Ką atskleidė Rusijos karinė intervencija Ukrainoje? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ką atskleidė Rusijos karinė intervencija Ukrainoje?

  • Temos: Politika
    Data: 2014-04-14
    Autorius: Laurynas Kasčiūnas

    Laurynas Kasčiūnas (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą užminė daug naujų mįslių tarptautinių santykių ekspertams ir tiems politikams, kurie jau nebesitikėjo, kad XXI amžiaus Europoje vis dar įmanoma situacija, kai svetimos valstybės daliniai įžengia į kaimyninę šalį ir grubiai aneksuoja dalį jos teritorijos. Vienas nuo Kremliaus mažiau priklausančių Rusijos intelektualų šią karinę intervenciją pavadino elementariu plėšikavimu. Rusija atėjo ir apiplėšė tuo metu iš vidaus itin susiskaldžiusią ir nusilpusią Ukrainos valstybę, kuri, net ir norėdama, negalėjo tuo metu priešintis. Rusija siekia sugrąžinti Europą į XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios epochą, kai buvo dalijamasi įtakos zonomis, o nacionalinio saugumo užtikrinimas buvo suprantamas per sau palankios galios pusiausvyros kūrimą, kuriant politinius ir karinius blokus, o mažesnes valstybes paverčiant savo satelitėmis.

    Akivaizdu, jog labiausiai nepasiruošusi šiam scenarijui buvo Europos Sąjunga. Nors bendros europietiškos tapatybės ieškotojai nuolat bando kalbėti apie tai, jog Europa, kitaip nei JAV, yra „iš Veneros, o ne iš Marso“, ir todėl nėra linkusi tarptautiniuose santykiuose remtis galia, stebint pasyvią ES reakciją į Rusijos agresiją, labiau norisi kalbėti apie merkantilistinius europiečių interesus, jų kompanijų priklausomybę nuo Rusijos energetikos rinkos ir netgi apie prorusiškas lobistines verslo struktūras, darančias įtaką ES valstybių narių politikams ir jų sprendimams.

    Be to, Rusijos karinių veiksmų akivaizdoje kilo rimtos abejonės, ar kas nors iš ES yra pasiryžęs aukotis ir žūti už Europos idėją. Regis, europiečiai, įtikėję „istorijos pabaigos“ idėja, niekaip nenori pabusti iš šio sapno. O juk būtent Ukraina šiandien yra vienintelė valstybė, kur žmonės žuvo ne tik už savo laisvę, nepriklausomybę, bet ir už Europos idėją, tačiau net ir tai iki šiol nepaskatino didžiųjų ES valstybių narių atverti ukrainiečių tautai ES duris ir bent jau pasiūlyti narystės Bendrijoje perspektyvą.

    Kita vertus, apgailėtina ES reakcija į įvykius Ukrainoje bent jau iš dalies yra ir šiandien Vakarų Europoje vis labiau įsivyraujančių pasaulėžiūrinių principų rezultatas. Kolektyvinių tapatybės saitų, tautinės valstybės idėjos kaip patriotizmo pamato erozija, tradicinės vertybių hierarchijos atsisakymas virsta vidiniu europiečių nenoru ginti Europos idėją ir siekiu „išsipirkti“ taiką, „nuraminti“ agresorių ir taip pratęsti tą „istorijos pabaigos“ sapną. Toks mąstymas gali nuvesti ne link galutinės liberaliosios demokratijos pergalės Europoje (kaip tikisi ES architektai), o link Europos istorijos pabaigos. Rusijos agresija – tai vienas iš paskutiniųjų skambučių europiečiams pabusti ir permąstyti savo visuomenių politinės ir vertybinės raidos trajektoriją.

    Vertinant Vakarų reakciją į Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, akivaizdu ir tai, jog Europos saugumas yra visiškai neįmanomas be JAV dalyvavimo. Jeigu ne JAV (net ir turint galvoje Baracko Obamos neryžtingumą tarptautiniuose santykiuose), Vladimiro Putino tankai šiandien važinėtų ne tik Rytų Ukrainoje, bet ir Baltijos šalyse. Tik Amerika savo užsienio ir saugumo politikos arsenale sugebėjo rasti priemonių, kaip atgrasyti Rusiją nuo tolesnės intervencijos. Visa tai liudija, jog esminiu Lietuvos saugumo interesu turėtų būti transatlantinių santykių stiprinimas. Praktinėje politikoje tai turėtų reikšti mažiau kalbų apie paramą ES judėjimui federacijos link, nes šios idėjos šalininkai Vakarų Europoje dažniausiai yra nusiteikę mažinti JAV vaidmenį Europoje, o tai trukdo esminiam Lietuvos interesui – NATO pozicijų Europoje stiprinimui.

  • ATGAL
    Įvykiai Ukrainoje turės įtakos ir Europos ateičiai
    PIRMYN
    Kaip apkarpyti Rusijos sparnus Europoje?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.