsakas į Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomas kiekybinio skatinimo operacijas, kuriomis buvo siekiama įgyvendinti protekcionistinę politiką. JAV vyriausybė jau ilgą laiką siekia, kad doleris turėtų santykinai žemą kursą kitų valiutų atžvilgiu, taip padėdama savo šalies gamintojams ir eksportuotojams. Paprastai „valiutų kare“ dalyvauja dvi pagrindinės valstybės, konkuruodamos vis mažesniu savo valiutos kursu.

    Neigiamos dalyvavimo „valiutų kare“ pasekmės

    Šalys, įsitraukdamos į valiutų karą, gali ne tik nepasiekti pagrindinio tikslo – padidinti savo šalies konkurencingumą, bet ir pabloginti valstybės ekonomikos padėtį. Viena iš grėsmių yra šalies konkurencingumo praradimas. Taip pat dalyvavimas „valiutų kare“ gali sukelti socialinius neramumus valstybėje, kadangi valiutos nuvertinimas daro įtaką ne tik pramonei, bet ir piliečiams. Išaugusi infliacija mažina žmonių perkamąją galią bei kuria vietos gyventojų nepasitikėjimą vyriausybe. Dėl valiutos devalvavimo labai nukenčia šalies gyventojai, turintys paskolas užsienio valiuta bei mažesnes pajamas gaunantys piliečiai.

    JAV ir Kinijos konkuravimas dėl lyderės pozicijų

    Valiutinės politikos taikymas, kaip įrankis šalies konkurencingumo didinimui, tarp pasaulio šalių pastebimas vis labiau. „Valiutų kare“ aktyviai dalyvaujančios šalys – JAV, Japonija, Kinija ir kitos – konkuruoja pasaulio rinkose, valdydamos savo valiutų kursus. Mokslinėje literatūroje išskiriamos didžiausios konkurentės – JAV ir Kinija (šalių valiutos: JAV doleris (toliau – USD) ir Kinijos ženminbi juanis (toliau – CNY)).

    1 pav. matoma, kad Kinija pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą (toliau – BVP) vis dar smarkiai atsilieka nuo JAV. JAV nominalus BVP 2014 m. buvo 67,8 proc. didesnis už Kinijos (JAV – 17,4189 trln. USD, o Kinijos – 10,3804 trln. USD). Abiejose šalyse nuo 2005 m. šis rodiklis smarkiai išaugo.

    Tai, kad Kinijos ekonomika aplenks JAV, moksliniuose straipsniuose ir darbuose kalbama jau seniai. Kinija jau sugebėjo tai padaryti vienoje iš sferų 2014 m., turėdama pranašumą prieš JAV pagal BVP, įvertintą perkamosios galios paritetu (angl. Purchasing Power Parity; PPP), kurį taikant, atmetamas šalių kainų bei gyvenimo lygių skirtumas. 2014 m. JAV BVP sudarė 17,4189 trln. USD, o Kinijos BVP, įvertinus perkamosios galios paritetą, buvo 17,6173 trln. USD. Kalbant apie šalių ekonomikos augimo rodiklius, svarbu paminėti ir BVP tenkantį vienam gyventojui. Šiuo rodikliu Kinija taip pat vis dar smarkiai atsilieka. Pasaulio banko duomenimis, 2013 m. BVP tenkantis vienam gyventojui JAV siekė 53,042 trln. USD, o Kinijoje – 6,8074 trln. USD.

    JAV ir Kinijos valiutų keitimo kurso politika

    JAV doleris nuo Breton Vudso (Bretton Woods) sistemos laikų buvo patikimiausia valiuta, todėl daugelis fiksuotą kursą besirenkančių valstybių savo valiutą susiejo su šia valiuta. Taip pat ir Kinija iki 2005 m. savo valiutą buvo susiejusi su JAV doleriu – kursu 8,27 CNY/USD.

    JAV, nepatenkinta prekybos su Kinija deficitu, darė spaudimą Kinijai ir 2005 metais pastaroji pakeitė savo valiutos politiką (tai lėmė ir kova su krize). 2005 m. liepos 25 d.  Kinijoje buvo atlikta valiutos kurso režimo reforma – juanis buvos susietas su valiutų krepšeliu, kuriame dominavo JAV doleris, euras, Japonijos jena, Pietų Korėjos vonas (krepšelyje buvo ir tokios valiutos, kaip Didžiosios Britanijos svaras, Australijos, Kanados bei Singapūro doleris, Rusijos rublis). Perėjimas prie lankstesnio valiutos kurso režimo leido Kinijai taikyti pinigų politiką, kuri yra svarbi šaliai su dideliais kapitalo srautais. Kinijos juanis svyravo viso valiutų krepšelio atžvilgiu, tačiau dėl glaudžių prekybos ryšių su JAV didžiausias dėmesys buvo skiriamas šiems dviems valiutų kursams. Po reformos juanis dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki 8,1 CNY/USD, pakilo 2,1 proc. 2 pav. nurodoma, kad nuo 2005 iki 2008 m. Kinija leido juaniui stiprėti iki 6,83 Kinijos juanių už JAV dolerį (vertė pakilo apie 16 proc.). 2008 metais dėl prasidėjusios pasaulio ekonominės krizės Kinija, norėdama išlaikyti stabilumą šalyje, vėl susiejo savo valiutą su doleriu, tuo metu vyravusiu kursu 6,83 CNY/USD. Tai buvo daroma, norint sustabdyti juanio stiprėjimą, kitų valiutų atžvilgiu. Juanio sustiprėjimas bei krizė lėmė sumažėjusį Kinijos eksportą bei konkurencingumą, kai JAV taikė skatinamąją pinigų politiką, dėl kurios JAV doleris pasiekė santykinai žemą kursą kitų šalių atžvilgiu.

