Kaip Obeliksas užkariauja Rusiją… | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kaip Obeliksas užkariauja Rusiją...

  • Data: 2013-02-25
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Prancūzų aktorius Gerardas Depardieu, kuriam buvo suteikta Rusijos pilietybė, laiko savo naująjį pasą vizito Saranske metu ITAR-TASS/Stanislav Krasilnikov/Scanpix nuotrauka

    Garsus prancūzų aktorius Gerardas Depardieu (visas vardas Gerard Xavier Marcel Depardieu) taip ir būtų likęs savo gerbėjų atmintyje vien kaip puikus artistas, na dar vyndarys ir nežabotą laisvę ir gerą prancūzišką vyną mėgstantis žmogus, jei ne jo iššūkis Prancūzijos mokesčių sistemai. Bet pažvelkime, kiek jame politikos, kiek nuoširdaus noro išvengti didžiulės mokesčių naštos, o kiek aktoriaus užgaidos išgarsėti dar kitu vaidmeniu…

    Bėglys nuo mokesčių

    Ir 64-rių metų sulaukęs G. Depardieu pasinėrė į tremtinio nirvaną. Dar pernai metų vidury Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as žadėjo, kad nepakeliamais mokesčiais apmokestins tuos, kurių metinės pajamos – daugiau kaip milijonas eurų. Premjero Jeano Marco Ayraulto vyriausybė prastūmė šį įstatymo projektą parlamente. Nacionalinis susirinkimas priėmė pasiūlymą nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyti iki 75 proc. pajamų mokesčius. Ir tuomet G. Depardieu užprotestavo: jis paliks šalį, jeigu bus patvirtinti tokie drakoniški mokesčiai. Jis pagrasino išvyksiąs į Belgiją, kur Nešino mieste turi prabangią vilą. Mat Belgijoje įvestas 50 proc. pajamų mokestis. Tačiau opozicijos siūlymu Prancūzijos Konstitucinis teismas gruodžio 29 d. atmetė šį parlamento nutarimą ir paliko galioti 45 proc. mokestį.

    Atrodytų, problema išspręsta, tačiau garsusis aktorius savo pozicijos nekeitė ir pareiškė, kad ketina atsisakyti Prancūzijos pilietybės. Sausio 3 d. jis per Rusijos TV pirmąjį kanalą paskelbė atvirą laišką, kuriame patvirtino, jog prašo Rusijos pilietybės. Jis prisipažino karštai mylįs rusų kultūrą ir asmeniškai Vladimirą Putiną, o Rusiją pavadino „didžios demokratijos“ šalimi, kuri „kupina taurių jausmų“, joje gera gyventi, ir jis mokysis rusų kalbos. Anot jo, Rusija ne tokia šalis, kurios „premjeras savo valstybės pilietį gali pavadinti apgailėtinu žmogumi“ (taip virtualioje diskusijoje apie aktorių pasakė premjeras J. M. Ayraultas).

    Rusijos provincijos paviliotas

    Toliau įžymybė delsti neketino. Jau sausio 5 d. jis atskrido į Sočį, kad apsikabintų ir šiltai pabendrautų su V. Putinu, bet svarbiausia – kad gautų Rusijos piliečio pasą. Kaip sakė artistas, pagaliau jo sena svajonė išsipildė, nors tas dokumentas svečio rankose dar nereiškė, kad nuo to laiko jis yra Rusijos pilietis. Rusijos pilietybės įstatymas numato, kad ketinantis ją įgyti ir mokėti 13 procentų pajamų mokestį asmuo turi gyventi Rusijoje 182 dienas per metus. G. Depardieu tai būtų didžiulė našta. Jis iškart pareiškė, kad lieka prancūzu, o sausio 7 d. viešėdamas Ciuriche, kur pradėjo ruoštis naujam vaidmeniui, patvirtino, jog prašys ir Belgijos pilietybės.

    Kiti pranešimai apie šį tarpvalstybinį šou – su gera humoro doze. G. Depardieu sausio 6 d. viešint Mordovijoje – šiame lagerių ir kalėjimų krašte, kurio baisumus stalininiais laikais teko patirti ir šimtams lietuvių – respublikos vadovas Vladimiras Volkovas gerbiamam svečiui pasiūlė kultūros ministro postą, ketino padovanoti butą ir namą, tačiau artistas mandagiai atsisakė, nes esą „nepakankamai įsigilinęs į vietos kultūrą ir papročius“. Bet Rusijoje įprasto siūlymo – išlenkti briaunuotą stiklinę degtinėlės – svečias neatsisakė… Beje, ministrų postus svečiui taip pat siūlė Adygėjos respublika, Juodkalnija, o su apsinuoginusia autoritarinio Uzbekistano vadovo dukra Giulnara Karimova jis net sudainavo reklaminę dainelę…

