Kanados lietuviai: su Lietuva mintimis ir darbais | Apžvalga

Pasaulio lietuviai

  • Kanados lietuviai: su Lietuva mintimis ir darbais

  • Data: 2011-05-06
    Autorius: Ingrida VĖGELYTĖ

    Seimo narys Petras Luomanas Toronte aplankė „Tėviškės žiburių“ redakciją: iš kairės – Eugenijus Čiuplinskas, Česlovas Sinkevičius, redakcijos darbuotojos, svečias Petras Luomanas. (Nuotr. iš asmeninio P. Luomano archyvo)

    Kovo mėnesį tolimoje Kanadoje gyvenantys lietuviai, kaip ir visa Lietuva, minėjo Nepriklausomos valstybės atkūrimo metines. Jau tradicija tapo į šias iškilmes kviestis svečią iš Lietuvos. Šių metų kovo mėnesio „Tėviškės žiburiuose“, Kanados lietuvių savaitraštyje  puikavosi skelbimas, kad „šioje mūsų lūkesčių išsipildymo šventėje“ Hamiltone ir Toronte „pagrindinis kalbėtojas“ būsiąs Lietuvos Seimo narys Petras Luomanas.

    Pernai ta pačia proga čia lankėsi kita Seimo narė – Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Tai, kad paprastai čia lankosi dešinieji politikai, – nieko keisto, mat šių šventinių minėjimų organizatorius – Kanados tėvynės sąjunga. Pas Kanados TS skyriaus pirmininką Eugenijų Čiuplinską namuose yra lankęsi ir dabartinė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, ir kiti Seimo nariai – Antanas Matulas, Vaidevutė Vincė Margevičienė, Paulius Saudargas, Julius Dautartas, Arvydas Vidžiūnas.

    „Tai nepaprastai nuoširdūs žmonės, dėmesingi, sakyčiau, įsipareigojantys“, –dalijosi įspūdžiais iš Kanados P. Luomanas. Pasakodamas apie Kanados lietuvius, jis tvirtino, kad jie, kaip ir visi senosios kartos lietuviai, kurie išvažiavo artinantis Antrojo pasaulinio karo pabaigai ir antrajai sovietinei okupacijai, kadangi jau buvo patyrę ir žinojo apie pirmosios okupacijos žiaurumus, iš Lietuvos išvyko su skaudančia širdimi ir ji visą laiką jiems rūpėjo: „Teberūpi ir dabar. Jie jaudinasi ir dėl to, kad mes, turėdami laisvę, turėdami visas galimybes savo šalyje nuoširdžiai daug ir atkakliai dirbti, daugiau burnojame, daugiau keikiame valdžią, bet nepajudiname piršto padaryti, kad ta Lietuva būtų gražesnė. Juk yra pasakyta: klausk, ne ką tau duos Tėvynė, bet ką tu duosi Tėvynei. Šitas klausimas turėtų būti kiekvieno iš mūsų asmeninis, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas eini. Kiekvieno. Su tokiu klausimu gyvena Kanados lietuviai. Jiems labai rūpi: o kaip jūs ten. Ir jie puikiausiai žino visus tuos mūsų šiandienius skandalus, viešus barnius. Dabar jau yra internetas ir jie puikiausiai informuoti, kas vyksta Lietuvoje, seka žinias.“

    (parengė "Apžvalga")

    P. Luomano žodžius patvirtina ir Kanados lietuvių laikraštis „Tėviškės žiburiai“, kuriame itin daug aktualijų iš Lietuvos: kovo mėnesio numeryje čia galima pasiskaityti apie Kaziuko ir Vilniaus knygų mugių naujienas, apie Lietuvos ketinimus krašto apsaugai pirkti naujus radarus, apie kelių eismo taisyklių sugriežtinimus ir net apie abiejų didžiausių Lietuvos krepšinio klubų laimėjimus Eurolygoje.

    Pasak Seimo nario, Kanados lietuviai yra veiklūs ir tikrai nemažai padeda Lietuvai. Ypač stipriai finansiškai remia mūsų Carito organizacijas. 2002 metais čia išleistas „Kanados lietuvių organizacijų žinynas“ atspindi didžiąją dalį lietuviškos veiklos Kanadoje. Remiantis Kanados lietuvių bendruomenės Krašto valdybos žinioje veikiančio Lietuvių muziejaus-archyvo informacija, čia aprašyta apie 200 įvairiausių organizacijų veikla. Sklaidant šį žinyną, stebina religinių organizacijų ir sambūrių gausa. Čia surašytos įvairios katalikiškos ir liuteroniškos parapijos, labdaros ar savišalpos organizacijos, moterų ar jaunimo draugijos. Netrūksta čia medžiotojų ir meškeriotojų būrelių, sporto klubų, karinių organizacijų skyrių. Yra ir politinių partijų atstovybių. Čia minima ir Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio „vietininikija“ Kanadoje.

