Ką reiškia būti įtakinga moterimi | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ką reiškia būti įtakinga moterimi

  • Temos: Kultūra
    Data: 2010-11-01
    Autorius: Neringa LAURIŠONYTĖ

    Šiemet žurnalo "Time" įtraukta į pasaulio moterų lyderių dešimtuką, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė "Forbes" dėmesio, deja, nesulaukė. (K. D. Rimkevičiaus nuotr.)

    Kasmet populiariausi pasaulio žurnalai tradiciškai imasi, rodos, neįmanomos misijos – palyginti, įvertinti ir išrikiuoti pasaulio galinguosius. Kad užduotis gana kebli, rodo ir neseniai žurnalo „Forbes“ paskelbtas šių metų galingiausių pasaulio moterų šimtukas, kuriame galima rasti tiek politikių, tiek verslininkių, tiek ir šou pasaulio atstovių. Nors toks apibendrinimas neišvengiamai verčia abejoti vertinimo kriterijų adekvatumu, vis dėlto pats sąrašas kartu paskatina apmąstyti ir kitus susijusius klausimus: ką iš tiesų reiškia būti įtakinga moterimi ir kiek realiai moteris gali pasinaudoti savo galia?

    Minėto žurnalo redaktoriai teigia, kad pakitusias kai kurių moterų pozicijas diktuoja realybė ir kintanti galios samprata – būtent todėl iki šiol ketverius metus iš eilės pirmavusi Angela Merkel šįkart liko ketvirta, o jos vietą užėmė pernai vos 40-ojoje pozicijoje buvusi pirmoji JAV ponia Michelle Obama. Kaip nutiko, kad savo visuomenine veikla M. Obama sugebėjo nurungti valstybių prezidentes, tarptautinių kompanijų vadoves ir įžymybes ir tapti galingiausia moterimi pasaulyje?

    Šiandien galios sąvoka yra itin kompleksiška. Dėl daugybės galimų skirtingų komunikacijos būdų ir greičio, ji apskritai yra tapusi reliatyviu reiškiniu, nes bet kuriuo metu, pakitus aplinkybėms, iki tol turėta galia gali praktiškai išnykti. Tradicinė galia paprastai apibūdina situaciją, kai kalbančiajam paklūstama dėl to, kas jis yra, – reakciją lemia tradiciškai nusistovėjusi ištikimybė ir pagarba statusui. Ši galios versija dažniausiai turima omeny vertinant požiūrį į valdžios atstovus, religinius lyderius, verslo magnatus. Vis dėlto tai nėra pozityvaus poveikio išraiška. Kalbant apie tai, kaip žmones paskatinti, pasitelkiant teigiamus motyvavimo elementus, t. y. kad žmonės tai, ko nori kiti, galiausiai darytų sava valia, labiau tiktų ne galios, o įtakos terminas. Skirtumas tarp galios ir įtakos atsiskleidžia per būdą, kuriuo yra vykdomi kito norai ir kas konkrečiai motyvuoja juos atliekantį žmogų. Paprasčiau tariant, aktyvus susidomėjimas kur kas labiau tikėtinas tuomet, kai žmogui pageidaujamas elgesys nurodomas paskatinant, o ne tada, kai jis yra tiesiogiai verčiamas ką nors padaryti. Kodėl tai svarbu, kai kalbame apie žinomiausias pasaulio moteris? Ogi todėl, kad būtent įtaka, kaip ką tik apibrėžtas poveikio būdas, yra kur kas ryškesnė moterų, o ne vyrų elgesyje. Galbūt ir M. Obama sėkmė slypi jos gebėjime savo siekius visuomenei pateikti kaip pavyzdį, o ne mėginti juos primesti.

    Komunikacijos technologijų ekspertė E. Zuker įtaką apibrėžia kaip gebėjimą paveikti ir paskatinti pokyčius be jėgos naudojimo ar oficialaus autoriteto. Taigi, buvimas įtakingu reiškia buvimą ta priežastimi, dėl kurios laisva valia pasikeičia kito žmogaus elgesys, veiksmai, nuostatos ar vertybės.

