Kaip žmonės elgiasi lovoje | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kaip žmonės elgiasi lovoje

  • Temos: Kultūra
    Data: 2013-03-21
    Autorius: Karolis Jachimavičius

    Nuotrauka iš kino teatro "Pasaka" archyvo

    Jau per patį pirmą savaitgalį režisieriaus Donato Ulvydo ir jo režisierių kompanijos romantinė komedija „Valentinas vienas“ surinko daugiau nei 400 tūkstančių litų ir pagal startą tapo antru pelningiausiu filmu Lietuvos kino istorijoje – po to paties Ulvydo „Tado Blindos“.

    Man tai visai nebuvo staigmena – tai bene pirma romantinė komedija apie seksą Lietuvoje. Romantinė komedija, kurioje moterys žino, ko nori, nebijo būti apšauktos paleistuvėm ir pajodžargom. Taip apie meilę dar niekas nekalbėjo ir publikai tai labai juokinga – ir šlama maišai pinigų kaip septyni klevų giraitės rudenys.

    Gaila, tačiau ši istorija yra sugalvota ne lietuvių – „Valentinas vienas“ pastatytas pagal Kanados filmą kur kas tiesmukiškesniu pavadinimu „Young People Fucking“ („Besimylintys jauni žmonės“). Taigi normalių scenarijų, su rišliai išreikštais konfliktais, Lietuvoje vis dar nėra.

    „Valentine“ veikia keturios poros ir vienišas ginekologas Valentinas. Viena pora yra jaunų žmonių – abu įžūlūs ir mėgsta daug sekso; kita pora yra seniai vedusių žmonių – jie konfliktuoja dėl sekso, nes vyrui viskas nuobodu; trečia pora yra buvusi pora, kuri susieina – bene dramatiškiausia, jie bando išsiaiškinti, ar vienas kitam turi jausmų; ir ketvirta pora yra nauja pora – geriausio vaikino draugė siūlosi jam permiegoti, kad jis pamirštų savo neištikimą buvusią. Young people fucking, o fone vaikšto Šapranauskas, kuris Valentino dieną bando rasti sau porą tarp šių visų išvardytų porų. Kiekvienos poros sceną režisavo vis kitas režisierius – be Ulvydo, tai dar buvo Edita Kabaraitė, Simonas Aškelavičius ir Ričardas Marcinkus.

    Filmo biudžetas buvo labai mažas. Ulvydas pačiuose filmo pradžios titruose didžiuodamasis užrašė, kad filmas sukurtas be valstybės paramos. Šaunu, kad neverkė, kaip niekas jų nemyli ir nesudaro sąlygų pasireikšti.

    Taigi biudžetas labai mažas ir visos scenos iš esmės vyksta viename kambaryje, masinių scenų nėra, tik Šapranausko Valentinas išlenda šiek tiek į lauką ir pavažinėja po naktinį Vilnių. Interjerai panaudoti stereotipiškai – jeigu pora pašėlusi ir padūkusi, tai ant sienos šviečia užrašas „Disco“ ir aplinka panaši į klubą, o jeigu bute gyvena mąsli ir paslaptinga moteris, tai interjeras kaip viena tų dovanų parduotuvių, kurioj pardavinėja žvakes, pagalvėles, šviestuvus.

    Smagu tai, kad normalaus filmo scenarijaus režisieriai ir aktoriai nesugadino prasta vaidyba. Nors filmo pradžioje kai kurie yra kurti scenarijui, nejaučia, ką vaidina ir tiesiog džiaugiasi būdami filme, vėliau visi atsipalaiduoja ir kiekvienas žiūrovas gali pamatyti gyvybę Lietuvos kine. Labiau išgirsti – toną pagal scenarijaus dramatizmą, paskui kurį seka ir kūno kalba. Ypač gerai pasirodė paslaptingąją išsiskyrėlę vaidinusi Vaida Butytė, kuri sugebėjo ir nusikeikti su jausmu. Visai kas kita nei „Zero 2“, kur keiksmažodžiais grindys klotos, o ką keikiasi niekas nejaučia.

    Buvo įdomu pažiūrėti į Mantą Jankavičių. Vaidindamas Blindą jis buvo egzaltavęsis kaip koks Maironio kūrybos fanas, tuo tarpu čia, vaidindamas abejojantį ir neryžtingą, turėjo bruožų moterimis nepasitikinčio vaikino. Kalbėjo Jankavičius visai kaip dainininkas Vaidas Baumila. Po filmo klausiau, ar jie pažįstami, sakė, kad gerai pažįstami. Jums spręsti, ar Baumila atsargus su moterimis.

    Labiausiai publika šėlo per seniai vedusios poros situaciją, kurią prastokai suvaidino Gabija Ryškuvienė (kartojo vietom tuos pačius žodžius, ta pačia intonacija – iškalusi tekstą buvo ir jo nejautė) ir visai gerai suvaidino Giedrius Savickas. Ši pora nusprendžia išbandyti tokį seksą, kad moteris, hmz, kaip švelniau pasakyt, kad neužgautum kieno nors jausmų, tenkina savo vyrą, sukišdama dirbtinį falą jam į išangę. Tikrai pasistengė įsitempt Savickas, visos gyslos ir raukšlės ant kaktos iššoko. Publika klykė, raitėsi ant kėdžių ir po kėdėm.

    Per pirmą savaitgalį filmas surinko daugiau nei 30 tūkst. žiūrovų ir daugiau nei 400 tūkst. litų. Surinks ir milijoną, tik gaila, kad pirmasis populiarus lietuviškas filmas apie meilę daugiau kalba apie seksą kaip apie sportą, kur svarbūs skaičiai ir greičiai, o ne apie pasiaukojimą, kantrybę ir išeities ieškojimą. Taip gyvena didžioji dalis Vakarų pasaulio – orgazmais be jausmo ir žurnalinėm taisyklėm, kaip santykiai turi plėtotis. Iš tų taisyklių nesutapimų žmonės juokiasi. Tuo šis filmas gali būti kam nors ir informatyvus – kaip tarpusavy gyvena jaunimas. Būtent taip gyvena ir būtent todėl, jiems tai išėjo suvaidinti ir pastatyti gyvai. Lietuvos kinas rado save, galbūt kitas kartas bus skambesnis. ■

  • ATGAL
    Ar Malis gali tapti antruoju Afganistanu?
    PIRMYN
    Ekspertai ir "ekspertai"
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.