Ką 2014-ieji žada pasauliui ir Lietuvai? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ką 2014-ieji žada pasauliui ir Lietuvai?

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    1909 m. žurnalas „Scientific American“ skelbė, kad automobiliai „iš esmės pasiekė visų savo plėtros galimybių ribas“, o likus iki Didžiosios depresijos metams, JAV prezidentas Herbertas Hooveris tvirtino, kad „Amerika yra arčiau galutinės pergalės prieš skurdą negu bet kuri kita šalis per visą istoriją“. Gi 2008 m. JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas Benas Shalomas Bernanke (jo kadencija baigėsi 2010-ųjų sausį) optimistiškai teigė, kad jo žinyba „ekonominio nuosmukio nelaukia“.

    Arklys kaip darbštumo simbolis

    Šiuos kelis atvejus primindamas lenkų laikraštis „Gazeta Wyborcza“ norėjo pasakyti, kad prognozuoti ateitį labai sunku, ir kuo drąsesnė prognozė, tuo lengviau patirti nesėkmę. Bet įvairūs šlovę pelnę specialistai ir žvaigždes danguje skaičiuojantys pranašautojai nesiliauja tai darę, neišskiriant nei šių Žaliojo medinio arklio metų. Beje, pagal kinų kalendorių jie prasidėjo sausio 31d.

    Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad, jeigu šie azijietiški simboliai mums naudingi ir praverčia modeliuojant savo ateitį, tai kodėl jų nepasisavinus. Gi astrologai teigia, kad iš tikrųjų Arklys myli savo nepriklausomybę. Tai vienas iš temperamentingiausių, greičiausių ir judriausių ženklų, visuomet ieškantis naujų įspūdžių. Todėl 2014 m. visiems be išimties bus kupini gyvybiškos jėgos, veržlumo, darbštumo ir dvasingumo. Tiesa, gyvenimas bus truputį neramus, pilnas netikėčiausių situacijų ir įvairių nuotykių.

    Pagrindinis metų žodis – „veiksmas“. Svarbiausia – neužsisėdėti vienoje vietoje ir stengtis. Tačiau taip pat svarbu neeikvoti perniek jėgų ten, kur jos neduos jokių rezultatų. Arklio metais pasaulis suksis tarsi greičiau – viskas aplinkui įgis didesnį pagreitį. Gyvenimas bus greitesnis, neretai pasitaikys stresų, tad tam reikia pasiruošti iš anksto. Seksis tiems, kurie patys nebijos šokiruoti ir darbščiai suktis. Kinijoje arklys – gero draugo, kario simbolis.

    Rinkimų, socialinių neramumų ir plėtros metai

    2014-ieji pirmiausia bus rinkimų metai, teigia lenkų laikraštis. Jie bus surengti Indijoje (beveik 800 mln. rinkimų teisę turinčių gyventojų), JAV (apie 200 mln.), taip pat tokiose didžiulėse valstybėse kaip Indonezija, Brazilija, PAR, Nigerija. Be to, bus formuojamas naujas Europos Parlamentas, kurį rinks beveik 400 ES piliečių (apie tai vėliau). Rinkimuose JAV lapkritį spręsis ir Baracko Obamos pozicijų tvirtumas: ar prieš dvejus metus perrinktam JAV prezidentui ir toliau teks vėl bendrauti su susipriešinusiu Kongresu (demokratai išsaugojo kontrolę Senate, o respublikonai – tvirtą daugumą Atstovų Rūmuose), ar susiformuos politinė demokratų vienvaldystė.

    Šiapus Atlanto labai svarbus politinis posūkis laukia britų salyno. Didžioji Britanija pasitikrins savo teritorinį vientisumą referendumu Škotijoje. Praėjusių metų kovą Škotijos nacionalinės partijos lyderis Alexas Salmondas pranešė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. bus surengtas balsavimas dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos. Tai gali radikaliai pakeisti Jungtinės Karalystės sudėtį, mano apžvalgininkai. Škotija ir Anglija susijungė 1707 metais, sukurdamos Didžiąją Britaniją. Tačiau faktiškai Škotija įgijo autonomiją po 1997 m. balsavimo dėl Škotijos parlamento, kuris sprendžia klausimus, susijusius su švietimo, sveikatos apsaugos ir teisingumo sritimis, sudarymo Edinburge. Londonas, kuriam jau daugybę metų nerimą kelia neramumai Šiaurės Airijoje, po 300 metų egzistuojančios sąjungos rizikuoja prarasti vieną iš keturių Jungtinės Karalystės dalių. Turint galvoje, kad Didžioji Britanija vaidina didžiulį vaidmenį ES, šis pavyzdys gali būti užkrečiamas prancūzams ir ispanams, kurie irgi pažįsta separatistinio judėjimo grimasas.

