K.Kuzminskas. Energetinė integracija į Vakarų Europos tinklus – Lietuvos nepriklausomybės garantas | Apžvalga

Įžvalgos

  • K.Kuzminskas. Energetinė integracija į Vakarų Europos tinklus – Lietuvos nepriklausomybės garantas

  • Temos: Energetika
    Data: 2012-06-11
    Autorius: Kazimieras Kuzminskas

    (Nuotr. K. D. Rimkevičiaus)

    Tęsiant visuomenėje kilusias diskusijas dėl Vyriausybės vykdomų energetinių projektų, ypač – Visagino atominės elektrinės statybos, norėčiau priminti, kad dar 2006 m. Baltijos šalių Ministrams Pirmininkams pasirašius bendrą komunikatą dėl Visagino atominės elektrinės projekto, patyrę technologijų, teisės ir finansų ekspertai atliko Visagino atominės elektrinės projektų galimybių studiją.

    2007 m. LR Seimas patvirtino nacionalinę energetikos strategiją, kurios neatsiejama dalis – branduolinės energetikos vystymas Lietuvoje. Visa tai buvo vykdoma vadovaujant socialdemokratų partijos Vyriausybei.

    Nuo 2006 m. iki dabar įgyvendinant Visagino atominės elektrinės projektą, buvo atlikta daug Visagino atominės elektrinės projekto parengiamųjų darbų, tyrimų ir studijų. Juos atliko nepriklausomos Lietuvos bei užsienio mokslo ir tyrimų institucijos ir žymiausios pasaulio konsultacinės bendrovės. Visoms šioms procedūroms Lietuva išleido milijonines sumas. Taigi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė su Ministras Pirmininku Andriumi Kubiliumi priešakyje toliau tęsia buvusios socialdemokratų koalicinės Vyriausybės politiką.

    Visagino atominė elektrinė

    Visagino atominė elektrinė (VAE) yra regioninis projektas, kuriame dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija bei strateginis investuotojas „Hitachi“. Šis projektas bus iki šiol didžiausia užsienio investicija Lietuvoje.

    Mūsų šaliai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis ne mažiau kaip 34 proc. projekto įgyvendinimo bendrovės akcijų. Skaičiuojant, kad projekto vertė neviršys 17 mlrd. Lt, užsienio investicijos sudarys apie 11 mlrd. litų, o Lietuvos investicijos bus apie 6 mlrd. litų.

    Atitinkamai prognozuojamas VAE ekonominis stimulas Lietuvos ekonomikai 2011-2050 metais: įtaka BVP – 27 mlrd. litų, įplaukos į biudžetą – 5 mlrd. litų, užsienio investicijos – 11 mlrd. litų. Atominės elektrinės statybų aikštelėje dirbs iki 5000 žmonių, kurie papildomai sukurs naujų darbo vietų paslaugų, gamybos ir kituose sektoriuose.

    Nuo 2021 iki 2081 metų elektros kaina Lietuvoje svyruotų nuo 17 iki 25 ct už kWh.

    Suskystintų gamtinių dujų terminalas

    Dar vienas labai reikšmingas šios Vyriausybės vykdomas projektas – Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kurio metinis pajėgumas – 4 mlrd. kub. metrų. Atlikus magistralinio vamzdyno pajėgumų didinimo darbus (pastačius dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas ir paklojus naują 700 mm diametro dujotiekį Klaipėda-Šiauliai), taip pat išnaudojant galimybę saugoti dujas požeminėje dujų saugykloje, SGD terminalas galėtų dirbti 1-3 mlrd. kub. metrų per metus pajėgumu – panašiai tiek, kiek Lietuva iš viso perka gamtinių dujų iš Rusijos „Gazprom“.

    2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu (laivas-saugykla) išperkamosios nuomos (10 metų laikotarpiu) sutartį su laivo-saugyklos gamintoja norvegų kompanija „Hoegh LNG“. Laivo-saugyklos nuomos kaina per dešimtmetį sudarytų 1,4 mlrd. litų. Išperkamosios nuomos sutartis apima visus laivo-saugyklos veiklos, priežiūros, remonto ir jam reikalingų medžiagų, laivo įgulos bei draudimo kaštus. Manoma, kad projektas atsipirks iki 2022 m.

    Dabartinė gamtinių dujų kaina rinkoje: iš Rusijos „Gazprom“ už 1 tūkst. kub. metrų Lietuva moka 1350 Lt, Vakarų Europa – 850 Lt, JAV gamtinės dujos kainuoja 250 Lt.

    Pastačius SGD terminalą Lietuva dujas pirks pasaulinėje rinkoje pigiausiomis kainomis, manau, tada ir Rusija bus sukalbamesnė.

    Šilumos ūkio sektoriaus plėtros ir kainų perspektyvos

    Šilumos suvartojimui sumažinti būtina pritraukti energetinių paslaugų bendroves pastatų atnaujinimo priemonėms įgyvendinti, daugiausia dėmesio skiriant daugiabučių namų apšiltinimui. Tai galėtų būti tiek šilumos, tiek jos įrangos tiekėjai arba investuotojai, galintys prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

    Šilumos kainai sumažinti prielaidas sudarytų atpigę kuro ištekliai, importuojami per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, energetinių išteklių biržą.

    Taip pat būtina skatinti nepriklausomų šilumos gamintojų atsiradimą, pirmenybę teikiant šilumai, pagamintai iš atliekų, biokuro, geoterminiu būdu, saulės energijos.

    Reikia sukurti šilumos perdavimo tinklų įmones, galinčias investuoti į šilumos nuostolių mažinimą – į perdavimo tinklus, kad žiemą virš šiluminių trasų netirptų sniegas, nežaliuotų žolė.

    Scenarijus, užtikrinsiantis pigiausią visų energijos rūšių tiekimą elektros vartotojams

    Atsinaujinantys energijos ištekliai elektros energetikos sektoriuje iš vėjo, saulės, vandens, biokuro elektrinių yra kintantis, todėl bazinio elektros energijos tiekimo negalės užtikrinti. Atominė energetika – vienas pigiausių ir švariausių elektros gamybos būdų, galinčių užtikrinti bazinę generaciją, todėl Lietuvai reikia ją turėti.

    Lietuvai būtina kurti subalansuotą elektros gamybos struktūrą. Bendras šalies elektros energijos poreikis 2011 m. buvo 10,4 TWh, iš kurių 65 proc. (6,74 TWh) sudarė importuota elektra iš Rusijos.

    Elektros importui ir importuotoms dujoms elektrai pagaminti per 2011 m. Lietuva išleido daugiau kaip 2 mlrd. litų. Šie pinigai iš mūsų šalies iškeliavo į Rusiją.

    O jie turėtų likti Lietuvoje ir būti panaudojami vietinei elektros generacijai sukurti, naujoms darbo vietoms ir ūkio plėtrai skatinti.

    Todėl nesuprantama, kodėl kai kurie socialdemokratų atstovai persigalvojo. Gal juos sugebėjo „perkalbėti“ kaimynai iš rytų, gal net ir ne veltui? Ar šiuo klausimu dirba Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento darbuotojai?

    Kazimieras Kuzminskas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Ekonomikos komiteto narys

  • ATGAL
    Stebuklui įvykti reikia nedaug - tik kūrybiškumo
    PIRMYN
    A. Saudargas: išsilavinimas ateina per gimtąją kalbą, gimtąją kultūrą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.