Ką esame įsipareigoję Lietuvos lenkams? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ką esame įsipareigoję Lietuvos lenkams?

  • Temos: Politika
    Data: 2011-05-02
    Autorius: Kęstutis SALICKAS

    Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį Lietuvos ir Lenkijos Respublikos pasirašė 1994 m. balandžio 26 d. Sutartis, kurioje gana detaliai aptariamas Lietuvos ir Lenkijos Respublikų bendradarbiavimas įvairiose srityse, buvo sudaryta 15 m. laikotarpiui, vėliau jos galiojimas automatiškai pratęsiamas penkeriems metams, jei nė viena šalis jos nenutrauks ne vėliau kaip prieš metus iki eilinio sutarties galiojimo termino pabaigos.

    Lietuvos valstybė finansuoja lenkų mažumos išsilavinimą, įskaitant apie 140 skirtingų vadovėlių leidybą. (M. Žilionytės nuotr.)

    Dvi kaimynės, per amžių amžius bendradarbiavusios, kartu kūrusios Abiejų Tautų Respubliką, o vėliau kentėjusios nuo carinės Rusijos priespaudos, susitarė, kad lietuviai ir lenkai bendrą abiejų valstybių istoriją gali vertinti skirtingai. Nepamirštas ir laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo – draugystės sutartyje Lietuva ir Lenkija išreiškė apgailestavimą dėl konfliktų ir smurto naudojimo tarp abiejų valstybių, kai abi valstybės ėmėsi kurti naują, nepriklausomą gyvenimą XX a. Šia sutartimi kaimynės iškilmingai patvirtino dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą, nepriklausomai nuo abiejų valstybių sienų formavimosi praeityje.

    Sutartyje taip pat apibrėžiamas abiejų valstybių bendradarbiavimas mokslo, kultūros, ūkio, energetikos, aplinkosaugos, verslo ir kitose srityse. Daug dėmesio skiriama lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje gyvenimui ir abiejų valstybių pareigoms šių tautinių mažumų atžvilgiu.

    Asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvoje, turi teisę laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir esant visiškai lygybei prieš įstatymus. Tautinių mažumų atstovai turi teisę laisvai vartoti savo kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime, gali turėti masinės informacijos priemones, per kurias skleistų informaciją savo kalba. Sutartyje taip pat numatyta tautinių mažumų asmenų teisė savo pavardes vartoti pagal tautinės mažumos kalbos skambesį, tačiau detalios pavardžių rašymo normos turėjo būti nustatytos atskiroje sutartyje. Gyvenime teisės negali būti be pareigų, todėl sutartyje taip pat numatyta, kad tautinių mažumų asmenys privalo būti lojalūs valstybei, kurioje jie gyvena, ir vadovautis tos valstybės įstatymais.

    Susitariančios šalys savo teritorijoje įsipareigojo saugoti tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą ir sudaryti sąlygas jam plėtoti. Abi valstybės susitarė nustatyti tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypač tuose administraciniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma. Lietuva ir Lenkija taip pat numatė užtikrinti reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos visų lygių švietimo įstaigose, o dėstant istoriją ir kultūrą atsižvelgti į tautinių mažumų istoriją ir kultūrą. Sutartimi kaimyninės valstybės susitarė susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią, taip pat nuo veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.

    Remiantis šia sutartimi lenkiškų raidžių rašybos įteisinimas Lietuvos asmens dokumentuose yra teisėtas Lenkijos ir Lietuvos lenkų reikalavimas, dėl kurio dar 1994 m. susitarė Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Galima diskutuoti tik dėl metodikos, kaip tai padaryti, bet iš principo dėl to yra susitarta ir lenkų reikalavimas yra teisėtas, o pasipiktinimas dėl jo neįgyvendinimo – suprantamas. Tik kaip tai įgyvendinti, jei tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

    Įdomiai ir kiek dviprasmiškai gali skambėti valstybių įsipareigojimai susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti prievartinę asimiliaciją. Detaliau tai nėra apibrėžta, tad bet kokie bandymai ką nors keisti tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gali būti interpretuojami kaip bandymai asimiliuoti. Įdomiai taip pat atrodo kaimynių susitarimas nesiimti veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius mažumų gyvenamosios teritorijose. Suprask, kad valstybė net negali imtis statyti kokią nors gamyklą tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, jeigu į gamyklą darbuotis būtų kviečiami ir čia apsigyventų kitų rajonų, kitų tautybių gyventojai. Tai jau būtų šios sutarties pažeidimas. Tačiau ar tai geriausias sprendimas pačioms tautinėms mažumoms?..

  • ATGAL
    Ar Lietuvos pietryčiai – lenkų tautos namai?
    PIRMYN
    Ateikite, mano Tėvo palaimintieji...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.