Įžvalgos
-
KARALIUS NEBIJO NIEKO, TIKTOS JUOKDARIO!
-
(tremtinio jausmai be cenzūros)
(…) tebūnie tai netradicinis žilojo Vilniaus universiteto 1976 metų žurnalistikos katedros auklėtinio įvadas ir į išpažintį šventai vargo bendruomenei,kuriai anasai priklauso ir, regis, liko ištikimas.To raštelio vieša proga jo labai kaprizinga madona-fortūna čia leidžia pokario kartos, kuri gerokai panuodyta bolševizmo, o ir Jaunosios Lietuvos, gimusios po Baltijos kelio stebuklo, kuri sėkmingai palinksta link europietiškų-Jėzaus Kristaus mokslo vertybių-jau seneliu- paklausti, ar drąsa ir tiesa esmi visada dvynės? Ir kas jas sutveria, o ir kas gimsta pirma?
1991 metai. Kovo pabaiga. Mažulė mūsų Respublika gydė Sausio tryliktosios žaizdas.Kremliuje, laikinai metęs „skystą kipšiuką“, su socialistiniu drakonu narsiai kovėsi komunistas Borisas Jelcinas. Lietuvoje braškėjo trapi nacionalinė laisvė. O aš tąsyk sėdėjau fiziniame pogrindyje. Antai Rūdninkų alaus restorano administratorius. Nes „Valstiečių laikraštis“, LKP CK organas, 1983 metais pripažino, jog tremtinys negali čia reikštis, nes jo vieši rašteliai vis tik kvėpinėja nacionalumu, todėl jį iš ten išgrūdus, buvo išstatytas blokas. Reikėjo išgyventi. Ir laukti Lietuvos. Taigi mano restorano sveteliai- lietuviukai, padarę solidų gramą, leisdavosi į politinę drąsą ir išdėdavo slapčiausias žineles, o, žinote, atskiroje banketų salėje atskiru įėjimu ir išėjimu iki 1990 metų stebėjau (ir asmeniškai aptarnavau!!) įgėrusius Lubiankos čekistus-pulkininkus ir net generolus. Vienas jų tadop, 1986 02 16, sakė: „Jūs,lietuviai,būsite laisvi, nes to pavargusi „maja“ Rusia nori“. „Kodėl pavargusi?“-paklausiau, laikydamas rankoje naują vodkos butelį. „Mes, rusai, esame nematerialūs, „ibo“ politinės ekonomijos dėsnis“, – suvirpėjo ašarotas grynakraujis,- „daiktas-prekė-daiktas“-sužlugdytas ne mūsų, bet nesakysiu tos tautybės… Jonas, galima su tavimi „vrezat 100 gram…neboisia nikto tebe netronit.“ Perdavęs pamainos valdymą patyrusiam padavėjui, vilkui, Šarūnui,pasilikdavau Lubiankos pagėrusiuoje mini akademijoje, lietuviškai įsijungęs akis ir ausis. Ten, pogrindyje, turėdamas įvairiopą informaciją, drąsiai, lygtos pagautas Čiurlionio avangardizmo, ir nutapiau nelaimingos rusų tautos portretą, viensyk anąjį dėjęs į tremtinio jambą, nes tam proza netiko:
„O vargšė rusų tauta/Istorinio niekšo rolės/Ar tavo širdis kalta/Jog protas mongolo šuolis/Pati neprivalgius-basa/Nei kvapo ir aromatų/Europoj taškai narsa/Kalašnikovo automatą/Susimąstyk,tauta,prievartos,kulkos ir virvės/Ar Tavo užgyjo žaizda/Josifo Stalino kirvio? Ir t.t.“(Prašiau ir ne!-be!-gerti!)
Tai pastebėjo žymus teatralas Juozas Pocius. 1991 03 25 Juozas literatūros chuliganą nuvedė į Sporto rūmų palėpėje veikiantį „Radio centrą“. 18 valandų 34 minutės. Liuosas mikrofonas. Atakon, Jonai, vardan ivanų, janių ir džonų! 1995 01 17 tai pakartojau „Vakarinėse naujienuose“ ir tų pačių metų vasario mitinge, kurį organizavo Pečeliūnų Demokratijos partija, kad „palaikytų kovojančią čečėnų tautą“, kur buvau asmeniškai pakviestas, bet vėliau zuikiškai nepripažintas, jogei ten buvau ir deklamavau čia paminėtą raštą. Šiandien, sekant Ukrainos įvykius, mano pagyvenusį nervą vėl pakluteno juokdario drąsa, kuri čia, regis, bus mažų tautų skaitinėjama, o karalių nepastebėta.
Paklausyk, Rytų Europos Žmogau, žilos vaizdinės pamokėlės šimtų rozų nudėtas pseudo-socializmo, tiesiogiai nukreiptos prieš informacinį karą, o ir okupantų ginklą Rytų Ukrainoje! Evoliucijos katile virė daug tautų. Daugelis jų , o Viešpatie, daiktinio šėtono sugundyti, iššoko žali iš TAVO katilo ir nubėgo „ne v tu step.“ Ten būta ir slavų. Ir baltų. Geriausiai išvirė čekai. Blogiau – lenkai. Ukrainiečiai tik dabar pajuto, jogei esmi nacionalinis produktas. O rusai – visiškai žali? Kas juos išmetė iš kokybės viralo? Kodėl jie šiandien skerdžia suvenerią Ukrainą, aneksavo jos dalelę – Krymą panmongolišku metodu, pagiringi nukovė civilį lėktuvą, anomališkai blefuoja ir visą okupuotų deformuotų kitataučių gigantišką, praktiškai nevaldomą šalį, paskandino putiniškoje isterijoje, labai nuodingoje Europai, kur jau pasirodo fano- smauglio dividentai?
