Jurga Tumasonytė: esu rašymo procese | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Jurga Tumasonytė: esu rašymo procese

  • Data: 2013-03-21
    Autorius: Vilius ARLAUSKAS

    Jurga Tumasonytė Miglės Golubickaitės nuotrauka

    Šį mėnesį „Apžvalgos“ skaitytojus noriu supažindinti su jaunąją prozininke Jurga TUMASONYTE. Ši mergina 2011 m. laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą pirmosios knygos konkursą ir išleido savo debiutinį trumposios prozos rinkinį „Dirbtinė muselė“. Ši knyga jaunajai kūrėjai atnešė 2012-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinės pre­mi­jos laureato vardą. Tai ne pirmas ­
    J. Tu­masonytės įvertinimas: dar besimokydama mokykloje ji yra laimėjusį ir jaunųjų filologų konkursą. Apie minėtą debiutinę knygą, minties materializavimą, artimųjų požiūrį į kūrybinę veiklą ir planus dėl  naujos knygos ir kalbėjomės. Taip pat Jurga sutiko su „Apžvalgos“ skaitytojai pasidalyti ir viena  savo novelių „Geometrinė lygtis“.

    Neseniai skaičiau žurnale „Metai“ publikuotą tavo tekstą „Apie tai, kaip tapau jaunąja rašytoja“. Ten minimas herojės tėvas, kuris dukros knygą laiko indaujoje, apskritai jos dar neperskaitė, o vienintelis dalykas, kurį pasakė, yra tai, jog knygą pavartęs rado negražių žodžių. Kaip tavo tėvai reagavo į tavo kūrybinį debiutą? Ar tau pačiai svarbus artimųjų dėmesys ir palaikymas tavo pasirinktoje veikloje?

    Tolimesni artimieji į mano pomėgį rašyti žiūri tolerantiškai, tačiau šiek tiek atsargiai. Kartais smalsauja, iš kur atsirado vienas ar kitas personažas, mėgina ieškoti atitikmenų realybėje, šiurpsta nuo erotinių scenų arba veikėjų kalbos bei moralės trūkumo. Todėl aš iš anksto jiems liepiu manęs su mano tekstais nelyginti. Taip sakant, mėginu jiems instaliuoti postmodernistinį požiūri į teksto autonomiškumą.

    Patys artimiausieji yra tarsi mano pačios tęsiniai, todėl jų požiūris man svarbus ir palaikymas reikalingas. Džiaugiuosi, kad šiuo paskatinimo ir dėmesio aspektu esu aprūpinta.

    Esu skaitęs tavo išsakytą mintį, jog sieki pragyventi iš savo rašomų tekstų. Norėjau pasiteirauti, kaip tai sekasi įgyvendinti realybėje?

    Gerai, kad kažkada ją pasakiau, nes turbūt visos mintys, jei tik dažnai kartojamos, ima ir materializuojasi. Taip šiuo metu ir (iš)gyvenu – iki ausų įklimpusi „Microsoft Word“ dokumentuose. Laisvalaikiu stengiuosi veikti visokius su literatūra mažai ką bendro turinčius dalykus, vengiu dvasingų ir rimtų pokalbių apie meną. Iš tiesų labai džiaugiuosi savo dabartine situacija, pačios pasirenkamomis darbo valandomis ir vietomis, dykinėjimo malonumu, kurį kiekvienas kuriantis žmogus tiesiog privalo gauti, kad galėtų viską apmąstyti ir atsinaujinti.

    Tikriausiai nesiginčysi, kad šiuo momentu knyga yra sunkioje padėtyje, turiu galvoje tai, jog jų perkama mažiau, mažinami tiražai, nyksta skaitymo įpročiai. Kaip tu į visą tai reaguoji? Kaip manai, ar tai natūralu ir neišvengiama, o gal tai tarsi koks išbandymas?