    Norėdama padidinti eksporto konkurencingumą, Kinija turėjo užtikrinti, kad juanis daugiau nesustiprėtų, o tai padarė susiedama jį su doleriu. Toks kursas vyravo iki 2010 m., kai dėl užsienio valstybių (ypač JAV), Kinijos centrinis bankas nusprendė tęsti valiutos kurso reformas ir toliau buvo didinama valiutos vertė. Visgi juanio stiprėjimas dolerio atžvilgiu buvo labai mažas, o tai rodė, kad Kinija dalyvauja „valiutų kare“, norėdama išlikti konkurencinga. Nuo 2010 iki 2014 m. juanis sustiprėjo nuo 6,83 CNY/USD iki 6,2 CNY/USD (vertė pakilo 7 proc.) (žr. 2 pav.). Nuo 2014 m. matomas juanio vertės kritimas vėl kelia įtampą kitoms pasaulio šalims. Juanis buvo silpninamas, perkant dolerius ir taip padidinant jų kiekį apyvartoje. Nors centrinis bankas, parduodamas vertybinius popierius, dalį juanių išėmė iš apyvartos, bet pasekmės matomos – juanis susilpnėjo.

    Nuo 2005 m. Kinijos valiutos kurso režimo reformos iki dabar juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo nuo 8,27 iki 6,2 juanių už dolerį (vertė pakilo 25 proc.). Visgi šis pokytis nėra toks, kokio tikisi JAV ir kitos „valiutų kare“ dalyvaujančios šalys. Kinijos konkurencingumas ir pranašumas dėl santykinai žemo valiutos kurso kitų valiutų atžvilgiu išliko ir toliau kelia grėsmę JAV. Tai rodo, kad Kinija, reaguodama į ekonominius ir politinius pokyčius, taiko tinkamą valiutos politiką, kuri lemia šalies ūkio augimą.

    JAV valdžios institucijos mano, kad Kinija manipuliuoja juanio verte, idant pasiektų savo ekonominius ir prekybinius tikslus. Kinija laiko savo valiutą žemiau rinkos nustatomų lygių ne tik, kad palengvintų produktų eksportą į JAV, bet ir siekdama apriboti importą iš šios šalies, atsirandant mokesčių efektui. Taip pat svarbu, kad tiek JAV, tiek Kinijos valiutos būtų patrauklios ir kitoms šalims, ypač prekybos partnerėms.

    Eksporto ir importo apimtys šalyje daro įtaką valstybės nedarbo lygiui. JAV nuo 2005 iki 2014 m. nedarbo lygis buvo nuolat didesnis nei Kinijoje. Tam įtakos turėjo deficitinis mokėjimų balansas. Ypač didelis nedarbo lygis JAV (9,7 proc.) buvo fiksuojamas pasaulio ekonominės krizės laikotarpiu – 2009 m. Nuo tada nedarbas JAV mažėja, tačiau šiuo metu jis vis dar didesnis nei Kinijoje. Tai lemia ir JAV įmonių sprendimai perkelti savo gamybinį procesą į Kiniją dėl palankesnio valiutos keitimo kurso. Tuo tarpu Kinijoje, turinčioje mokėjimų balanso perteklių, nedarbo lygis 2005–2014 m. išliko pastovus – apie 4 proc. Net krizės laikotarpiu nebuvo žymaus nedarbo lygio augimo. Tai rodo, kad palankus valiutos kursas (santykinai žemas kitų valiutų atžvilgiu) ir jo nulemtos eksporto apimtys padeda palaikyti neaukštą ir stabilų nedarbo lygį šalyje.

    Naujojo prezidento siekis suvaldyti investicijų išėjimą iš JAV bene stipriausiai atsilieps Kinijai, tačiau ši auganti valstybė gali pradėti dar stipresnį valiutų karą ir stengsis išlaikyti esamą investicijų lygį. Donaldo Trumpo siekis apmokestinti investicijas užsienyje susidurs ne tik su stipriu tarptautinių įmonių pasipriešinimu, bet ir su stiprėjančios Kinijos bandymu išlaikyti augančios ekonomikos lygį. Kinija jau dabar piktnaudžiauja savo valiutos svyravimu, tuo tarpu dar agresyvesnė JAV ekonominė politika gali privesti prie pasaulinio ekonomikos sukrėtimo. ■

  • ATGAL
    Linas Kojala - 90 sekundžių apie politiką
    PIRMYN
    Energetika darnioje Lietuvoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.