Jemenas: valstybė, tapusi susikertančių interesų platforma | Apžvalga

Pasaulis

  • Jemenas: valstybė, tapusi susikertančių interesų platforma

  • Data: 2018-12-17
    Autorius: Kotryna Kriaučiūnaitė

    Jemeno sostinės griuvėsiai po oro antpuolių 2015 m./Commons.wikimedia.org/Almigdad Mojalli/VOA nuotrauka

    Nors Vidurio Rytai dažnai suvokiami per unifikuotą ir romantizuotą Oriento įvaizdį, tačiau šiandien regione klestinčių politinių kontroversijų akivaizdoje atsiskleidžiantys milžiniški kultūriniai, religiniai ir etiniai skirtumai pabrėžia Vidurio Rytų išskirtinumą ir marginalumą. Kontroversiška nepriklausomų valstybių samplaika kultūriškai determinuotame regione kvestionuoja tautinio ir religinio tapatumo bei teritorialumo santykį, tampantį esminiu iššūkiu šiuolaikinio arabų pasaulio perspektyvoje.

    Nors šiandien konfliktuose paskendusi Sirija – Vidurio Rytų valstybė, pastaraisiais metais sulaukianti itin plataus pasaulio žiniasklaidos dėmesio, tačiau ne mažiau svarbus yra karas Jemene, nuo 2015 metų nevaldomai niokojantis šalį. Šiandien Jemenas išgyvena neaprėpiamo masto humanitarinę krizę, o konflikto zonoje nuolat vykstantys karo nusikaltimai atskleidžia nykstančią gyvybės vertę susikertančių interesų kontekste. Kaip šalis atsidūrė dabartinėje padėtyje ir kieno interesai lemia situacijos Jemene (ne)stabilumą – trumpoje situacijos apžvalgoje.

    ŠIUOLAIKINIO JEMENO POLITINĖ PERSPEKTYVA

    Jemenas – tai viena iš keturių pagrindinių valstybių, kuriose Arabų pavasario metu (nuo 2010 metų), kilus revoliucijoms, buvo sėkmingai nuversti tuometiniai lyderiai. Ali Abdullah Saleho – Jemeno prezidento – nuvertimas tapo esminiu momentu itin fragmentuotos šalies istorijoje. Ali Abdullah Salehas tapo Šiaurės Jemeno (Jemeno Arabų Respublikos) prezidentu 1978 metais, o netrukus – pagrindine figūra šalies istorijoje, suvienijus Šiaurės ir Pietų Jemeną 1990 metais. Nors jam pavyko išlaikyti autoritarinį režimą savo rankose, nepaisant Pietų Jemeno siekio atsiskirti 1994 metais, tai turėjo rimtų socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių šalies pietų regionui. Tolesnis prezidento valdymo laikotarpis pasižymėjo ne tik šešiais skirtingais karais (2004–2010) su husių sukilėliais, kuriuos autoritariniam lyderiui pavyko numalšinti, bet ir represijomis: politinių oponentų šalinimu, neteisėtais įkalinimais, kankinimais ir žmonių grobimais. Verta pabrėžti, kad ne tik neteisėti politiniai manevrai, bet ir patikimi užsienio sąjungininkai – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba, kurios svarbiausia narė – Saudo Arabija, – leido Ali Abdullah Salehui valdžioje išsilaikyti net 33-ejus metus.

    Tad 2011 metų sausį šalyje prasidėjusios Arabų pavasario demonstracijos, nukreiptos prieš autoritarinį lyderį, remiamą JAV ir Saudo Arabijos, paskatino Ali Abdullah Saleho atsitraukimą ir valdžios perdavimą savo pavaduotojui Abd Rabbu Mansour Hadi. Nepaisant nušalinimo nuo valdžios ir prasidėjusios įtampos su buvusiais pagrindiniais rėmėjais – JAV ir Saudo Arabija, Ali Abdullah Salehas toliau išlaikė reikšmingą vaidmenį šalies politikoje, išlikdamas pagrindiniu valdančiosios „Bendro Jemeno gyventojų kongreso“ partijos lyderiu ir suformuodamas aljansą su husių sukilėliais. Paradoksalu, tačiau Ali Abdullah Salehui, savo valdymo laikotarpiu remiamam JAV ir kovojusiam su husiais, netekus valdžios ir buvusių sąjungininkų, teko vienytis su buvusiais priešininkais, kurių pagrindinis naratyvas – pasipriešinimas Amerikos hegemonijai.

