Kas ištirpdė valdančiųjų reitingus? | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Kas ištirpdė valdančiųjų reitingus?

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Triuškinanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) pergalė Seimo rinkimuose buvo netikėtumas ir politologams, ir daugeliui paprastų Lietuvos rinkėjų. Nepraėjus nė metams nuo naujojo Seimo darbo pradžios, LVŽS ima stebinti nebe rekordiniu populiarumu, bet žaibiškai krentančiais šios partijos ir jos lyderių reitingais. Kas verčia Lietuvos rinkėjus nusivilti valdančiaisiais?

    Kaltas alkoholis ir „Range Rover“?

    Ne paslaptis, kad nė viena Lietuvos partija nėra laimėjusi dvejų Seimo rinkimų iš eilės. Vis dėlto anksčiau Lietuvą valdžiusioms partijoms rinkėjų „rūstybę“ tekdavo pajusti praėjus gerokai daugiau laiko nuo darbo naujos kadencijos Seime pradžios. Pavyzdžiui, 2008 m. Seimo rinkimus laimėjusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) teko vadovauti šaliai ekonominės krizės sąlygomis, kai siekiant išvengti ekonomikos žlugimo teko priimti skaudžias, bet neišvengiamas taupymo priemones. Nepaisant ekonominės krizės ir visuomenėje prieštaringai vertinamų sprendimų, TS-LKD laimėjo 2009 m. pavasarį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą. 2015 m. savivaldos rinkimuose daugiausia mandatų laimėjo valdantieji socialdemokratai. Taigi, daugeliui partijų buvimas valdančiojoje daugumoje netrukdė gana ilgą laiką išsaugoti savo populiarumą.

    LVŽS situacija atrodo kiek blogiau. Liepos viduryje „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose į Seimą už valdančiąją LVŽS savo balsą atiduotų tik 13 proc. rinkėjų, ir ši partija rinkimuose užimtų antrąją vietą, nusileidusi opozicinei TS-LKD. Nors kitose apklausose LVŽS išlieka populiariausia partija šalyje, šios partijos populiarumo kritimas daugiau nei akivaizdus. Juk, pavyzdžiui, pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, net 36 proc. rinkėjų rinktųsi LVŽS. Ne ką geriau sekasi ir premjerui Sauliui Skverneliui bei LVŽS lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kurių populiarumas taip pat gerokai smukęs. Liepą „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, R. Karbauskį nepalankiai vertino net 55 proc. respondentų.

    Viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio skiriama šios partijos palaikomoms griežtoms alkoholio kontrolės priemonėms. Iš pirmo žvilgsnio būtent priimti griežti alkoholio kontrolės įstatymai, žinant didelės dalies Lietuvos žiniasklaidos ir žinomų visuomenės veikėjų pasipriešinimą, galėtų būti viena LVŽS populiarumo smukimo priežasčių. Kita vertus, apie būtinybę uždrausti alkoholio reklamą ir griežtinti prekybos alkoholiu tvarką „valstiečiai“ kalbėjo dar gerokai iki Seimo rinkimų ir būtent tai buvo vienas esminių šios partijos rinkiminių pažadų. Todėl sieti smunkančius LVŽS reitingus su, daugelio įsitikinimu, pernelyg griežtomis priemonėmis kovoje su alkoholizmu, būtų pernelyg naivu.

    Didelio atgarsio sulaukė ir Gretos Kildišienės skandalai. Reikia pastebėti, jog gandai apie R. Karbauskio ir G. Kildišienės santykius sklandė dar iki Seimo rinkimų, o skandalas dėl garsiojo „Range Rover“ visureigio nuomos kilo šių metų sausį. Nors G. Kildišienė atsisakė Seimo narės mandato, partijos reitingai nepaliaujamai krito ir toliau. Tad ir šiais skandalais aiškinti LVŽS smukimą būtų netikslu.