    Mūsų literatūros diskurse nuo pat nepriklausomybės pradžios verkiama dėl tiražų, knygos vertės, skaitytojų skaičiaus mažėjimo ir kitokių labai liūdnų dalykų, kurių sprendimo būdų dažniausiai neieškoma. Apsiribojama tiesiog blogos situacijos konstatavimu. Kas iš to? Manau, kad situacija normali, o kiekvienas žmogus gali pasirinkti savo prioritetus. Gal tik literatūriniam skoniui lavinti reikėtų kam nors iš „teisingo“ gyvenimo būdo konstruotojų pasirūpinti viešumoje dažniau kalbėti apie geras knygas.

    Kartais man atrodo, kad kurti yra beviltiškas dalykas, kuris kainuoja daug gyvybinių išteklių ir yra tiesiog maloni egocentrizmo išraiška. Vėliau neviltis praeina ir vėl visas tas kūrybinis procesas atrodo be galo prasmingas užsiėmimas, visa ko esmė. Tai argi tuomet gali rūpėti knygų tiražai ar kažkokių piliečių skaitymo įpročiai? Niekai ir tiek.

    Tavo trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) susilaukė pasisekimo.  Kaip jautiesi susilaukusi tokio dėmesio? Ar tau svarbūs apdovanojimai?

    Na, tų apdovanojimų nėra tiek jau daug, o ir pirmoji mano knyga nebuvo kažkoks skaitytojų visuomenę sudrebinęs veikalas, iš kurio žmonės po to rašytų disertacijas ar aptarinėtų mindami dviračius sporto klube. Tiesiog sudėjau savo kelerių metų rašinėjimus į vieną pluoštelį ir debiutavau. O dabar norėčiau palikti ją ramybėje ir pereiti prie kito etapo.

    Neseniai sužinojau, kad gavai valstybinę stipendiją, skirtą antrajai knygai rašyti. Ar jau pradėjai rašyti? Jei taip, gal galėtum pasidalyti su skaitytojais kokiomis nors užuominomis ar detalėmis, apie ką bus būsimoji knyga?

    Taip, esu rašymo procese. Tai bus romanas apie romano rašymą arba istorija apie dvi moteris – Kirą ir jos dukterį Dagnę.

    Minėjai, kad nori pereiti prie kito etapo. Nebesidžiaugi savo pirmąja knyga ar tiesiog nebenori šnekėti apie praeitį? Kaip supratau, būsimoji knyga jau nebebus tiesiog per kelerius metus parašyti tekstai, sudėti „į vieną pluoštelį“?

    Taip, normalu, kad žmogus auga, taigi to augimo proga ir nenoriu ilgai stovėti vienoje vietoje, kalbėti apie senus savo tekstus, kai yra tiek daug tekstų, kurių dar neparašiau!

    Nenoriu daug kalbėti apie savo būsimą knygą, nes dar prisišauksiu kokią būsimos knygos nelaimę. Tiesiog tikiuosi, kad per šiuos metus turėsiu užtektinai kantrybės ir vidinio užtaiso pabaigti tai, ką pasižadėjau ne tik sau, bet ir institucijai.

    Teko girdėti, kad dalyvauji slemo* poezijos skaitymo vakaruose. Kokia tavo nuomonė apie šią bepopuliarėjančią poezijos rūšį?

    Dalyvaudavau. Kiekvienas pavėluotas reiškinys, ateinantis į Lietuvą kaip naujiena, įgauna savas unikalias formas. Taigi ir slemas pas mus visai kitoks nei, pavyzdžiui, Amerikoje. Nežinau, kaip ilgai ir kokiu mastu ši poezijos rūšis egzistuos, ar plis į kitus miestus, nes dabar ji išimtinai priklauso Vilniaus publikai. Būtų smagu, jeigu nesustotų ir atsirastų daugiau slemo entuziastų. ■

    * Slemas – poezijos žanras, kuriame į vieną sujungiamas scenos menas (garsas, vaizdas) ir tekstas

  • ATGAL
    Jurgos Tumasonytės kūryba
    PIRMYN
    "Apžvalga" siūlo apsilankyti
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.