Kada gausime „islandiškas“ pensijas? | Apžvalga

Asmenraščiai

  • Kada gausime „islandiškas“ pensijas?

  • Data: 2011-06-14

    Islandija, ledo ir ugnies šalis, mums geriausiai žinoma todėl, kad tai pirmoji valstybė, pripažinusi 1990 m. atsikūrusios Lietuvos Nepriklausomybę. „Garsi“ Islandija ir 2008 m. pabaigoje įsisiautėjusia ekonomine krize ir ugnikalniais, kurie kartkartėmis išsiveržia, apribodami keleivių galimybes keliauti oro transportu po Europą. Savarankišką gyvenimą Islandija ėmėsi kurti iškart po II pasaulinio karo, kai jai buvo suteikta visiška Nepriklausomybė. Prieš karą šalyje pradėjusi funkcionuoti socialinės apsaugos sistema, turėjusi užtikrinti senyvo amžiaus ir ligotų žmonių išgyvenimą, pasirodė esanti neefektyvi. Valstybė skirdavo milžiniškas lėšas socialinei apsaugai, tačiau tai vis tiek neužtikrindavo oraus senyvo amžiaus piliečių gyvenimo.

    1970 m. Islandija ėmėsi reformuoti pensijų sistemą, įvesdama profesinius pensijų fondus, kurie nuo 1974 m. tapo privalomi. Šios reformos tikslas – sumažinti valstybės įsipareigojimus socialinės apsaugos srityje ir padidinti būsimų pensininkų pajamas, pagerinti gyvenimo sąlygas senatvėje.

    Šiuo metu Islandijos pensijų sistema yra trijų pakopų. Pirmoji pakopa – tai valstybinė pensija, kuri susideda iš bazinės pensijos ir papildomos pensijos. Bazinė pensija yra maža, skirta garantuoti minimalias gyventojų gyvenimo išlaidas. Šios pensijos dydis – vos 8–10 proc. vidutinio atlyginimo, o tai yra apie 25 700 Islandijos kronų (apie 540 Lt) per mėnesį. Papildoma pensija mokama ne visiems šalies pensininkams, o tik esant būtinybei. Maksimali papildoma pensija gali siekti 81 100 Islandijos kronų (apie 1700 Lt) per mėnesį, o tai yra 24 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Valstybinė pensija yra pilnai finansuojama iš mokesčių: 85 proc. reikiamų pajamų surenkama iš socialinio draudimo mokesčio, kuris yra 8,65 proc., ir šį mokestį sumoka darbdavys. Likusi dalis pajamų, reikalingų valstybinėms pensijoms išmokėti, surenkama iš kitų mokesčių. Valstybinė pensija paprastai tiek vyrams, tiek moterims pradedama mokėti sulaukus 67 m. Išimtis daroma tik jūreiviams, turintiems bent 25 m. darbo stažą pagal šią profesiją, jiems į pensiją galima išeiti nuo 60 metų amžiaus. Ši išimtis daroma todėl, kad jūreivių darbas yra pavojingas ir fiziškai alinantis.

    Antroji pakopa – profesiniai pensijų fondai, kuriuos valdo įvairios darbdavių ir darbuotojų organizacijos, profesinės sąjungos, o fondų veikla yra griežtai prižiūrima Islandijos centrinio banko. Įstatymai įpareigoja gyventojus į šiuos fondus pervesti 12 proc. nuo savo atlyginimo. Šis procentas paskirstomas tarp darbdavio (8 proc.) ir darbuotojo (4 proc.). Profesinių pensijų fondų kaupiamos ir išmokamos pensijos vidutiniškai siekia 70 proc. nuo buvusio darbo užmokesčio, o pensiją galima gauti sulaukus 60 metų amžiaus.

    Trečioji pensijų sistemos pakopa – papildomas savanoriškas taupymas. Tai reglamentuojantį įstatymą Islandijos parlamentas priėmė 1998 m., o realaus gyventojų susidomėjimo ši taupymo senatvės pensijai rūšis susilaukė 2000 m., kai Vyriausybė suteikė mokestines lengvatas kaupiantiems pensiją papildomai. Darbuotojai gali 4 proc. iš savo apmokestinamų pajamų skirti papildomam pensijos kaupimui. Tokiu atveju darbdavys irgi prisideda prie šios pensijos dalies kaupimo iki 2 proc. įmokomis nuo atlyginimo. Taigi, II ir III pakopos fondams islandai sumoka iki 18 proc. nuo savo pajamų. Tikimasi, kad papildomas savanoriškas taupymas ateityje leis dar labiau sumažinti valstybės įsipareigojimus pensininkams ir pareikalaus mažiau išlaidų iš valstybės biudžeto.

    Kiek islandams pavyks sukaupti lėšų trečios pakopos fonduose – parodys ateitis, tačiau jau ir dabar islandai džiaugiausi 80 proc. (I ir II pakopos) buvusio atlyginimo dydžio pensijomis. Tai užtikrina orų gyvenimą senatvėje ir neapkrauna valstybės milžiniškomis išmokomis iš valstybės biudžeto. Taigi 1970 m. pradėtos reformos rezultatai pasiekti.

    Lietuva panašiai kaip kadais Islandija, savarankiškai išgyvenusi jau 20 metų, šiemet Seime ėmėsi svarstyti pensijų sistemos reformos gaires. Nuo 2004 m. sudarytos galimybės dalį pensijos kaupti privačiuose fonduose, neduos tokio rezultato, kaip Islandijoje profesiniai fondai, nes įmokos į privačius fondus Lietuvoje yra nedidelės, o šio sunkmečio metais jos buvo sumažintos iki minimumo. Savanoriškas pensijos taupymas Lietuvoje nėra labai populiarus, nors valstybės yra remiamas, suteikiant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Iš Lietuvos emigravus 20 proc. darbingo amžiaus žmonių, o visuomenei vis labiau senstant, pensijų sistemos, užtikrinančios būsimųjų pensininkų orų pragyvenimo šaltinį, reforma yra vienas iš aktualiausių šiandienos klausimų. Lieka tikėtis, kad įgyvendinus pensijų sistemos reformą Lietuvoje, būsimieji pensininkai irgi galės kaip Islandijoje džiaugtis 70–80 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensija, užtikrinančia orų gyvenimą senatvėje.

  • ATGAL
    Vaikų dieną: nuo pareigų iki teisių
    PIRMYN
    Jei kas trokšta būti pirmas...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.