    Tarp lūkesčių ir tikrovės

    Seimo rinkimuose LVŽS laimėjo net 56 mandatus. Daugelis apžvalgininkų sutaria, kad tokią šios partijos sėkmę lėmė socialiai jautri šios partijos rinkiminė programa, kurioje ypač daug dėmesio skiriama regionų plėtrai, socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip taikliai pastebėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Vytautas Sinica, LVŽS pretendavo užimti didžiojoje Lietuvos politikoje pastaraisiais metais esantį vakuumą. Žiūrint iš ideologinės perspektyvos, LVŽS galima laikyti krikdemiškai ideologijai artima politine jėga. Moraliniais klausimais, tokiais kaip šeimos samprata, gyvybės apsauga, blaivybė ar tautiškumas, LVŽS, žiūrint į šios partijos rinkiminę programą ir daugelio politikų anketas, laikosi konservatyvioje pusėje, o ekonominiais klausimais linksta į kairę. V. Sinicos teigimu, ši niša iki LVŽS iškilimo Lietuvoje jau kelerius metus buvo tuščia, nes kitoms partijoms būdinga liberali ekonominė politika, o pastaruoju metu pastebimas ir anksčiau socialiai konservatyvia buvusios TS-LKD poslinkis kultūrinio liberalizmo link.

    Tiesa, kalbėti apie LVŽS kaip apie vientisą ir nuoseklią politinę jėgą vargiai buvo galima dar iki Seimo rinkimų, nes šios partijos sąraše apstu itin skirtingų pažiūrų politikų – nuo vertybiškai konservatyvių Eugenijaus Jovaišos, Agnės Širinskienės ar Povilo Urbšio iki gerokai liberalesnių Dovilės Šakalienės (tiesa, vėliau iškeitusios „valstiečius“ į liberalus), Tomo Tomilino ar Virginijos Vingrienės. Ekonominiais klausimais tarp šios partijos politikų skirtumų būta ir yra ne ką mažiau. Be to, jau anksčiau buvo matyti akivaizdi takoskyra tarp ekonomiškai ir kultūriškai liberalesnio S. Skvernelio ir R. Karbauskio. Kita vertus, „Darnios Lietuvos“ programoje akivaizdžiai dominuoja kultūriškai konservatyvios (pasisakoma prieš partnerystės įteisinimą ir už negimusios gyvybės apsaugą) ir ekonomiškai kairiosios idėjos.

    Vertinant šios partijos veiklą, reikia pripažinti, kad kultūrinėje plotmėje LVŽS laikosi savo priešrinkiminių pažadų. LVŽS balsavo prieš siūlytą part­nerystės įstatymą, dauguma šios partijos atstovų dar pernai palaikė konservatyvesnį pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ribojantį šaldomų embrionų skaičių. Be to, buvo padidintas krašto apsaugos finansavimas.

    Užtat pažadai vykdyti socialiai jautresnę ekonominę politiką bent kol kas nėra tesimi. Pavyzdžiui, iki šiol nėra numatyta aiški regionų plėtros programa, kuria būtų mažinamas ekonominis atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir šalies provincijos. Nors pagal pajamų nelygybę Lietuva užima pirmą vietą visoje ES, tačiau nesiimta rimtesnių mokesčių sistemos reformų, pavyzdžiui, įvesti daugumoje Vakarų ir Vidurio Europos šalių galiojančius progresinius mokesčius. Be to, dalis Lietuvos mokesčių mokėtojų, tokių kaip ūkininkai, gauna neproporcingai dideles mokestines lengvatas (5 proc. pajamų mokesčių tarifas vietoje 15 proc.), bet ir šiuo klausimu LVŽS nesiėmė realių veiksmų. Nors iš pirmo žvilgsnio agrarinės pakraipos partijai būtų nelogiška siekti didesnio ūkininkų apmokestinimo, bet iš socialinio teisingumo perspektyvos vargu ar yra teisinga, jog netgi dideles pajamas gaunantys ūkininkai moka keliskart mažesnius mokesčius nei, pavyzdžiui, gerokai mažiau uždirbantys darbininkai ar valstybės tarnautojai.

    Nors prieš rinkimus R. Karbauskis kritikavo naująjį Darbo kodeksą, pagal kurį sutrumpėjo atostogos darbuotojams ir tapo paprasčiau atleisti darbuotojus iš darbo, naujasis Seimas iš naujo balsavo už darbo santykių liberalizavimą. Paradoksaliausia yra tai, jog būtent Darbo kodekso priėmimas buvo viena esminių Algirdo Butkevičiaus populiarumo smukimo ir LSDP pralaimėjimo Seimo rinkimuose priežasčių. Tik, regis, iš pirmtakų klaidų LVŽS nepasimokė.