    Savaitraštinis žurnalas „The Economist“ tvirtina, kad šiemet net 65 šalys susidurs su masiniais neramumais. Protestų akcijos ir revoliucijos labiausiai tikėtinos Artimųjų Rytų valstybėse, Šiaurės Afrikoje, Pietų Europoje, pavyzdžiui, Balkanuose, taip pat posovietinėse šalyse. Svarbiausiais veiksniais, turėsiančiais lemiamos įtakos šiems neramumams, leidinys įvardija didžiulius skirtumus pagal gyventojų pajamų dydį, neefektyvų valstybinio aparato darbą, įtampą etniniu pagrindu. Socialinius neramumus labiausiai skatins nepasitikėjimas valdžios ir lyderių veiksmais, kuris išplaus demokratijos pagrindus ir suburs žmones į protestus prieš vyraujančią sistemą. Graikijoje, Turkijoje, Rusijoje, o iš dalies ir Kijevo Maidane tęsis masinės akcijos, kurias amerikietišku pavyzdžiu pernai vadinome „Occupy Wall Street“.

    Karštieji planetos taškai mažai kuo keisis. Tęsis trejus metus trunkantis konfliktas Sirijoje, o sausio konferencija Ženevoje vargu ar padės numalšinti neramumus šioje arabų šalyje ir aplink ją. Teberusens įtarumas dėl Irano branduolinės programos, nors viltis, įžiebta prezidento Hassano Rouhanio (pernai rugsėjį jis teigė norintis per 3–6 mėnesius susitarti su valstybėmis dėl branduolinės programos), leis tikėtis derybų pažangos. JAV pamažu nusimeta „pasaulio šerifo“ mantiją ir jų jau nedomina konfliktai Libane, Sirijoje ar Afganistane. Juo labiau kad 2014 m. pabaigoje Pentagonas visiškai išves savo kontingentą iš šios šalies.

    O vis dėlto vienu požiūriu – ekonominiu – šie metai teikia optimizmo. Laikraštis „The Financial Times“ juos vadina augimo metais. „2013 m. viduryje mes pastebėjome ekonominį stabilumą ir laukiame, kad 2014 m. prasidės augimas, tiesa, lėtas ir silpnas“, – sakė „Goldam Sachs Group“ vyriausiasis ekonomistas Huwas Pillas. Euro zonos ekonomika išaugs 1,1 proc. (naujesniais duomenimis – 0,9 proc.), o, pavyzdžiui, Lenkijos – net 2,9 proc.

    Kad gražios prognozės mūsų neapakintų…

    Visus optimizmo rekordus kol kas muša Lietuva. Numatoma, kaip skelbė „Verslo žinios“, kad 2014 m. Lietuvos BVP augs 4,1 proc., 2015–2017 m. – 5,5%, o 2013-uosius Lietuva baigs su 3,5 proc. ūgtelėjusiu BVP (kol kas tikslesnių duomenų nėra, o jo metinį rodiklį nusmukdė silpnas trečias ketvirtis – vos 0,1 proc.).

    Be abejo, didžiausia ekonomikos įtampa Lietuvoje bus susijusi su pasirengimu įsivesti eurą. Prognozuojama, kad, tapusi euro zonos nare, Lietuva pritrauks daugiau investicijų. Reitingų agentūra „S&P” spalį Lietuvai paliko galioti BBB reitingą, o perspektyvą nurodė kaip teigiamą – galimai šis reitingas bus pagerintas per dvejus metus.

    „Pasaulio bankas neseniai pagerino Lietuvos reitingą verslo sąlygų indekse – Lietuva šoktelėjo per dešimt vietų aukštyn, į 17 poziciją, aplenkdama tokias šalis kaip Vokietija ar Prancūzija – to pasiekėme daugiausia dėl padarytų pokyčių užsienio prekybos vystymo, statybos leidimų išdavimo, verslo pradžios ir kredito prieinamumo srityse. Tiesioginių investicijų sausio–rugpjūčio mėnesį buvo pritraukta 40% daugiau (380 mln. EUR) – daugiausia buvo reinvestuojama į egzistuojančius pajėgumus“, – gruodį „Verslo žinioms“ sakė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdomasis partneris Lietuvoje Jonas Akelis.

    Ekonominėse prognozėse Lietuvai teikiamos optimistinės viltys, o geopolitinėje erdvėje daugėja grėsmių, teigia Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas. Ir Lietuvos, ir ES užsienio politikos laukia rimti išbandymai: Lietuvai – kaip neprarasti matomumo ir įgytos struktūrinės galios po pirmininkavimo ES Tarybai, o ES – kaip reanimuoti savo Rytų politiką, kuri patyrė tam tikrą nesėkmę po Ukrainos valdžios atsisakymo prisijungti prie Asocijuotos narystės ES per Rytų partnerystės projektą.

    Pernai rudenį, dar nebaigus vadovauti ES Tarybai, Lietuva gavo kitą, jau pasaulinį įpareigojimą: spalio 17 dieną Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose, Lietuva balsų dauguma buvo išrinkta į JT Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014–2015 m. kadencijai. Lietuvos kandidatūrą palaikė 187 valstybės. Tiesa, pirmininkavimas Saugumo Tarybai tetrunka vieną vasario mėnesį, o pirmininkaujančių šalių eilė nustatoma abėcėlės tvarka. Per dvejų metų kadenciją Lietuvai pirmininkauti Saugumo Tarybai teks du kartus. Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, po pirmininkavimo ES Tarybai tai bus naujas garbingas iššūkis ir įsipareigojimas visai tarptautinei bendruomenei.