    Įvertindamas tai, kad Kanados lietuviai yra sukūrę tikrai daug ir įvairių religinių organizacijų, P. Luomanas sakė: „Per religinio pobūdžio organizacijas, suburiančias lietuvius, manau, gaunama dviguba nauda. Kanadoje stipriausia lietuvių bendruomenė gyvuoja Toronte. Tas susivienijimas stiprinamas ir Bažnyčios: jų sekmadieniniai susitikimai po Šv. Mišių nesibaigia greitai: jie neišsiskirsto, geria arbatėlę, diskutuoja. Pirma, taip atliekama tikinčiojo kataliko pareiga. Antra, taip gaunama galimybė pabendrauti, aptarti ateities planus. Toronto lietuviai labai aktyvūs: ir chorą turi, ir saviveikloje dalyvauja, vyksta sportinės varžybos. Tai tarsi mažytė Lietuva. Jie gyvena savais rūpesčiais, daugiau ar mažiau nutolę nuo Lietuvos aktualijų, bet kada žmonės sugyvena bendrai, tai ir aktyvina vienas kitą. Atrodo, yra internetas, galimybė sekti žinias, tačiau gyvas žodis, matyt, irgi gyvybiškai svarbus.“

    Toronto lietuvių choro „Volungė" vadovė Dalia Viskontienė (iš dešinės), Petras Luomanas, Joana Kuraitė Lasienė. (Nuotr. iš asmeninio P. Luomano archyvo)

    Pasak Seimo nario, jam buvo gražu matyti ir girdėti, kaip Kanados lietuviai palaiko tradicijas ir puoselėja lietuvių kalbą. Vaikai ir vaikaičiai, nesvarbu, kad jau Kanadoje gimę, būtinai mokomi lietuvių kalbos. Judita ir Eugenijus Čiuplinskai pasakojo, kad už angliškai ištartą frazę jų šeimoje vaikai turėdavo prirašyti puslapį įvairiausių lietuviškų žodžių. Mokykloje leidžiama kalbėti kaip nori, bet namuose – tiktai lietuviškai. Savo vaikams taikė tokias griežtas taisykles, tos pačios galioja ir vaikaičiams.

    Kanados lietuvių bendruomenės interneto svetainėje rašoma, kad apie pirmuosius lietuvius Kanadoje žinoma mažai. Britų karo archyvuose 1811 metais kaip Watterville pulko kariai yra minimi 126 lietuvių kilmės asmenys, kuriuos galima identifikuoti tik pagal jų kilimo vietovę ar lietuvišką pavardę. Manoma, kad išformavus pulką, Kanadoje likę lietuviai asimiliavosi ir apie juos nėra tikrų žinių. Tuo metu Lietuva buvo Rusijos okupuotas kraštas, tad lietuviai, kurie atvyko į Kanadą, dažnai buvo imigracijos sąrašuose pažymimi kaip lenkai, rusai, vengrai ar moravai.

    Po 1863 metų sukilimo daugelis lietuvių turėjo bėgti iš Lietuvos dėl persekiojimų. Vėliau, Rusijai įsivėlus į įvairius karus su kaimynais, o ypač ruošiantis karui su Japonija, iš Lietuvos bėgo daugelis jaunuolių, siekusių išvengti tarnybos Rusijos kariuomenėje. Dalis jų rado prieglobstį Anglijoje, kiti JAV, dar kiti Pietų Amerikoje ir, žinoma, Kanadoje.

    Pirmaisiais imigrantais yra laikomi lietuviai, atvykę į Kanados Sidney (Nova Scotia) kasyklas apie 1900 metus. Į Monrealį atvykę lietuviai jau 1906 metais įsteigė šalpos draugijos „Susivienijimas lietuvių Amerikoje“ skyrių, kuris veikė iki 1936 m. Taip pat bandė kurti savo parapiją, tačiau galiausiai tai pavyko tik 1913 metais. O 1916 metais jau buvo pastatyta bažnyčia, veikė keturios mokyklėlės, kuriose buvo dėstoma ne tik anglų, prancūzų, bet ir lietuvių kalbomis.

    1904 metais Toronte jau gyveno nemažas skaičius lietuvių. Jie 1907 metais įkūrė Švento Juozapo draugiją, savitarpio pagalbos ir šalpos organizaciją. Vėliau ji persiorganizavo į Švento Jono Krikštytojo draugiją. Jos rūpesčiu 1928 metais buvo nupirkta bažnytėlė. Su parapija ėmė plėtotis ir visuomeninė lietuvių veikla.

    Hamiltono lietuvių choras. (Nuotr. iš asmeninio P. Luomano archyvo)

    Kanadoje gyvenantys lietuviai jau 1940 metais, reaguodami į sovietų (kaip jie patys rašo – „rusų“) okupaciją, įkūrė Kanados lietuvių tarybą. 1952 m. rugpjūčio 30–31 d. visuotiniame Kanados lietuvių suvažiavime Montrealyje įsteigta Kanados lietuvių bendruomenė. 1963 m. rugsėjį ji užregistruota Kanadoje kaip oficiali pelno nesiekianti korporacija „Lithuanian Canadian Community“. Tai organizacija, kurios tikslas – darbuotis visoje Kanadoje, siekiant puoselėti tautinę, religinę, labdaringą, mokslinę, meninę, socialinę, profesinę ir sportinę veiklą. Naujai susikūrusi KLB turėjo 17 skyrių visoje šalyje: Albertoje, Britų-Kolumbijoje, Kvebeke, Manitoboje ir Ontarijo provincijose. Šiuo metu skyrių maždaug tiek pat, o narių – apie 28 tūkstančius.

  • ATGAL
    R.A. Moreira: Nemanau, kad egzistuoja takoskyra tarp lietuvių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje
    PIRMYN
    Poetė Eglė Juodvalkė: Galime kartoti tik meilę Lietuvai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.