Jei ne auksinės vasaros… | Apžvalga

Asmenraščiai

  • Jei ne auksinės vasaros...

  • Data: 2012-05-15

    Tremčių memorialas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje. Martynos Žilionytės nuotrauka

    Rašyti apie tai, kas žinoma visiems… Turėtų būti bent jau žinoma. Dar daug kam iki skausmo, iki tikros kančios be jokio perdėto graudenimosi šiandien pažįstama, nes išgyventa, nes iškentėta, atsinešta lig šių dienų prišąlusiais ledų kristalais nuo šiaurės jūrų. Rašyti nėra lengva… nes žinoti –  tai ne tas pats, kas jausti, suvokti, į širdį įsileisti. Jauni mes dar (kalbu už savo bendraamžius) ir mūsų laisvė dar jauna. Todėl lyg iš mokyklinuko suolo į taip netolimą įstoriją pažvelgę kartojam vadovėlines frazes, skaičius ir klausiam tų, kurie dar jaučia, prisimena, sapnuoja naktimis.

                Nuo tragiško birželio praėjo jau 70 metų. Žinoma, šis skaičius tik atskaitos taškas, žymintis kančios ir netekčių pradžią, kuri, rodės, niekada nesibaigs… Karas, okupacijos, represijos, genocidas. O šiandien – atmintis, reikalaujanti tiesos ir teisingumo. Ar Europa ir visas pasaulis pagaliau suvoks, kas tada vyko Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, užtekėjus kruvinai „Stalino saulei“? Ar išmoks lietuvių, latvių, estų ir kitų tada okupuotų tautų krauju užrašytą pamoką? Ir mes patys, kadais okupanto kerzų trypti, į sibirus tremti, kalėjimuose ir miškuose žudyti, net mirę neradę ramybės ir pagarbos – po turgaus aikštes valkioti, patvoriais mėtyti, ar tas pamokas šiandien suprantame? Ar, pavyzdžiui, gebėsime atsispirti vis dar sovietizuotos Rusijos energetiniam diktatui, (anti)kultūrinei įtakai, įvairiais kanalais atkeliaujančiai propagandai ir tautos kiršinimui?

                Neišmoktos pamokos ir politinė istorinė amnezija paprastai į gera neveda – tai puikiai iliustruoja kaimyninės Baltarusijos pavyzdys. Paskutinio Europos diktatoriaus ir jo kontroliuojamų jėgos struktūrų gniuždoma baltarusių tauta iki šiol vaduojasi iš „sovietinio rojaus“. Mes baltarusius jau aplenkę daugiau nei dvidešimčia metų. Ten tik dabar kyla rimta sąjūdžio banga, beje, modernizuota – revoliucija per socialinius tinklus.

                Mūsų Atgimimas buvo dainuojantis. Visus Sąjūdžio mitingus lydėjo daina. Tie patys lietuviškos dainos posmai kadais, sovietinio teroro metais, guodė ir teikė vilties tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams. Tad mąstant apie šio numerio temą, visų pirma mintyse suskambo tremtinių (taip pat ir partizanų) dainos žodžiai: „Jei ne auksinės vasaros…“

                Išties lietuviškam birželiui ošiant, gaudžiant, šnarant, šnibždant, kvepiant, žydint ir sirpstant, kai vakarais kažko taip tolima, o po kiemą plonomis kojytėmis lietus vaikštinėjąs, rašyti, rodos, turėtumėm tik apie tris „p“ – pasilinksminimus, poeziją, na, ir pajūrį. Vis dėlto pamokas istorijos ir vasarą kartotis neprošal. Net jei tai būtų žinoma visiems… O pačią vasarą geriau skaityti iš natūros.

    „Apžvalga“, 2011 m. birželis, nr. 6 (22) (503)

  • ATGAL
    Už šeimą, gyvybę ir gyvenimą
    PIRMYN
    Nerami 2011-ųjų vasara
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.