Kaimynystės politika iš Rytų traukiasi į Pietus | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kaimynystės politika iš Rytų traukiasi į Pietus

  • Temos: Politika
    Data: 2011-03-30
    Autorius: Raminta ŽŪSINAITĖ

    Šiaurės Afrikoje vykstančios revoliucijos sukėlė itin rimtų diskusijų tarp Europos Sąjungos šalių ne tik dėl reagavimo veiksmų, bet ir apskritai dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) prioritetų ir tolesnių gairių. Netruko pasigirsti kalbų, kad dėl įvykių Šiaurės Afrikos šalyse Europos Sąjunga ketina persvarstyti Kaimynystės politiką ir skirti šiam regionui daugiau nei posovietinio bloko šalims lėšų ir dėmesio.

    Europos Sąjunga susilaukė daug kritikos dėl savo neryžtingumo reaguojant į įvykius Tunise ir Egipte. Prasidėjus neramumams ir Libijoje – kritika neatslūgo. Teigiama, kad Europos Sąjungos pareiškimai buvo pavėluoti ir nepakankamai griežti, nebuvo pareikšta tvirta ir vieninga pozicija. Tarp ES narių netrukus pradėta diskutuoti, kad būtina griežčiau taikyti EKP keliamus demokratiško valdymo ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Įvykiai Tunise, Egipte ir Libijoje parodė, kad šiuo metu galiojanti politika yra nebeveiksminga, nes patys Vidurinieji Rytai pasikeitė iš esmės, taigi reikia ypač lanksčiai prisitaikyti prie kintančios situacijos. Kita vertus, kritikai teigia, kad ES pernelyg atlaidžiai iki šiol žiūrėjo į diktatorių veiksmus Šiaurės Afrikos regione ir vykdoma politika buvo nepakankama, kad paskatintų reformas valdžioje.

    Dėl pačios EKP strategijos ir finansavimo mechanizmo ES Pietų regiono šalių pozicija išsiskiria iš likusių ES narių. Iškart po įvykių Šiaurės Afrikos šalyse Kipras, Prancūzija, Graikija, Malta, Slovėnija ir Ispanija pareiškė nepasitenkinimą, kad Kaimynystės politika nėra subalansuota Pietų ir Rytų regiono atžvilgiu. Anot jų, iki šiol ES neproporcingai daug lėšų skyrė posovietinio bloko šalims, taip palikdama užmarštyje pietinius Europos Sąjungos kaimynus. Tačiau likusios ES šalys tokiame pareiškime labiau įžvelgia individualius pietinių šalių narių interesus, susijusius su didėjančia imigracija, o ne diskusijas apie svarbiausius EKP tikslus.

    Dėl įvykių Šiaurės Afrikoje vasario 21 d. rinkosi ES Užsienio reikalų ministrų taryba, turėjusi apsvarstyti tolesnius žingsnius, reaguojant į susiklosčiusią situaciją. Susitikime užsienio reikalų ministrai įsipareigojo stipriau bendradarbiauti, vykdant prodemokratiškas reformas, ir pasmerkė Libijoje vykdomas represijas prieš taikius protestuotojus. Taip pat buvo pareikšta, kad ES Taryba įsipareigoja į partnerystės politiką įtraukti efektyvesnius pagalbos mechanizmus šalims, siekiančioms politinių ir ekonominių reformų.

    Europos kaimynystės politikos strategijos ir finansavimo persvarstymas – neišvengiamas ir būtinas dalykas siekiant prisidėti prie Šiaurės Afrikos regiono demokratizacijos procesų, tačiau, ar pavyks subalansuoti šią politiką nenuskriaudžiant Rytų regiono – kol kas lieka neaišku.

  • ATGAL
    D. Junevičius: protestų Egipte iniciatoriai – išsilavinęs jaunimas
    PIRMYN
    A. Ramonaitė: revoliucijų savivaldoje neįvyko
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.