Kaip apkarpyti Rusijos sparnus Europoje? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kaip apkarpyti Rusijos sparnus Europoje?

  • Data: 2014-04-14
    Autorius: Algirdas Saudargas

    Algirdas Saudargas (ELP nuotrauka)

    Šiomis dienomis lankantis Kijeve, sunku pabėgti nuo vieno ukrainiečių keliamo klausimo – kodėl Europos Sąjunga viso labo grūmoja Rusijai pirštu ir praktiškai nesiima jokių realių sankcijų, nors Vladimiras Putinas, nusižengdamas visoms šiuolaikinėms politinėms taisyklėms bei tarptautinės teisės normoms, vidury baltos dienos aneksavo dalį Ukrainos teritorijos.

    Vienas iš svarbiausių atsakymo į šį klausimą dėmenų – ES energetinė priklausomybė nuo Rusijos.

    Šiandien net 34 proc. į ES importuojamų gamtinių dujų atkeliauja iš Rusijos. Kadangi Lietuvoje, Čekijoje, Bulgarijoje ir kitur rusiškų dujų dalis viršija 80 proc., šios šalys yra iš esmės energetiškai priklausomos nuo monopolinio tiekėjo.

    Dėl šios priežasties „Gazprom“ įgyja ne tik ekonominius, bet ir politinius svertus veikti valstybių vidaus procesus, taip pat yra atveriami keliai nesąžiningai kainodarai, dėl kurios permokantys vartotojai, patys to nenorėdami, suneša turtus Rusijos oligarchams.

    Vis dėlto tai nėra padėtis be išeities – savo programinėse nuostatose ne kartą kėlėme tikslą mažinti priklausomybę nuo Rusijos, o pasiekę šį tikslą, be kita ko, atrištume rankas ES efektyviau ginti tokias šalis kaip Ukraina.

    Teigiami poslinkiai yra daromi jau ne vienerius metus: didelę įtaką „Gazprom“ interesams Europos rinkose padarė ES inicijuotas Trečiasis dujų ir elektros sektorių liberalizavimo paketas, sumenkinęs „Gazprom“ kaip monopolininko pozicijas ES vidaus rinkoje. Lietuva, inicijavusi ir kryptingai besilaikiusi Trečiojo paketo nuostatų, buvo priversta kęsti Rusijos spaudimą, tačiau per šį laiką gerokai priartėjo prie energetinių šaltinių diversifikacijos.

    Visa tai gerokai sumažino ES ir Rusijos santykių dujų sektoriuje asimetriją, nes įvedė saugiklius patekti į ES vidaus rinką. Rusija tapo „politikos perėmėja“, kuri priversta derėtis dėl šių nuostatų taikymo. Tokia kryptimi turime judėti ir toliau, bet vien to nepakanka: kertinis žingsnis, kurį artimiausiu metu turėtų žengti ES, – įsteigti Bendrą dujų įsigijimo agentūrą.

    A. Saudargas Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto susitikimo metu Aukščiausioje Radoje, Kijeve (Lauryno Kasčiūno nuotrauka)

    Lietuvos interesas ES santykiuose su Rusija yra stiprinti kalbėjimą „vienu balsu“. Vis dėlto kol kas Rusija faktą, jog ES priklausoma nuo jos dujų eksporto, pasitelkia efektyviau, nei ES naudojasi aplinkybe, kad Rusijos eksportui Europos rinka taip pat būtina. Tokios tarpusavio priklausomybės Kremlius beveik nejaučia, nes ją ES išskaido atskiroms valstybėms pavieniui derantis dėl palankesnių tiekimo sąlygų.

    Jeigu vietoje to prie derybų stalo sėstų bendros dujų įsigijimo agentūros atstovai, kurie vieningai siektų palankių sąlygų iš išorinių energetinių žaliavų tiekėjų, būtų ne tik užtikrinamas tokių valstybių kaip Lietuva interesų atstovavimas, bet ir sutvirtintas solidarumo tarp ES valstybių principas, kuris turėtų dominuoti formuojant bet kokius politinius sprendimus.

    Šiame kontekste reikėtų pabrėžti, jog ES priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių mažinimui padėtų ir santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis suaktyvinimas – pirmiausia, derybų dėl Transatlantinio prekybos ir investicijų susitarimo rėmuose plečiant energetinį dialogą bei rengiant teisinę bazę JAV skalūninių dujų importui į ES rinką. Skalūnų dujų revoliucija JAV, dėl kurios dujų kaina vietos rinkoje jau sumažėjo triskart bei pavertė šalį nebe energetinių žaliavų importuotoja, o eksportuotoja, atveria naujas galimybes ES: plėtojant suskystintų dujų terminalus, kurių vieną tikimės Lietuvoje atidaryti dar šiemet, iš JAV eksportuojamos dujos galėtų konkuruoti su „Gazprom“ įtaka bei tuo prisidėti prie dar spartesnio kainų mažėjimo.

    ES šalių narių pozicijos dėl Rusijos dažnai yra veikiamos vietinių verslo struktūrų, turinčių ryšių su Rusijos investicijomis ar veikla Rusijos rinkoje. Dėl savų sumetimų verslininkai nėra suinteresuoti tuo, kad ES energetikos politikoje veiktų ryžtingai ir vieningai.

