Karinės brigados formavimas – atsakas į Rusijos agresiją | Apžvalga

Įžvalgos

  • Karinės brigados formavimas – atsakas į Rusijos agresiją

  • Data: 2015-09-17
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Baltijos šalių vienybės idėja, kuri niekada taip ir nebuvo įgyvendinta – nei politiniu, nei ekonominiu, nei kariniu aspektu, dabar, Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, gali būti realizuota, tiesa, šiek tiek pakitusi. Gal jau aštuonerius metus kalbama apie bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinę brigadą.

    Reiktų pridurti, kad pagrindiniu šios formuotės veikėju stengiasi tapti Lenkija, kuri sutiko, kad vyriausioji šios brigados būstinė būtų Liubline. Čia jau dabar dislokuota 50 žmonių vadavietė ir 250 lenkų karių batalionas. Lietuviai ir ukrainiečiai prisijungs vėliau, o jau rudenį vyks pirmieji mokymai.

    Šių metų gegužės pradžioje, dar prieš rinkimus, prezidentas Bronislawas Komorowskis pasirašė įsaką ES kovinių formuočių principu įkurti bendrą trijų šalių brigadą, kuri visiškai bus sukomplektuota per dvejus metus. Manoma, kad iš viso brigadoje tarnaus maždaug 4400 kariškių – iš Lenkijos apie 3500, iš Ukrainos – 545, o iš Lietuvos – iki 350 žmonių. Kol kas nėra informacijos, ar naujasis Lenkijos vadovas Andrzejus Duda kaip nors pasisakė dėl šios brigados kūrimosi, tačiau, sprendžiant iš kur kas aštresnės negu jo pirmtako retorikos Rusijos atžvilgiu ir Varšuvos užmojų padidinti šalies vaidmenį Europoje, tokia formuotė bus tik plečiama.

    Iškilus naujoms grėsmėms, gynybinio vienijimosi idėja atgijo, išsiplėtė ir dabar apima ne vien valstybes prie Baltijos, bet ir vadinamąsias Tarpjūrio šalis, nusidriekusias tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Prieš kelerius metus, Rusijos agresijos Gruzijoje paskatintas (būtent prieš kokius septynerius metus atsirado pagrįstų nuogąstavimų, kad Rusija neapsiribos Kaukazu), gimė pasiūlymas steigti bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinę brigadą LITPOLUKRBRIG (lietuviška santrumpa – LUL). Tiesa, portalas NEWSru.com tvirtina, kad derybos dėl brigados formavimo buvo pradėtos dar 2007 m., o trijų šalių gynybos ministrų susitarimas pasirašytas pernai rugsėjo 19 d., kai Rusijos agresija pietryčių Ukrainoje įgavo neregėtų mastų.

    Rusijos žiniasklaida jautriai sureagavo į baigiamąjį LUL brigados steigimo etapą, ypač į tai, kad Lenkijos prezidento įsakas buvo pasirašytas sovietinės Pergalės 70-mečio išvakarėse. Ji cituoja B. Komorowskį, pasakiusį, kad Gegužės 9-ąją Raudonąją aikštę Maskvoje užpildys šarvuota technika „tų divizijų, kurios neseniai viso pasaulio akivaizdoje užpuolė kaimyninę Ukrainą. Jau seniai karinis konfliktas buvo taip arti Lenkijos sienų, kaip dabar“. Lenkijos nepriklausomo profsąjungų judėjimo „Solidarnosc“ vienas iš vadovų  Zbigniewas Bujakas pareiškė, jog „būtų puiku, jei brigada kariautų Donecke, tuomet mes parodytume, kad kuriame ilgalaikę ir strateginę sąjungą, kuri taptų ne tik mūsų, bet ir visos Europos saugumo garantija“. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN jį cituoja toliau: „Jei kaimynas kariauja su mūsų bendru priešu – mirtinu priešu, tai tam kaimynui reikia padėti“.

    Kijevas, žinoma, patenkintas tokios brigados atsiradimu. Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Piotras Mechedas pareiškė, kad brigados sukūrimas bent iš dalies atgrasys Rusiją nuo agresijos. Ši šalis puoselėja ir kitą tikslą: taip priartėti prie NATO standartų, nors prezidentas Petro Porošenka dar tik užsimena apie galimą referendumą dėl narystės Aljanse. Bet, kaip sakoma, ne iš karto visą kąsnį reikia praryti…

    Šių metų vasario pradžioje Ukrainos Aukščiausioji Rada ratifikavo susitarimą su Lietuva ir Lenkija sukurti LUL brigadą. Ji veiks, globojama Jungtinių Tautų ir pagal ES modelį, karinę konsultaciją teiks NATO. Jos tikslai – dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo operacijose, regiono karinio bendradarbiavimo plėtra, galų gale – Europos Sąjungos kovinės grupės formavimas. Bet dar neaišku, ar LUL brigada galės dalyvauti operacijose pietryčių Ukrainoje. Dar sausį Lenkijos opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis A. Duda neatmetė, kad ši formuotė galės būti permesta į Ukrainą. Žinoma, tam reiks gauti ES ir JT sutikimą. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisako už tai, kad Europos Sąjunga teiktų karinę pagalbą Ukrainai.