    Tuo metu tėvynėje jo laukė teismas: sausio 8 d. įvyko G. Depardieu bylos nagrinėjimas. Artistui grėsė dveji metai izoliacijos, nes lapkritį būdamas neblaivus (nustatytos 1,8 promilės, o Prancūzijoje leidžiama 0,5 promilės) galingu motoroleriu skraidė Paryžiaus gatvėmis. Jo advokatas laikraščiui „Suddeutcshe Zeitung“ sakė, kad artisto teismo posėdyje nebus, nes jis užimtas naujo vaidmens filme, kuris tuojau bus pradėtas filmuoti Niujorke, repeticijomis. Laikraštis pridūrė, kad G. Depardieu save laiko pasaulio piliečiu, o „socialistų valdomoje Prancūzijoje jam trūksta meilės“, ir ją kompensuoja Maskva, kur aktorius dar ir filmuojasi reklamoje.

    Sena meilė nerūdija…

    Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad prancūzų kino žvaigždės šou skirtas tik jam vienam, o žiūrovai – tik lengvo žanro mėgėjai. Toli gražu: į šį teatrą susirinko didžiosios Europos valstybės, pirmiausia – Rusija ir Prancūzija, kurias nuo seno sieja draugiški ryšiai.

    Austrų dienraštis „Der Standard“ analizuoja, kaip atsirado Rusijos ir Prancūzijos draugystė. „Prancūzai ir rusai jau daug amžių jaučia artumą, nors ekonominiai ir politiniai valstybių ryšiai ne tokie jau stiprūs. Abipusė trauka, netgi žavėjimasis vieni kitais vienija dvi tautas, kurių pagrindas – valstietija ir brandus elitas“,– rašo laikraštis. Jis primena, kad dar imperatorienė Jekaterina žavėjosi tokiais prancūzų filosofais kaip Ch. Montescuieu (Charles-Louis de Secondat, arba baronas de La Brède et de Montesquieu), ji įsigijo Deniso Diderot biblioteką ir susirašinėjo su F.Voltaire‘u (tikroji pavardė Francois-Marie Arouet). Prancūzų kalba tapo rusų dvarininkų ir kitų kilmingųjų kalba. Tiesa, 1793 m. carienė nutraukė diplomatinius santykius su Prancūzija: absoliutinės monarchijos šalininkė negalėjo pakęsti artėjančios prancūzų revoliucijos… Bet XVIII–XX a. Paryžius ir Maskva keletą kartu sudarė sąjungas prieš Prūsiją ir Vokietiją. Daug prancūzų inteligentų ir intelektinio elito pritarė Vladimiro Lenino revoliucijai, šlovino SSRS laimėjimus, o prancūzų komunistai buvo ugningi Josifo Stalino pasekėjai Vakarų Europoje, rašo austrų laikraštis.

    Naujaisiais amžiais, 1992 m., tik ką griuvus Berlyno sienai, prezidentas Francois Mitterrand‘as pirmas iš užsienio valstybių vadovų su Borisu Jelcinu pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. Rusijos oligarchai nepaprastai pamėgo Žydrąjį krantą – Viduržemio jūros pakrantę Prancūzijos pietuose, kur ėmėsi pirkti vilas, kad nekilnojamojo turto agentūros net perspėjo gyventojus dėl galimų rusų machinacijų. Buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy 2008 m. Rusijos agresijoje prieš Gruziją pritarė Tbilisiui, bet paskelbė penkių punktų deklaraciją, palankią Maskvai ir iki šiol nevykdomą. F. Hollande‘as šiek tiek atitolo nuo draugystės su V. Putinu, o Paryžiaus intelektualai (pavyzdžiui, Andre Glucksmannas) išvadino dabartinį Rusijos vadovą diktatoriumi.

    Ar tikrai „protu Rusijos nesuvoksi“?

    Ir štai tokiomis aplinkybėmis prancūzų vaidybos meno pažiba puola „diktatoriui“ į glėbį ir jo valdomą Rusiją vadina demokratijos pavyzdžiu. Tai turėtų atkurti gerus Paryžiaus ir Maskvos santykius. Bet antai JAV leidinys „Foreign Policy Journal“ mano, kad šis šou duoda balų tik V. Putinui, kuris dėl savo įvaizdžio mėgsta kviesti „žvaigždes“. Prieš porą metų jis priėmė tokius garsius pasaulio menininkus kaip Sharon Stone, Mickey Rourke, Holdey Hown, o pats su džiazo muzikantais sudainavo dainelę anglų kalba. Jį pagerbia ir aktorius Jeanas Claude‘as van Damme‘as, kitos įžymybės. Tai švelni parama V. Putinui, kuris pasaulio akyse kuria pigios, prieinamos, patogios gyventi ir plėtoti verslą šalies su mažais mokesčiais įvaizdį. Prieglauda pabėgėliams nuo mokesčių – tai nemokamas Kremliaus priedas prie į Vakarus eksportuojamų dujų ir naftos.

