Kai tekstas nori pasirašyti | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Kai tekstas nori pasirašyti

  • Data: 2012-12-18
    Autorius: Kalbino Vilius ARLAUSKAS

    Dovilė Kuzminskaitė. (Benedikto Januševičiaus nuotrauka)

    Šiame numeryje „Apžvalgos“ skaitytojus norime supažindinti su Dovile KUZMINSKAITE. Gimusi ir užaugusi Vilniuje Dovilė studijuoja lietuvių filologiją ir ispanų kalbą Vilniaus universitete. Jaunąją kūrėją poezija besidomintys skaitytojai gali būti jau girdėję. Ji yra dažnai kviečiama į įvairiausius literatūrinius skaitymus, jos kūryba publikuojama kultūrinėje spaudoje. Įdomu tai, kad Dovilė poeziją rašo dviem kalbomis. Neseniai vykusiame tarptautiniame literatūros festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo 2012“ mergina sulaukė įvertinimo, buvo apdovanota „Puškino“ prizu – premija, teikiama jaunųjų poetų skaitymų dalyviui. Tad „Apžvalga“ pasidomėjo, kuo gyvena jaunoji poetė, kokia buvo jos kūrybos pradžia, kokia jos, kaip studentės, besimokančios užsienio kalbos, nuomonė apie verstos literatūros kokybę. Žinoma, klausimo apie knygas niekaip negalime išvengti, na, ir dar daugiau kitų detalių. Taip pat Dovilė sutiko su „Apžvalgos“ skaitytojais pasidalinti savo eilėraščiais.

    Dovile, norėjau paklausti, kaip tau sekėsi Druskininkuose, „Poezijos rudenyje“?

    „Poetinis Druskininkų ruduo“ buvo labai smagus – visų pirma reikėtų labai pagirti organizatorius už tai, kad pakvietė tikrai įdomių užsienio svečių. Turbūt čia dar turėčiau ir pasigirti – jaunųjų skaitymuose gavau „Puškino“ premiją, kurią skiria Antanas A. Jonynas. Tad grįžau ne tik soti, laiminga ir kupina įspūdžių, bet dar ir nešina stikliniu pegasu.

    Gal galėtum prisiminti pačią pradžią, turiu galvoje – kūrybos. Kokia ji buvo, gal gali pasidalinti prisiminimais, detalėmis, nes, kiek žinau, su rašikliu nesiskiri jau senokai?

    O, šitas klausimas – neišvengiamas ir nemėgstamas. Taip, rašau gana seniai – nuo kokios septintos klasės. Iš tiesų tą pradžią sunku atsiminti – pirmųjų tekstų tikrai nesaugau auksiniuose rėmeliuose. Atsimenu, pabandžiau – pagalvojau – gal visai nieko. Paskui prasidėjo visokie „rašykai“, „jaunieji filologai“, taip ir užkibau.

    Gal kartais turi knygą, kurios herojus ar herojė tau primena tave pačią? Jei taip, tai kokia ji, jei ne, gal galėtum tiesiog pasidalinti įspūdžiais apie knygas, kurios tau padarė, o gal vis dar daro didelę įtaką?

    Galvoju, galvoju, bet knygos, su kurios herojais tapatinčiausi, taip ir nerandu. Mano „užklasiniame skaityme“ viskas vyksta kažkokiomis fazėmis – pirmiausia buvau labai įklimpusi į Fiodoro Dostojevskio tekstus, ir dabar knieti dar sykį atsiversti „Idiotą“. Paskui buvo Rimvydo Stankevičiaus, Tomo Venclovos poezijos metas. Dabar jaučiu didelį malonumą skaitydama literatūros kritiką – turbūt profesinė liga… Paskutiniu metu imu domėtis ir Lotynų Amerikos literatūra, ypač moterų kūryba.

    Sakai buvai įklimpusi į Dostojevskio tekstus. Smalsu, kas būtent taip tave traukė ar tebetraukia?

    Dostojevskio pasaulis toks jau yra – vienus traukia, kitus atstumia. Man patinka jo įtaiga. Skaitydamas išeini į šio autoriaus kuriamą pasaulį ir grįžti tik užvertęs knygą.

    Apie Lotynų Amerikos ir moterų literatūrą norėjau pasiteirauti: ką būtent skaitai ir ką manai apie užsienio knygų vertimus? Tau, kaip studijuojančiai užsienio kalbą, tai turėtų būti ne pirmą kartą užduotas klausimas, bet vis dėlto, ar nemanai, kad Lietuvoje su vertimais turime problemų, turiu galvoje ne tiek kokybę, kuri, pataisyk jei klystu, nėra jau tokia bloga, bet geros verstinės literatūros kiekis tragiškai mažas?

    Šią vasarą labai įsimylėjau urugvajietę poetę Idea Vilariño, nuo jos ir prasidėjo. Daug atradimų, visų nevardysiu. Jų kūrybą skaitau originalo kalba, tad su vertimu nesusiduriu. O šiaip jau apie kiekį nesakyčiau, kad jis mažas. Priverčiama daug, tik štai klausimas ko – visokio seilėto marmalo nors vežimu vežk, kitas klausimas, kokia viso to kokybė. O apie ją visko kalbama…

    Taip kokybės klausimas visada buvo ir liks aktualus. Dėl tos kokybės… norėjau pasidomėti, ar skaitai literatūrinę spaudą? Kaip manai, ar jos turime pakankamai? Tikriausiai dėmesio kaip jauna poetė sulauki nemažai?

