Ką reiškia būti “Ultra”, arba kodėl trispalvės į krepšinį atėjo iš futbolo | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Ką reiškia būti "Ultra", arba kodėl trispalvės į krepšinį atėjo iš futbolo

  • Data: 2013-11-11
    Autorius: Linas Kojala

    Futbolo „ultros“ kuria įspūdingus pasirodymus – nuotraukoje Dortmundo „Borussia“ gerbėjai REUTERS/Wolfgang Rattay/X00227/Scanpix nuotrauka

    Neblėstanti ištikimybė vieninteliam gyvenimo klubui ir jo spalvoms, įspūdingas palaikymas kaskart susiburiant tame pačiame stadiono sektoriuje, tūkstančių žmonių sukuriamos vaizdinės mozaikos ir efektingi deglai, vadinami fajeriais, – tai tik keli skiriamieji aistringiausiais sirgaliais ne veltui laikomų „ultrų“ bruožai, kuriantys įstabią atmosferą įvairių Europos ir kitų žemynų valstybių stadionuose.

    Nors populiariojoje žiniasklaidoje dažniausiai išgirsime žinias apie „ultrų“ agresyvumą, polinkį į konfliktus ir priešiškumą kai kurių visuomenės grupių atžvilgiu, šie judėjimai yra daug sudėtingesni, aprėpiantys platų istorinį, socialinį, politinį kontekstą. Ne išimtis ir Lietuva:  tuo galime įsitikinti prisimindami faktą, kad prieš kelerius metus legendinį Vilniaus „Žalgirį“ nuo žlugimo išgelbėjo ištikimiausių gerbėjų grupė „Pietų IV“, sutelkusi jėgas su bendraminčiais ir padėjusi klubui iškilti naujam gyvenimui. Dabar ekipa yra per žingsnį nuo šalies čempionų titulo.

    Tad ką gi reiškia būti „ultra“?

    Siejama su Italija

    Nepaisant išskirtų bruožų, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas yra „ultra“, nėra taip lengva, mat vyrauja polinkis bet kurį aktyvų palaikymą automatiškai priskirti „ultroms“. Žvelgiant į istoriją, pirmieji daugiau ar mažiau organizuoti komandų palaikymo judėjimai ketvirtojo dvidešimtojo amžiaus dešimtmečio pabaigoje užsimezgė Brazilijoje, o netrukus apie juos imta kalbėti ir Europoje. Iki šiol seniausia žemyno grupuote yra įvardijama Kroatijos Splito „Hajduk“ „Torcida“, kuriai klubo vadovai dėkodami už palaikymą šių metų vasarą įteikė simbolinius marškinėlius, pažymėtus 12-uoju numeriu. Dėkoti būta už ką: „Hajduk“ fanai ne tik aktyviai palaiko ekipą stadione, bet ir sugebėjo surengti įspūdingą pasirodymą klubo šimtmečio minėjimo proga, kai viso miesto padangę nutvieskė įspūdinga raudonos spalvos „fajerių“ jūra.

    Nepaisant to, tradiciškai „ultros“ yra dažniausiai siejamos su Italija, kur pirmosios 15–25 metų jaunuolių grupės, aiškiai išsiskyrusios iš kitų stadionuose besilankančių sirgalių, susibūrė šeštąjį– septintąjį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį. Jos buvo atpažįstamos iš to, kad įsikurdavo toje pačioje tribūnoje (dažniausiai ten, kur bilietai būdavo pigesni), savo „teritoriją“ stadione įprasmindavo pavadinimu ir nukabindavo vėliavomis, dažnai neslėpdavo politinių pažiūrų. Iš Brazilijos į Europą atkeliavo būgnai, iš Anglijos – masinis mojavimas šalikais, po truputį daugėjo pirotechnikos ir choreografijos – įspūdingų sinchronizuotų pasirodymų, traukiančių televizijos kamerų objektyvus.

