Kare, kaip kare, o gyvenime – kaip gyvenime | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kare, kaip kare, o gyvenime – kaip gyvenime

  • Data: 2011-05-01
    Autorius: Ingrida VĖGELYTĖ

    Kapitonas Darius Toleikis (dešinėje) supažindina LR Seimo delegaciją su Lietuvos kariuomenės ginkluote. (M. Žilionytės nuotr.)

    Seime svarstant keletą įstatymų projektų paketų, susijusių su karo prievole ir mobilizacijos bei NATO paramos priėmimo tvarkos klausimais, balandžio 29 d. Seimo nariai maloniai buvo pakviesti į vieną didžiausių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetų – Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis vilkas“. Tiksliau į Ruklą Jonavos rajone, kur dislokuoti trys iš šešių šios brigados batalionų ir vadovybė su savo padaliniais. Trys kiti brigados batalionai dislokuoti Alytuje, Panevėžyje ir Tauragėje.

    Kadangi tik apie 10 proc. iš 141 Seimo nario surado laiko ir reikalo iš arčiau pasidomėti Lietuvos kariuomenės gyvenimu, žadėtas kariškai apipavidalintas autobusas buvo pakeistas į jaukų mikroautobusą, kuriame vietos atsirado dar ir „Apžvalgos“ žurnalistams. Buvo akivaizdu, kad Seimo narių kompaniją puošia bent dvi kariuomenei neabejingos parlamentarės: Ingrida Valinskienė ir Arūnė Stirblytė.

    Ruklos įgula mus pasitiko su tikra balandžio saulės kaitra ir ramybe, kuri bylojo ne tik apie profesionaliųjų Lietuvos kariuomenės karių pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir apie šalia esančio Gaižiūnų poligono šimtametę patirtį, besitęsiančią dar nuo caro Rusijos laikų. Šią ramybę šiandien sudrumsti tegali pratybas su šarvuočiais čia sumanę pademonstruoti Lietuvos kariai.

    Galingoji transportavimo technika. (M. Žilionytės nuotr.)

    Kol Seimo nariai klausėsi išsamios kariuomenės vado generolo majoro Arvydo Pociaus ir krašto apsaugos minisrės Rasos Juknevičienės paskaitos apie dabartinę padėtį Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, po kurios vienas Seimo narys sakėsi esąs įtikintas, kad bent penkerius metus Lietuvai negresia jokie kariniai konfliktai, turėjome galimybę susipažinti su karinės ginkluotės ir technikos ekspozicija.

    Vienus sudomino amerikiečių Lietuvai dovanoti automatiniai šautuvai, sveriantys tik apie ketvertą kilogramų, kitus – švediški šautuvai ir pistoletai, kurių korpusas, išskyrus kelias metalines detales, dabar jau gaminamas iš kažkokios labai ypatingos plastmasės. Įspūdį paliko ir Vadovybės štabo ratuota priemonė – šarvuota, apsaugota nuo visokių pavojų tiek iš šonų, tiek iš viršaus stirksinčio kulkosvaidžio. (Sužinojome ir kiek šimtų šovinių per minutę gali iššauti modernus Lietuvos kariuomenės turimas kulkosvaidis, nepakeitus įkaitusio vamzdžio, tačiau dėl šventos ramybės paliksime šią informaciją po paslapties skraiste).

    Taip pat čia šalia puikavosi puikiausios ir moderniausios transportavimo priemonės, gebančios per kelioliką minučių susipakuoti ir išsivežti kokį nors pašautą visureigį ar šarvuotį. Ta proga sužinojome, kad Lietuvos kariuomenė neturi tankų, mat ji iš viso neturi puolamosios ginkluotės, nes jokių grobikiškų išpuolių neplanuoja ir yra sukurta tik taikai Lietuvoje užtikrinti.

    Įvertinome ir mobiliąją trylikos tonų talpos degalinę, kuri vienu metu gali aptarnauti porą karinių mašinų. Ją demonstravęs karys gyrėsi galįs šią degalinę paruošti išgabenti per kelioliką minučių. Žodžiu, Lietuvos kariuomenė tikrai yra puikiai apginkluota ir aprūpinta modernia technika. Tai buvo galima pastebėti ir visai plika akimi lygiai tą pačią minutę, kai kompaktiškas vienkartinis minosvaidis su kompiuteriui prilygstančiu taikikliu jaukiai prigulė ant kaip tik iš Vadovybės instruktažo ištrūkusios Seimo narės I. Valinskienės moteriško peties: jei ji pakelia, tai puikiai treniruotiems profesionalios kariuomenės vyrukams tai turėtų būti vieni niekai. Nors šiais feminizmą jau pažįstančiais laikais vertėtų žinoti, kad Lietuvos kariuomenės sudėtį šią dieną puošia apie 11 proc. Tėvynei tarnaujančių moterų karių. Norint sužinoti, ar šį procentą lėmė tokie faktai, kurie byloja, kad Lietuvos krašto apsaugos ministro, Seimo Pirmininko ir Lietuvos Prezidento postus kaip tik šiuo metu šalyje yra užėmusios moterys, reikėjo atlikti papildomą žurnalistinę apklausą, kuriai laiko, griežtai vadovaujant brigados viešųjų ryšių specialistui, kapitonui Skomantui Povilioniui, jau dukart dalyvavusiam tarptautinėse misijose ir mačiusiam šalto ir šilto, prašyti buvo nepatogu.