    Iš tiesų panašia logika remiasi ir „Forbes“ leidėjų aiškinimas dėl galios vertinimo pokyčių, kuriuos, anot jų, lėmė poreikis atsižvelgti į plačiosios kultūros kontekstą. Dėl šios priežasties vertinimas apima ne tik tradicinę galią, kurią apibūdina pinigai ir kitas turtas, bet ir dinamišką galią, suprantamą kaip pasiekiamos auditorijos mastas ir gebėjimas patraukti jos dėmesį. Kita vertus, gebėjimas daryti įtaką nėra viso labo gerų komunikacinių įgūdžių rezultatas. Jie yra tik dalis to, ko reikia, norint paskatinti kitus žmones veikti pagal savo siūlomą elgesio modelį. Pasak E. Zuker, pakitę komunikacijos srautai lėmė, kad šiandien sėkmingą darbą gali garantuoti tik bendros komandinės pastangos. Vis dažniau tam, kad pasiektume savo tikslus, tenka stengtis paveikti kitus. Priimami sprendimai kaskart turi skatinti žengti pirmyn, tačiau geros idėjos ir liks tik idėjomis, jei nebus sugebama paveikti žmonių taip, kad šie imtųsi reikalingų veiksmų. Tuomet kyla klausimas, ar skiriasi moterų ir vyrų gebėjimai įvykdyti šią užduotį? Ar moterys vadovauja kitaip nei vyrai?

    Yra nemažai teigiančių, kad apskritai moterys yra geresnės politikės – nepaisant menkesnio moterų politikių skaičiaus. Viena vertus, tai galima aiškinti tuo, kad moterims yra sunkiau būti išrinktoms į valdžią, kadangi rinkėjai vis dar mano, jog politika yra vyrų reikalas. Tokiu atveju tikėtina, kad tik pačios gabiausios, ambicingiausios ir atkakliausios kandidatės gali pasiekti savo tikslą. Vis dėlto šis samprotavimas grindžiamas vien individualiomis kai kurių moterų savybėmis, tuo tarpu buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson viename savo pastarųjų interviu teigia, kad dera kalbėti apie daug bendresnį ir būdingesnį moterų bruožą – kur kas didesnį polinkį bendradarbiauti. Jos nuomone, būtent tokio pobūdžio vadovavimas, besiremiantis bendra problemų sprendimo paieška, konsultavimusi ir suteikiamomis progomis pasireikšti kiekvienam diskusijų dalyviui, yra moderniosios lyderystės pagrindas.

    Savo ruožtu sociologai tvirtina, kad stiprėja argumentas, jog moterys yra ir geresnės verslo lyderės (beje, antrąją vietą „Forbes“ sąraše užima „Kraft Foods“ kompanijos vadovė Irene Rosenfeld): ne vienas tyrimas yra parodęs teigiamą ryšį tarp išaugusio bendrojo turto ir moterų skaičiaus aukščiausiuose atitinkamo verslo valdybos postuose. Amerikietė sociologijos profesorė Alice Eagle teigia, kad nuolat susiduriant su tomis pačiomis problemomis, verslo struktūra savaime ima tolti nuo „vyriškų“ verslo modelių. Pasak jos, norint spręsti kilusias problemas, nebeužtenka nurodinėti kitiems, ką jie turi daryti. Efektyviam sprendimui yra būtina kuo didesnė kompetencija, tačiau nė vienas žmogus negali turėti visų reikalingų žinių, todėl svarbiausia, ką turi mokėti šiuolaikinis vadovas, tai gebėjimas paskatinti, suvienyti ir įkvėpti.

    Margaret Thatcher kadaise yra pasakiusi, kad buvimas galinga yra panašus į buvimą dama. Jei turi žmonėms tai nuolat priminti, vadinasi, iš tiesų tokia nesi.

    Nors kol kas moterų skaičius politikoje ir versle vis dar yra santykinai menkas, aukščiausieji postai joms anaiptol nėra uždrausti. Tapti įtakingomis joms vis dar yra sunkiau nei vyrams, tačiau tyrimai rodo, kad būtent jos naudoja tą valdymo stilių, kurio ima reikalauti šiuolaikinis politikos ir verslo pasaulis. Būtent tai leidžia tikėtis, jog ateityje įtakingų moterų lyderių skaičius tik augs.

  • ATGAL
    (Ne)pasiklydę reitinguose
    PIRMYN
    „Broliai“: autentiškai ir gyvai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.