    2014 metais husių ir Ali Abdullah Saleho aljansui pavyko užimti sostinę Saną, o naujasis prezidentas Abd Rabbu Mansour Hadi paliko šalį, pasitraukdamas į Saudo Arabiją. Šis momentas – sustiprėjusi šiitų padėtis valstybėje ir Abd Rabbu Mansour Hadi pabėgimas – tapo kertine dingstimi pilietinio karo pradžiai.

    NEIŠSPRENDŽIAMAS KONFLIKTAS?

    Saudo Arabijos vadovaujama koalicija įsitraukė į pilietinį karą Jemene, išreikšdama paramą šalį priverstinai palikusiam prezidentui A. R. M. Hadi, o Iranas savo ruožtu paskelbė paramą husių sukilėliams. Panaši Saudo Arabijos ir Irano regioninė konkurencija pastebima ne tik Jemene – Sirijos pilietiniame kare Teheranas remia centrinę valdžią ir jos gretose kovojančias šiitų interesų grupes, o Rijadas – sunitus. Tokiu būdu religija gali būti suvokiama kaip pagrindinis vienijimosi elementas ne tik su šalies piliečiais, bet ir tikinčiaisiais už valstybės ribų. Saudo Arabijos ir Irano religinė skirtis tarp sunitų ir šiitų, formuojanti skirtingus interesus ir praktikas Vidurio Rytuose, – viena ryškiausių regioninės konkurencijos iliustracijų.

    Visgi religinė skirtis – ne vienintelė priežastis, pagilinusi konfliktą ir valstybės fragmentaciją. Jemenas – tai itin nestabili valstybė Arabijos pusiasalyje, kuriame viešpataujanti Saudo Arabija siekia užsitikrinti ilgalaikį dominavimą Persų įlankoje. Tad gebėjimas veikti Jemeno stabilumą ir jo politiką Saudo Arabijai gali būti naudingas tiek ekonomiškai, tiek politiškai, įtvirtinant savo lyderystę Vidurio Rytuose. Nepaisant ekonomiškai ir politiškai angažuotų siekių, pastaruoju metu suintensyvėję Saudo Arabijos karo veiksmai gali būti įvardijami karo nusikaltimais, dėl kurių žūsta itin daug nekaltų civilių gyventojų. Vienas ryškiausių pastarojo meto veiksmų – 2018 metų rugpjūtį subombarduotas mokinių autobusas (žuvo 30 vaikų iki 14 metų amžiaus), o balandį – vestuvės (žuvo 20 žmonių bei nuotaka). Šie ir kiti įvykiai – itin skaudūs išorinių valstybių įsitraukimo į pilietinį karą Jemene padariniai.

    Svarbu pabrėžti, kad JAV parama Saudo Arabijai šiame konflikte (2017 metais parduota ginkluotės už 110 mlrd. JAV dolerių) ir netgi tiesioginis įsitraukimas į karo veiksmus (atakos, kurios, kaip teigiama, nukreiptos prieš Al Qaeda ir Islamo valstybės kovotojų padalinius Jemene) šį konfliktą daro dar painesnį ir siaurina galimybes atrasti bendrą kompromisą, tinkantį abiem kovojančioms pusėms. Šiandien Jemeno karas – tai viena didžiausių ir sudėtingiausių krizių pasaulyje, kurios sprendimo paiešką apsunkina ne tik paini valstybės istorija, gili fragmentacija ir skurdas, bet ir stipri regioninė konkurencija tarp galingiausių Vidurio Rytų valstybių, paverčianti vargingą Jemeną interesų platforma, kurioje iš bado miršta dešimtys tūkstančių vaikų ir sprogdinami nekalti civiliai, – ne tik užmiršti kaimynų, bet ir neginami net pačių galingiausių pasaulio valstybių.

  • ATGAL
    Ko tikėtis iš naujojo Brazilijos prezidento?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.