    O šie turi kurti demokratiškos Rusijos vaizdą. Štai G. Depardieu interviu Rusijos TV programai „Vesti nedeli“, o paskui Azerbaidžano televizijai po sausio 13 d. Maskvoje vykusio opozicijos žygio „Maršas prieš niekšus“ pareiškė, kad Rusijos opozicija neturi nei programos, nei tikslų. „Ten yra protingų žmonių, pavyzdžiui, Kasparovas, bet tai tinka tik šachmatams, ir viskas. Politika kur kas sudėtingesnė“, – įsiteikdamas Kremliui kalbėjo aktorius. Jis sukritikavo valdžios įkalintas „Pussy Riot“ dainininkes, dar kartą pagyrė V. Putiną, kad šis grąžino rusiškus animacinius filmus vaikučiams…

    „Tai keistas psichologinis šokis, – rašo leidinyje „New Republic“ žurnalistė Julia Ioffe, – savo šaknimis jis nueina į šventą Bizantijos kultūrą, ir jis šokamas dabar: Rusija lepina Vakarų atstovą visokiais skanumynais ir merginomis, o kartu išjuokia kaip nevisavertį…“

    Ta garbinimo, vaišingumo ir niekinimo dermė būdinga azijietiškai kultūrai. Maskvos tikslai aiškūs: ji tikisi sulaukti Vakarų atlaidumo įstojus Rusijai į Pasaulio prekybos organizaciją, 2013-ųjų rugsėjį Sankt Peterburge rengiant G20 viršūnių susitikimą, 2014-aisiais – Žiemos olimpines žaidynes Sočyje, galų gale remiant Sirijos lyderį Basharą al Assadą, ginant Irano branduolinę programą ir net pritariant Rusijos Dūmos sprendimui uždrausti amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus…

    Ar visa tai taip toli nuo G. Depardieu šou Rusijoje? Ne, šiais laikais visa susiję, tad tik naivus gali patikėti poeto Fiodoro Tiutčevo žodžiais, kad „protu Rusijos nesuvoksi, vienu aršinu neišmatuosi“.■

    Trumpai apie G. Depardieu

    ● Gimė 1948 m. gruodžio 27 d. Prancūzijoje, daugiavaikėje darbininkų šeimoje

    ● Aktoriaus karjerą pradėjo mažame keliaujančiame teatre „Cafe de la Gare“

    ● Filmas, kuriame suvaidinęs aktorius susilaukė populiarumo, buvo 1974 m. sukurtas „Les valseuses“

    ● 80-aisias – 90-aisiais buvo žymiausias aktorius Prancūzijoje

    ● Suvaidino maždaug 120 prancūzų, anglų, vokiečių, italų, lenkų ir amerikiečių filmų ir tapo vienu geriausiai mokamų Europos aktorių

    ● Buvo apdovanotas už vaidmenis filmuose „Paskutinis metro“ (1980), „Policija“ (1985), „Cyrano de Bergerac“ (1990), „Žalioji korta“ (1990)

    ● 1971 m. vedė Elisabeth, su kuria susilaukė dviejų vaikų – sūnaus Guillaume (mirė nuo plaučių uždegimo 2008 m.) ir dukros Julie. Su žmona išsiskyrė 1996 m. Po išsikyrimo
    G. Depardieu gyvenime moterų netrūko. Iš buvusių santykių turi dar du vaikus

    ● Labiau už moteris artistas mėgsta motociklus: „Man labai patinka motociklai. Ne tiek dėl greičio, kiek dėl laisvės. Aš nemėgstu priklausyti nuo kitų žmonių ir ilgam įstrigti automobilių spūstyje“

    ● Aktorius taip pat užsiima ir vyndaryste. Jo vynas jau pripažintas ir žinovų, ir mėgėjų, o vynuogynai Anžu srityje yra vieni geriausių Prancūzijoje. Apie dievinamą gėrimą aktorius sako: „Vynu mėgaujuosi nuo tada, kai mečiau gerti alkoholį“

    ● Dėl savo ne itin sveiko gyvenimo būdo aktorius turi sveikatos problemų. Apie jam atliktą sudėtingą širdies operaciją G. Depardieu kalbėjo: „Šiai operacijai aš rengiausi visą savo gyvenimą, per kurį dalyvavau daugybėje triukšmingų vakarėlių, išgėriau nemažai alkoholio, vaidinau
    begalėje filmų“

  • ATGAL
    Ukraina aklavietėje: ar Rusija laimės?
    PIRMYN
    Pilietybės reglamentavimo Lietuvoje vingrybės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.