    Tuo tarpu politologas L. Kasčiūnas savaitraštyje „Veidas“ kelia geopolitinius klausimus: ar pavyks Rusijai užtikrinti Sočio žiemos olimpinių žaidynių saugumą? Ar Moldova ir Gruzija atsilaikys prieš Rusijos spaudimą ir pasirašys Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES? O Lietuvos užsienio politika turės naują iššūkį: ne tik neprarasti matomumo ir įgytos struktūrinės galios po pirmininkavimo ES Tarybai, bet ir apsispręsti, kokį geopolitinį vaidmenį Lietuva imsis įgyvendinti. Ar mūsų neištiks idėjų badas?

    Realistinė politika, bet ne „realpolitik“…

    Sunkiausias galvosūkis Lietuvos užsienio politikai visada tas pats – tai santykiai su Rusija, toliau rašo L. Kasčiūnas. Ar įmanoma iš esmė „perkrauti“ santykius su Maskva? Ko reikia, kad jie pasiektų kitokį kokybinį lygmenį? Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Gediminas Vitkus yra labai taikliai pastebėjęs, kad per du atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius kairieji nuolat grįždavo į valdžią su šūkiais iš esmės „normalizuoti“ dešiniųjų vertybinės ir patriotinės retorikos neva sugadintus Lietuvos santykius su Rusija, bet ilgainiui patys susivokdavo, jog santykių su Rusija „perkrovimas“ turi konkrečią kainą, kuri tiesiog nesuderinama su Lietuvos nacionaliniais interesais. Ta kaina – energetikos ištekliai ir politinis, netgi teritorinis šantažas, sklindantis per informacinį karą iš Kremliaus. Reikėtų prognozuoti, kad 2014 m. vėl sugrįšime prie realistiškesnės politikos Maskvos atžvilgiu.

    2014 m. toliau komplikuosis santykiai su Lenkija, neslepia politologas. Būtina siekti, kad dvišalėje Lietuvos ir Lenkijos santykių darbotvarkėje viršų imtų tokie strateginiai klausimai, kaip ES plėtra į Rytų Europą, efektyvios ES politikos Rusijos atžvilgiu paieškos, bendros Vidurio Europos regiono istorinės atminties tradicijos visos ES mastu stiprinimas, o ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  interesai, kurie, kaip parodė metų pradžia, labai aktyviai ginami tiek Varšuvoje, tiek Europos Parlamente. Taigi, 2014 m. bus dar viena proga įsitikinti, ar Lietuva gerbia savo tarptautinius įsipareigojimus ir partnerius, o politikai laikosi garbės žodžio ir nelaviruoja sulig politinių jėgų ar prezidento pasikeitimu.

    Prie Lietuvos autoriteto užtikrinimo dėmens reikėtų pridurti gynybinio pajėgumo stiprinimą. Statistika liudija, kad Lietuva pagal išlaidas gynybai, kurios sudaro apie 0,8 proc. BVP, tarp NATO valstybių užima priešpaskutinę vietą, gerokai atsilikdama nuo bendro Europos vidurkio (1,6 proc.). O juk kalbame apie valstybę, kuri yra Aljanso saugumo sistemos paribyje, kur NATO saugumo sistema susiduria su konkuruojančia (ir netgi priešiška) Rusijos projektuojama saugumo sistema, pažymi L. Kasčiūnas. Todėl Lietuva tebėra jautri tradicinėms galios balanso politikos apraiškoms, galinčioms paversti ją nevisaverte Aljanso nare.

    Ir pabaigoje štai kas: ar jūs žinote, kas yra bitkoinas? Angliškai bitcoin – decentralizuota, virtuali valiuta. Tai vienas iš pirmųjų bandymų sukurti realiai funkcionuojančią valiutą be valdžios, centrinių bankų ir taisyklių. „The Financial Times“ rašo, kad neseniai vieno bitkoino vertė buvo 1200 JAV dolerių. Gali būti, kad jau 2014 m. ji nukris iki 50 dolerių, nes, kaip rodo neviešas portalas „Silk Road“, dabar jie daugiausiai naudojami narkotikų prekyboje ir didelio populiarumo neįgijo. Taigi, nesusižavėkime jais taip, kaip pernai metų gale padarė kinai, sudėję viltis į investicinę prekyba virtualia valiuta.

    Tikėti tokia valiuta tas pats, kaip visiškai pasikliauti Žaliojo medinio arklio realiu egzistavimu ir šio simbolio lemiama įtaka mūsų gyvenime. 2014-aisiais būkime realistai, bet tas realizmas tegul bus grįstas jūsų nuoširdžiu darbu, ištikimybe ir tvirtomis nuostatomis. ■

  • ATGAL
    R.Murmokaitė: Lietuva pajėgi "žaisti" pajėgiausioje pasaulio lygoje
    PIRMYN
    Į Baltarusiją ateina "tikroji demokratija"
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.