    Augant „ultrų“ grupuočių skaičiui, daugėjo ir konfliktų. Dalis jų atspindėjo ilgametę miestų priešpriešą (pvz., tarp Palermo ir Katanijos), kiti kilo dėl politinių priežasčių (Vičencos kairieji „Raudonai Balti“ prieš dešiniuosius „Geltonai mėlynuosius“ iš Veronos). Šis faktas tampa atspirties tašku paneigiant Lietuvoje vyraujantį mitą, tapatinantį „ultras“ išskirtinai su radikaliais dešiniaisiais ir nacionalistais. Nors dėl istorinių aplinkybių tai gali būti tiesa tam tikromis sąlygomis (pvz., daugelis Lenkijos „ultrų“ yra dešiniųjų pažiūrų antikomunistai), politiniame spektre „ultrų“ išsidėstymas yra platus. Prie kairiųjų priskiriamas žymus Vokietijos klubas „St. Pauli“, turintis daugiausiai moterų gerbėjų šalyje ir susilaukiantis tokių idėjiškai artimų muzikos grupių kaip „Sigur Ros“ palaikymo įvairių  koncertų metu, radikalios kairiosios pažiūros dominuoja ir tarp Italijos „Livorno“ komandos gerbėjų.

    Idėjas formavo aplinkybės

    Pažiūras dažniausiai lemia objektyvios ir su futbolu nesusijusios aplinkybės. Tarkime, „Livorno“ polinkį į kairę paaiškina mieste dominuojanti ideologija ir faktas, kad būtent ten dar 1921 metais susikūrė Komunistų partija. Prie kairiųjų iki šiol taip pat priskiriamo „Milan“ aistruolių branduolį sudarė darbininkų klasės ir profsąjungų atstovai, nors klubo savininkas šiandien yra dešiniųjų pažiūrų milijardierius, buvęs premjeras Silvio Berlusconi. Kitos Milano komandos „Inter“ sirgaliai, priešingai, yra daugiausiai vidurinės klasės miestiečiai, todėl linkę į dešinę, o Romos „Lazio“, kadaise paskolinusio logotipe esantį erelį Italijos fašistų partijai, ultra-dešiniąją poziciją galima atsekti nuo pat įkūrimo, inicijuoto karinių grupuočių.

    Pažiūros padeda formuotis ir tam tikriems skirtingų komandų „ultrų“ aljansams. Viena žymiausių draugysčių iki šiol yra tarp „Lazio“ ir „Inter“ gerbėjų, nors apskritai galingų klubų aistruolių brolystė nėra dažnas reiškinys. Tuo metu „Livorno“ palaiko draugiškus ryšius su „Ternana“ „ultromis“, kurių daugelis – komunistai, „Milan“ – su „Brescia“, o „St. Pauli“ sutaria su tradiciškai kairiųjų pažiūrų Glazgo „Celtic“ fanais.

    Tiesa, ne visi ryšiai tarp „ultrų“ užsimezgė dėl politinių priežasčių. „Pescara“ ir „Vicenza“ aistruolių brolystė tęsiasi nuo 1977 metų, kai trys tūkstančiai pirmosios ekipos gerbėjų atvyko stebėti mačo išvykoje. Svečiai kiek netikėtai laimėjo, bet „Vicenza“ fanai į tai atsakė ne pykčiu, o plojimais varžovams, todėl vėliau susilaukė tokio pat sutikimo Peskaroje. Įdomu tai, kad draugystė sieja ir tradiciškai kairiųjų pažiūrų „Fiorentina“ ir dešiniuosius iš Veronos „Hellas“, mat dar devintąjį dvidešimto amžiaus dešimtmetį keliolika Florencijos ekipos žaidėjų išvyko žaisti į Veroną ir laimėjo Italijos čempionatą.