    Po įspūdingos ginkluotės ir karo technikos apžiūros, kuri Ruklos įgulai – kaip duona kasdienė, nes vis ką nors kviečiasi pasirodyti ir pasipuikuoti (kaip tik prieš dieną čia lankėsi švedai, o vaikučiai iš įvairių mokyklų irgi sulaukiami dažnai), buvome nugabenti į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką, kur rikiuotės pratybas vykdė devynių savaičių pradinį karinį bazinį mokymą savanoriškai pasiryžę išeiti 45 eiliniai, čia pradėję mokytis vos prieš dvi savaites.

    Eilinis Darius Perminas "Apžvalgai" sakėsi norįs dirbti karo policijoje. (M. Žilionytės nuotr.)

    23 metų jaunesnysis eilinis Darius Perminas iš Mažeikių noriai papasakojo, kad atėjo čia savo noru, nes seniai apie tai svajojo ir planavo. Mat pats yra baigęs sukarintą mokyklą Alsėdžiuose, Plungės rajone, priklausė Šaulių sąjungai, tad kariniai dalykai jam nebe naujiena. Paklaustas, kas jam čia sunkiausia, jaunesnysis eilinis neslėpė, kad rikiuotė, kai reikia joje po dvi valandas išstovėti. Toks užsiėmimas reikalauja daug ištvermės, kurią sunkiau išsiugdyti, nei pagerinti savo fizinę būklę. Jis taip pat juokaudamas sakė, kad įdomiausios jam, kaip ir kitiems, medicinos pamokos. Esą ir seržantė sakiusi, kad kariai noriai į šiuos užsiėmimus eina. Paklaustas, ar tik ne dėl seržantės jos tokios įdomios, D. Perminas nusišypsojo ir taktiškai atsakė, esą šiose pamokose sužino labai daug įdomaus. Jis tvirtino, kad kol kas neturi jokių nusiskundimų, namų pasiilgti dar nespėjo, mat savaitgaliais leidžiama atvažiuoti artimiesiems, o per šventas Velykas ir jie patys gavo atostogų. Visas devynių savaičių (pridedant dar keturias, jei karys tiktų į profesionalus) kursus lengvai ištversiąs, mat labai norėtų patekti į karo policiją, nes jo tėvas ir senelis buvę policininkai. Tad jis norėtų pratęsti šeimos tradiciją, tik aukštesnėje, pasak jo, karo policijoje.

    Vėliau kartu su kariais buvome pakviesti dalyvauti šarvuotų visureigių pratybose ir gavome leidimą, prieš tai rūpestingai užsikimšus akis, tame visureigyje pavažiuoti. Nuo to važiavimo, trukusio penketą minučių, šių eilučių autorei pirmą kartą teko susirgti jūros liga. Pasiteiravus karių, kaip jie ištveriantys tokį pasivažinėjimą, kai kas prisipažino, kad aklinoje kabinoje prasiliūliavus porą valandų, išlipusiems kariams prireikia laiko susiorientuoti, kur čia apačia, o kur viršus, kur Rytai, o kur Vakarai…

    Šaudymo pratybose iš šautuvo ir pistoleto tvarka buvo dar griežtesnė. O kalbinti karininkai sakė, kad viena taikliausių šaulių krašto apsaugos sistemoje yra pati ministrė Rasa Juknevičienė, su kuria susirungti vengia netgi patyrę kariai.

    Patyrimo ši brigada tikrai turi. Lietuva kaip tik prieš gerą savaitę į misiją Afganistane išleido tryliktąją pamainą. Pasirodo, aštuonios iš jų buvo sukomplektuotos būtent iš šios brigados. Kapitonas S. Povilionis tvirtino, kad šiai tryliktai pamainai atlikus, kaip paprastai, pusmetį truksiančią misiją Afganistane, net 70 proc. brigados karių jau turės karinių tarptautinių misijų patirtį.

    Visą viešnagę Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“ vainikavo karo lauko sąlygomis patiekti kariški pietūs, teisingiau, sausas davinys, kuris kainuoja nei daug, nei mažai – 47 litus. Mažučiame juodame paketėlyje savyje tilpo net 14 pasisotinimą užtikrinančių vienetų. Be to, ir maišelį, į kurį įpylus kelis lašus vandens įdedamas pagrindinio patiekalo paketas, kuris, vykstant cheminei reakcijai, per kelioliką minučių pašyla ir be ugnies pagamina kariui karšto maisto. Tiesa, kalbinti kariai pasakojo, kad tokie sausi daviniai taikos metu beveik nenaudojami, mat daug pigiau ir paprasčiau pratybų metu pasiimti su savimi katilą ir visam būriui pasigaminti natūralios kareiviškos košės su daugeliui civilių jau pažįstamu kiekiu mėsos konservų. Juolab kad pratybų metu kariui dienpinigių yra skiriama tik penkioliką litų per dieną. Kare, kaip kare, o gyvenime – kaip gyvenime.

    Šarvuoti visureigiai Gaižiūnų poligono "sacharoje". (M. Žilionytės nuotr.)

  • ATGAL
    Kandidatams į TS-LKD pirmininkus – „Apžvalgos“ testas
    PIRMYN
    Ar Lietuvos pietryčiai – lenkų tautos namai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.