    Šiame kontekste efektyvi priemonė galėtų būti europinių antikorupcinių teisės aktų įdiegimas. Pritaikant Didžiosios Britanijos pavyzdį, kur nuo 2010 m. egzistuoja teisinė galimybė pritaikyti sankcijas kompanijoms, veikiančioms Didžioje Britanijoje, tačiau įsiveliančioms į korupcinius ryšius kitose valstybėse. Tai užkirstų kelią neskaidriems ES kompanijų ryšiams Rusijoje bei prorusiškam lobizmui ES valstybėse narėse.

    Todėl turime labai aiškią kryptį, kuria norime žengti artimiausioje ateityje. Krymas, nors ir tapo didžiule Ukrainos tautos tragedija, visoms, net iki šiol tuo abejojusioms Vakarų valstybėms, įrodė, kad Rusija siekia bet kokiomis priemonėmis perbraižyti Europos žemėlapį. Energetika yra kol kas Rusijos ginklas, bet jeigu imsimės atitinkamų sprendimų, tai gali tapti Kremliaus silpnybe.

    —————

    Kovo 26–28 dienomis Kijeve vyko Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto susitikimas, kuriame kartu su kitais Europos Parlamento nariais lankėsi ir europarlamentaras Algirdas Saudargas.

    Parlamentinio bendradarbiavimo komiteto Aukščiausioje Radoje vykusio posėdžio metu buvo priimtas bendras pareiškimas, kuriame įvertintas ukrainiečių ryžtas kovoti už savo laisvę bei demokratišką Ukrainą: „Pabrėžiame bendrą Ukrainos ir ES interesą remiant piliečių siekį gyventi demokratiškoje valstybėje, kurioje piliečiai patys spręstų savo valstybės ateitį“, – rašoma pareiškime. Dokumentas taip pat ragina stiprinti ES ir Ukrainos ryšius bei pasmerkia Rusijos veiksmus: „Griežtai smerkiame Rusijos agresiją prieš Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, o vadinamąjį „referendumą“ Krymo autonominėje respublikoje laikome nekonstituciniu, nelegaliu ir nelegitimiu“.

    A. Saudargas vizito Kijeve metu kartu su kandidatu į Ukrainos prezidentus Petru Porošenko (Lauryno Kasčiūno nuotrauka)

    Europos parlamento nario Algirdo Saudargo iniciatyva į bendrą pareiškimą buvo įtraukta nuostata, kad Ukrainos asociacijos su ES procesas turi vesti link jos integracijos į Europos Sąjungą, Ukrainai suteikiant narystės perspektyvą. „Toks žingsnis padėtų atgaivinti Rytų partnerystės politiką“, – teigė A. Saudargas.

    Posėdžio metu taip pat vyko debatai apie Ukrainos statusą Europoje. Europarlamentaro raginimu deklaracijoje buvo aiškiai įvardyta, jog Ukraina yra europietiška valstybė, o ne Europos kaimynė. „Ukraina šiandien yra vienintelė valstybė, kur žmonės žuvo ne tik už savo laisvę, nepriklausomybę, bet ir Europos idėją“, – kalbėjo europarlamentaras A. Saudargas. Kadangi tik europietiškos valstybės turi teisę tapti ES narėmis, šios nuostatos įtraukimas į galutinį dokumento tekstą sustiprina Ukrainos šansus siekti narystės perspektyvos ateityje.

    Ukrainos laikinasis prezidentas ir Aukščiausios Rados vadovas Oleksandras Turčynovas tvirtino, kad europietiškas pasirinkimas yra labai svarbus ukrainiečiams, o pastangos sustabdyti Ukrainos žmonių troškimus, jų siekius gyventi bendruose europietiškuose namuose tapo impulsu Euromaidanui. Anot prezidento, Asociacijos sutarties politinės dalies pasirašymas žymi naują ES-Ukrainos bendradarbiavimo lygį: „Mūsų tikslas yra narystė ES. Dėkojame savo kolegoms Europoje, kurie aktyviai rėmė šį Ukrainos siekį, kurie buvo kartu su mumis šiuo sudėtingu laiku. Ukraina ir Europa nėra tik partnerės, jos yra viena šeima. Mes esame įsitikinę, kad Ukraina taps šios didelės šeimos dalimi“.

    A. Turčynovo teigimu, Rusijos agresija Kryme sutrukdė Ukrainos stabilizacijai, demokratinės ir galingos Ukrainos kūrimui. „Tai nebuvo tiesiog atsitiktinumas tuomet, kai Ukraina rengėsi pasirašyti Asociacijos susitarimą. Nepaisant pastangų aneksuoti mūsų teritoriją, Ukrainos kelias į Europą negali būti sustabdytas. Ukraina niekuomet nepripažins Rusijos pastangų užgrobti Krymą. Tai – mūsų šalies dalis. Civilizuotų valstybių ir mūsų strateginių partnerių iš ES parama mums suteikė vilties, kad agresija nepavyks“,  – kalbėjo Ukrainos laikinasis prezidentas.

    Kijeve Europos Parlamento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovai parlamentinio bendradarbiavimo komiteto formate susitiko jau 21-ąjį kartą. Kitas susitikimas numatomas Briuselyje 2014 m. rudenį.

  • ATGAL
    Ką atskleidė Rusijos karinė intervencija Ukrainoje?
    PIRMYN
    Krymo totoriai: istorinis bendrumas ir susitaikymo pavojai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.