    Vis dėlto priešprieša,  taip pat ir sudėtinga situacija šalyje atsispindėjo Italijos „ultrų“ tarpusavio kovose, kuriose neišvengta ir aukų. Tai tapo dažnu reiškiniu ir kitose šalyse. Tačiau ryškiausią žymę paliko Zagrebo „Dinamo“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ „ultrų“ riaušės Zagrebe 1990 metais. Praėjus vos kelioms savaitėms po rinkimų Kroatijoje, kuriuos laimėjo nacionalistiškai nusiteikusios partijos, ir vis labiau kaistant etninių nesutarimų aistroms, „Dinamo“ aistruoliai „Bad Blue Boys“ stadione apmėtė serbų 3 tūkstančius svečių fanų, vadinamųjų „Delije“, akmenimis, o šie atsakė skanduotėmis „Zagrebas – serbų“ ir pralaužė barjerus, skyrusius abi grupes. Prasidėjusios kautynės truko ilgiau nei valandą, jose dalyvavo ir „Dinamo“ futbolininkas Zvonimiras Bobanas, vėliau Kroatijoje imtas laikyti didvyriu, mat trenkė policininkui, kuris grūmėsi su jo komandos aistruoliu.

    Tuomet riaušėse buvo sužeista daugiau kaip 60 žmonių, dalies jų žaizdos buvo durtinės. Konfliktas turėjo tokį didžiulį poveikį, kad iki šiol yra laikomas netrukus įsibėgėjusio Kroatijos nepriklausomybės karo pradžia.

    Keičiantis laikams…

    Futbole sukantis vis didesnėms pinigų sumoms, gausėjant rėmėjų ir reklamos, „ultrų“ situacija keičiasi. „Ultros“ siekia integruotis, išlaikydami esmines vertybes: ištikimybę, atsidavimą, organizuotą palaikymą, tačiau tai komercializacijos ir globalizmo perspektyvoje nėra lengva užduotis. Pažymėtina, kad kintant visuomenėms, socialinėms aplinkybėms, mažėja agresyvių konfliktų, ypač Vakarų valstybėse: pvz., „Milan“ ir „Inter“ fanai yra sutarę dėl „šaltosios taikos“, nors nevengia įžeidimų vienas kitų atžvilgiu, o kartais ir paleidžia fajerius į oponentų aistruolių tribūną.

    Tačiau organizuotas palaikymas išlieka galinga jėga, su kuria tenka skaitytis ir milijardieriams, ir sporto funkcionieriams. Štai Lietuvoje neseniai viešėjęs „Salzburg Austria“ klubas iš Austrijos 2005 metais rado naują rėmėją – energetinių gėrimų gamintoją „Red Bull“, kuris panoro pakeisti ne tik komandos pavadinimą, bet ir spalvas. Ištikimiausi aistruoliai tam pasipriešino, tačiau galiausiai buvo nebeįleidžiami į stadioną, jei puošėsi senąja atributika. To rezultatas – tūkstančiai sirgalių nusisuko nuo „Red Bull“, paliko jį rungtyniauti pustuščiame stadione ir įkūrė savo pačių klubą, tęsiantį senojo istoriją.

    Įdomu, kad prieš mėnesį Ukrainos nacionalistų partijos „Svaboda“ nariai apsilankė FIFA būstinėje Ciuriche ir įteikė futbolo vadovams istorinės informacijos apie Ukrainos sukilėlių armiją. To priežastis – aktyviausių ukrainiečių aistruolių noras stadione kelti vėliavas ir piešinius su armijos vadovų atvaizdais, kurie šiuo metu dėl istorinių vertinimų yra draudžiami. Net Liverpulio „Everton“ – Anglijoje „ultrų“ tradicijos gerokai apnyko – sirgaliai išsireikalavo iš klubų vadovų atlikti korekcijas keičiant klubo logotipą, mat naujausiame jo variante neliko kai kurių istorinių aliuzijų ir šūkio „netinka niekas, tik geriausias“. Tai tik įrodo, kad organizuotas palaikymas turi daug gilesnes šaknis ir sociokultūrinį svorį, nei kartais esame linkę pagalvoti. ■

    Ultrų judėjimai ir prasmė Lietuvoje

    Kalbino Linas KOJALA

  • ATGAL
    "Apžvalga" kviečia apsilankyti. "Sirenos" - provokuojantis ir metantis iššūkius teatro festivalis
    PIRMYN
    Vilniaus seminaristų keliai: nuo Užupio iki Jeruzalės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.