    Literatūrinę spaudą skaitau, bet anaiptol ne visą. Dažniausiai kas savaitę permetu akimis „Literatūrą ir meną“, taip pat skaitau „Metus“. Kitus leidinius skaitau tikrai ne taip periodiškai. Iš tiesų man pakanka tiek, kiek tos spaudos yra, tiesa, kartais pagalvoju, kad galėtų būti ir mažiau. Man su visais dalykais ir daiktais taip – geriau mažai, bet kokybiškai.

    O dėmesys… apie tai negalvoju.

    Man teko išgirsti tavo eilėraščių ir ispanų kalba. Ar tai buvo tik eksperimentas, ar turi parašiusi ir daugiau eilėraščių ispaniškai? Apskritai, ar rašydama, kurdama kalbą renkiesi racionaliai, ar tai vyksta spontaniškai?

    Ispaniški tekstai… Jų yra gal apie dešimt. Gal ir keistai skamba, bet yra dalykų, kurie tau pasisako viena arba kita kalba, ir viskas. Žinoma, rašymas ispanų kalba yra visai kitoks – juk nesu gimtakalbė, o ir mano kalbos lygis dar nėra pats aukščiausias, tad tai yra savitas žaidimas kalba, kai turi gan siaurą – jei lyginsime su gimtąja kalba – žodyną ir juo vertiesi. Čia dar reikėtų pasakyti ačiū mano ispanų dėstytojai Martai Plazai Velasco, kuri paprašyta nepagaili laiko ir peržvelgia gramatiką.

    „Žaisdama kalba“, kam skiri daugiau dėmesio – formai ar turiniui? Vieni poetai pabrėždavo, kad jie ieško tiksliausios formos atskleisti subjekto išgyventai emocijai, kiti norėjo pasidalinti išgyvenimu, turime taip pat nemažai didaktiškos poezijos pavyzdžių. Kokią regi savo poeziją?

    Žaidimas kalba, kaip minėjau, yra ispaniškasis rašymas, su lietuvišku kiek sudėtingiau, taip lengvai žaidimu jo nevadinčiau… Klausi, kam skiriu daugiau dėmesio – iš tiesų neskiriu formos nuo turinio ir nesiorientuoju į vieną kurią dalį. Anksčiau gal daugiau galvodavau apie tai, ką tu vadini turiniu, prirašydavau ten visokių pusiau rimuotų, pusiau – ne arba nežmoniškai skirtingo ilgio eilutėmis reikalų. Dabar viskas kažkaip tolygiau dėliojasi. Matyt, kaip žmonės sako, – įdirbis.

    Na, o kokią matau savo poeziją, sunku pasakyti, nes tas žvilgsnis niekada nebus objektyvus. Didaktine tai jau tikrai jos nepavadinčiau. Išgyvenimais dalintis prasmės irgi tarsi nėra – neįmanoma. Nežinau. Tiesiog tekstas nori pasirašyti ir tiek.

    Dovile, patikslink, jei klystu, bet man atrodo, kad literatūriniuose renginiuose dalyvauji bene trečius ar ketvirtus metus? Ką jie tau reiškia?

    Taip, veikiausiai, nors pati neskaičiavau. Ką jie reiškia? Pasižmonėjimą ir adrenaliną. Pabūni skaitymuose, pasiklausai kitų, padrebi, pati paskaitai. Taip pat tai geras pasitikrinimas – rinkdamasi tekstus, kuriuos skaitysiu, pamatau, kurie man yra svarbiausi, kuriais noriu dalintis, o kurie visai nebūtini. Tokia tad natūrali atranka.

    Norėjau pasiteirauti apie tavo kitus pomėgius, turiu galvoje be rašymo, knygų skaitymo. Kas dar tavo dienotvarkėje? Ką stengiesi nuveikti, atsiradus laisvesnio laiko?

    Neseniai atradau, kad mėgstu šokti – jei turėčiau laiko, ir dabar būtinai lankyčiau užsiėmimus. Taip pat jaučiu didelį potraukį keliauti, o tai tampa neatsiejama nuo fotografavimo. Dar mėgstu minti dviračio pedalus. Na, ir visa kita – spektakliai, koncertai.

    Koks tavo santykis su kitais jaunaisiais kūrėjais, ar bendraujate? Kai kas pastebi, kad priešingai nei esamoji ar prieš tai buvusios kartos, dabartinė, ateinančioji, yra daug draugiškesnė ir atviresnė. Ar sutiktum su šiuo teiginiu?

    Mano santykis su jaunaisiais kūrėjais? Normalus, ko gera. Kita vertus, nepasakyčiau, kad su labai daug kuo artimai bendrauju. Daugelį pažįstu „iš matymo“ ir tiek. Tad į tavo klausimą apie šios, anos ir dar kokios nors kartos draugiškumą lyriškai patylėsiu.

  • ATGAL
    Vytauto Varaniaus kūryba
    PIRMYN
    Dovilės Kuzminskaitės kūryba
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.