    Šiame kontekste akis bado LVŽS komunikacijos klaidos. Nors prieš rinkimus ši partija ypač akcentavo socialinio solidarumo būtinybę (ką pasako vien jos rinkiminės programos pavadinimas „Darni Lietuva“), tačiau kai kurie šios partijos pasiūlymai ne tik neatitinka, bet akivaizdžiai prieštarauja prieš rinkimus iškeltoms idėjoms. Kaip galima vertinti LVŽS siūlymą skirti Seimo nariams 40 dienų atostogas, ypač po to, kai jos buvo sutrumpintos paprastiems darbuotojams?

    Toks keistas elgesys būdingas ne tik šios partijos politikams, bet ir jų paskirtiems aukštiems pareigūnams. Geriausias to pavyzdys – Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės pasisakymai. Pavyzdžiui, sausio pradžioje išsakyti žodžiai, kad 2 tūkst. eurų alga „į rankas“ yra maža. Žinant, kad pagal vidutinį atlyginimą Lietuva užima vieną paskutinių vietų visoje ES, o, „Sodros“ duomenimis, apie 255 tūkst. Lietuvos gyventojų neuždirba nė minimalios algos, tokiems pasisakymams mažų mažiausiai trūksta socialinės empatijos.

    Kas perims pabirusius LVŽS balsus?

    Jeigu neįvyks stebuklas ir LVŽS nepasimokys iš savo klaidų, ateinantys rinkimai šiai partijai tikriausiai nebus sėkmingi. Ir tai jau dabar verčia kelti klausimą, kas perims šios partijos rinkėjų balsus. Galimi keli scenarijai.

    Vienas jų, ir, ko gero, labiausiai tikėtinas – gali iškilti nauja politinė jėga arba stiprus visuomenininkų sąrašas. Tačiau labai abejotina, ar tokiai politinei jėgai pavyks sėkmingai valdyti šalį, nes dauguma naujų politinių darinių, surenkančių protesto elektoratą, stokoja šalies valdymui reikalingų specialistų ir ilgainiui praranda populiarumą, o ryškesni jų atstovai prisijungia prie senųjų politinių partijų.

    Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ atgimimas vargiai tikėtinas, juolab, kad šias partijas paliko ryškesni ir kompetentingesni jų atstovai. Liberalų sąjūdžio galimybės taip pat ribotos, juolab, kad šios partijos ideologija yra visiškai priešinga LVŽS ir vargiai gali pelnyti vertybiškai konservatyvių, bet ekonomiškai į kairę linkusių rinkėjų simpatijas.

    Jeigu LSDP pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, ji, padirbėjusi kelerius metus opozicijoje, galėtų bandyti susigrąžinti prarastą populiarumą ir, akcentuodama ekonominio solidarumo idėjas, vėl bandyti pelnyti Lietuvos rinkėjų simpatijas. Tačiau, skirtingai nei A. Butkevičius ar ilgametis partijos lyderis Algirdas Brazauskas, naujasis LSDP lyderis Gintautas Paluckas pasižymi itin liberaliomis pažiūromis seksualinių mažumų, imigracijos klausimais, tad jam gali būti sunkiau tapti populiariu politiku sąlygiškai konservatyvioje Lietuvoje.

    Kur kas įdomesnis TS-LKD atvejis. Ši partija, žiūrint į jos programines nuostatas, yra socialiai konservatyvi, o dalis jos politikų pabrėžia socialinio teisingumo svarbą. Pavyzdžiui, šios kadencijos Seime būtent TS-LKD krikdemai siūlė įvesti progresinius mokesčius ar sudaryti sąlygas regionų plėtrai. Jei TS-LKD vadovausis šiomis idėjomis, ji gali bandyti perimti nusivylusių LVŽS rinkėjų balsus. Bet tam yra viena būtina sąlyga – TS-LKD turi aiškiai save pozicionuoti kaip kultūriškai konservatyvią, bet socialios ekonomikos idėjas palaikančią politinę jėgą. ■

  • ATGAL
    Kad priešas bijotų, turime stiprinti valią gintis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.