    Skeptikams tokios formuotės kūrimas kelia abejones dėl Lenkijos dominavimo regioniniuose santykiuose. Jie primena seną Juzefo Pilsudskio idėją – realizuoti vadinamą Tarpjūrio (Intermarum) doktriną („ot morze do morze“), įtraukiant į ją ne tik Baltijos šalis, bet ir Ukrainą, Vengriją, Rumuniją, Balkanų valstybes, Čekiją bei Slovakiją, gal net Baltarusiją ir Suomiją. Į tai atkreipė dėmesį Maskvos universiteto politologas Vladislavas Gulevičius, pabrėžęs, kad LUL brigados sukūrimas yra nukreiptas prieš Rusiją.

    Naujos sąjungos tikslas – aprėpti plačias teritorijas nuo Baltijos jūros iki Adriatikos ir Juodosios jūros (iš čia kilusi santrumpa ABC – Adryatyk – Baltyk – Morze Czarne). Akivaizdu, rašo V. Gulevičius, kad šioje sąjungoje, kaip kažkada ATR, Varšuva tikisi groti pirmu smuiku. Ne šiaip sau pagrindinė šiuolaikinės trijų valstybių brigados vadavietė yra Liubline – vos už 209 km nuo Lvovo…

    Maskva bijo, kad demonstruojama vienybė bus nukreipta prieš Rusiją, kuri pagadino savo santykius su kone visomis kaimyninėmis šalimis. Ta proga Lenkijos portalas Fronda.pl primena J. Pilsudskio žodžius, pasakytus laikraščiui „Kurier Poranny“ po garsaus Varšuvos mūšio 1920 m. vasarą, kurio metu Raudonoji armija buvo nublokšta atgal: „Nereikia puoselėti iliuzijų, juk, nors ir sudarytume taikos sutartį, mes visada liktume Rusijos atakų taikiniu“. Iš tiesų, pranašiški prieš 95 metus pasakyti generolo žodžiai, pabrėžiantys vienijimosi būtinybę. Šiandien LUL karinė formuotė, nors tai ir nykštukinis darinys, yra šio vienijimosi pradžia. Bet ar ji reikš Lenkijos pretenzijas į kitas regiono teritorijas, parodys ateitis. Kol kas LUL brigados taikinys – stabilumas regione, Rusijos agresijos pažabojimas ir Ukrainos suverenumo gynimas.

    LITPOLUKRBRIG brigados formavimo eiga

    2007 m. rugsėjo 19 d. konsultaciniame trijų šalių gynybos ministrų pasitarime priimamas sprendimas kurti trišalę taikdarišką formuotę. Brigados štabo vieta pasirinktas Liublinas, bet po to darbai sustojo.

    2014 m. kovą vizito į NATO būstinę metu Ukrainos gynybos ministras pulkininkas P. Mechedas paragino paspartinti brigados kūrimo veiksmus.

    2014 m. balandžio 23 d. susitikime Lvove LUL brigados formavimo planą aptarė Ukrainos ir Lenkijos gynybos ministrai.

    2014 m. gegužės 28 d. brigados sukūrimo projektas buvo suderintas. Susitarimo pasirašymas buvo numatytas birželio 18 d., bet jis neįvyko.

    2014 m. liepos 14 d. LUL brigados formavimą aptarė Ukrainos prezidentas P. Porošenka ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

    2014 m. rugsėjo 9 d. Ukrainos vyriausybė pavedė gynybos ministrui V. Geletėjui užbaigti derybas ir pasirašyti suderintą dokumentą.

    2014 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje susitarimas pasirašytas.

    2014 m. gruodį paskelbta, kad brigados formavimas ir dislokacija bus Lenkijoje, Liublino apylinkėse.

    2015 m. vasario 4 d. susitarimą ratifikavo Ukrainos Aukščiausioji Rada, o vasario 20 d. įstatymą dėl ratifikavimo pasirašė prezidentas P. Porošenka.

    2015 m. kovo 26 d. susitarimą ratifikavo Lietuvos Seimas.

  • ATGAL
    Ukraina saugo Europą nuo stepių vilkolakio
    PIRMYN
    Kreivi istorinės politikos veidrodžiai Ukrainoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.