Va!-neigiamai blysteli ne!-žalios vokiečių tautos, 1945 staiga kategoriškai atsisakiusios fašizmo-hitlerizmo, šiuolakinė vadė Merkel, ukrainiečiams, ir rusams liepianti viską „spręsti diplomatinėmis priemonėmis!?“ Kai tuo tarpeliu ginklų duosianti arabams. Nieko sau! Susimąstyk,o ESP (beje, ten sėdauja Lietuvėlės-PUT- patys pašifruokite kas tai?), nes mieguistas atomas apsivertė ant kito šono,o jį vartalioja-ne-visai-rusai?
Prisiminkime Čingischano įsakymą Nr.1 savo viesulo raiteliams (ir taip 300 metų!): užgrobę rusų miestą ar kaimą,tuojau pat eikite miegoti su rusų bobomis. Berods 1903 metais mišrūno Vladimiro Lenino (be „R“ raidelės!) socialdemokratų partiją (darbininkų) skilo į bolševikus ir menševikus. Pirmos dalies CK-tiktos 2 rusai,antros-nė vieno.Toliau rusų tautos likvidacija tęsiama jau nuo 1917 metų.Pilietinis karas, kuri gėdingai pralaimėjo „baltasis jūdėjimas,“ nors ir buvęs kadrinis. Kodėl? Ogi todėl,kad užguitiems ir neblaiviems proletarams buvo įduotas berybis naganas ir mauzeris-„grab nagrablenoje“ „bei“ pasinaudota profesionaliais banditais. „Miška Japončik“ ir t.t. Nuo 1924 metų,nunuodyjęs Leniną, skitų geno likutėlį masiškai pradeda žudyti Stalinas, caro laikais bankų plėšikas „dlia partiji,“o ir „ochrankos“ stukas-“koba“-kas gruziniškai reiškia vėlgi banditas. Ne rusas. Vėliau-gudrus šposininkas Nikita.Kruvelė nevispročių-pensininkų.Vodkininkas Brežnevas. Ir staiga sibirietis-slavas-M. Gorbačiovas. Bet jau vėlu.Blogio imperija žlunga,nespėjusi sutverti rusiškai vambrijantį Homo sovietikus.O rusai vis nesuprato, kad tai ir jų tragedija. Pūčas! Čia 2 pilietiniam karui pasipriešina Jelcinas.Laimi,bet vėliau jam pamaišo vodka,ir jis girtas atsigręžia į čekistą-major-šnipą-Putin,kursai toliau kenkia rusų europinei dialektikai ir galop užpuola ukrainiečius,slavų genties atstovus.Todėl jį galima laikyti aiškiai-kaip ir beveik visus rusus, nesveiku,bet pagydomu, nors tik vienas dūmos narys-neleido įvesti kariuomenę į Krymą,o šyz-žirinovskiai-vėlgi-ne-visiški rusai kliedi atomu,brangi tu mano mama Europa. „Vaizdelis nekoks,“-pasakytų Viktoras Uspaskich,nežina su kuo susidėjęs. Prie to paties.Kodėliuk rusų turčiai,apiplėšę savo liaudį, kapitalą laiko užsienio bankuose?Jų vaikeliai studijuoja užsienyje,o patys važinėja „inomarkėmis?“ Rusai,turintys plieno kaip lietuvis šieno,nesugeba sukurti nacionalinio lengvo automobilio,konkuruojančio su „zapadu?“Vadinasi,nėra motinos-Rusios! Ką!?
Čia Lentvario juokdario narsa stabteli. Žodis koviniams demokratams!Ir,aišku,NATO! Ir labai JAV! Ir sosiedų-rusų bundančio geno sprogimui,nes tai neišvengiama apskritai žmogaus veislės-humanum-ciklus-dvasinė inercija! Tegyvuoja sveika rusų nacija pagal keturius punktus-gimta-nuosava-teritorija,graži Puškino ir Nekrasovo kalba-be!-be!-be!-„na-mat ir ble!,“ papročiai ir tradicijos,iš kurio išbraukime mongolų brūdą -„po koniam“-šiandien-„po tankam.!“ Tai įvyks! Arba ir blogis,ir gėris,ir grožis-ypač moters-tobulos gamtos kopijos-pavirs į dulkes,kurių nemylės net radiacinis vėjas!
Vėl!-vėl!-vėl!-menu generolą,bent jau prie čerkos 1986 metais įrodžiusį,kad ir net kruvinoje organizacojoje,kurios tėvu esąs apsoliut!-ne!-rus!-Andropov (nušautas moters-rusios), o dabar FSB, sužaibuoja slaviškas patriotizmas dėl vidaus Rusios tobulesnio gyvenimo. Ir savo nutapytą griežtu jambu paveikslą,kursai ilgalaikiui kiemsargiui kaštavo daug! Regiu ir organiškai jaučiu informacinio-imperinio-karo-o ir ne!-ne!-ne!-nacionalinių kapitalistų (J.D. facebook žodeliu!)įstatymų ir laisvės vagių-gaminamus destuktizoidus, laukiančius putino tankų,aišku, padedant šakalų partijoms! Bet tai jau kitoniška giesmė apie Tėvynės išdavystę (..!)
Pagarbiai, be mažiausio nacionalizmo!
Jonas POČEPAVIČIUS
Lentvario tremtinių bendruomenės vadas
-
ATGAL
Vilniaus rotušėje apdovanoti gyvybės kultūros puoselėtojaiPIRMYN
Algirdas Saudargas: Esame pasirengę priimti NATO bazę Lietuvoje -
Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.
Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.