Kas padeda ir trukdo bendrauti ir bendradarbiauti (I dalis) | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kas padeda ir trukdo bendrauti ir bendradarbiauti (I dalis)

  • Data: 2011-07-10
    Autorius: Gražina MONGIRDIENĖ

    Statistika, organizacijos struktūra ir aukštosios technologijos nedaro įtakos sėkmingam verslo vystymuisi taip, kaip žmogiškieji ištekliai. Įmonės žlunga dėl to, kad nežino, kaip valdyti žmones. Nesėkmingos įmonės, rodos, taip ir nesupras, kad žmonės nesugeba dirbti veiksmingai daugiausia ne dėl to, kad jiems trūksta techninių žinių, bet dėl vadovų požiūrio į juos.

    William Glasser

    (D. Augulės piešinys)

    Kodėl vienos organizacijos veikia itin sėkmingai, o kitos, nors ir turėdamos ne blogesnį, o kartais ir kvalifikuotesnį personalą tampa autsaiderėmis arba visai pasitraukia iš rinkos? Tą patį galima pasakyti ir apie visuomeninių organizacijų veiklą ir net santykius šeimoje. Vieniems, rodos, kilusios problemos išsisprendžia savaime, o kiti neranda būdų, kaip susidoroti su jomis. Vyraujanti organizacijos kultūra, t. y. kokiomis vertybėmis ir įsitikinimais vadovaujasi darbuotojai, yra pamatai, ant kurių statomas organizacijos sėkmės pastatas. Kokias strategijas – manipuliacines ar vertybines – naudoja patys darbuotojai savo veikloje? Ar jie žino, kad naudoja vienas ar kitas strategijas?

    Manipuliuojantys žmonėmis individai naudoja vadinamąjį vienašališkos kontrolės modelį, o tie, kurie vadovaujasi pamatinėmis vertybėmis,– abipusio mokymosi modelį. Kaip atskirti, kada Tavimi manipuliuoja vadovas, kolegos, o galbūt ir šeimos nariai? Ar pažįstamas toks manipuliatoriaus elgesio modelis?

    Supindamas, susukdamas faktus tam, kad pasiektų savo tikslus, manipuliatorius mėgsta kalbėti tik apie save, sumenkindamas kitų indėlį. Tai didelės savimeilės padarinys. Jis paprastai mažai dirba, o darbo metu užsiima asmeniniais reikalais. Jis mėgsta girtis savo „gebėjimu“ greitai atlikti darbą, o kitus viešai žeminti kaip nesugebančius laiku, gerai ir greitai atlikti darbų.

    Siekti savo tikslų naudojant vienašališkos kontrolės modelį reiškia įsitikinimą, kad pasibaigus pokalbiui kitas asmuo ar žmonės darys tai, ką Jūs jau buvote suplanavęs prieš susitikimą. Jūs kontroliuojate pokalbį ir stengiatės jį pakreipti taip, kad laimėtų Jūsų nuomonė. Kokiomis vertybėmis ir įsitikinimais vadovaujasi žmogus, naudodamas vienašališkos kontrolės modelį? Jis mano, kad svarbiausia – nepralaimėti, kuo mažiau leisti reikšti neigiamus jausmus sau ir kitiems ir veikti racionaliai. Toks asmuo įsitikinęs: jis supranta situaciją, o tie, kurie mato ją kitaip, – ne, jis teisus, o tie, kurie nesutinka su juo, – neteisūs, jo motyvai teisingi, o tų, kurie nesutinka su juo, – abejotini, jo jausmai pateisinami, o kitiems negalima reikšti neigiamų jausmų. Neleisdamas kitiems išreikšti negatyvių jausmų, jis mažina galimybę žmonėms atvirai kelti sunkius klausimus. Tokių klausimų svarstymas verčia jį ir kitus jaustis nepatogiai ir sumažina galimybę kontroliuoti išdavas.

    Panagrinėkime Dovilės atvejį. Ji visada siekia savo tikslų naudodama vienašališkos kontrolės modelį. Darbo grupės vadovė Dovilė nusprendžia sukurti grupės viziją – glaustą ir patrauklų organizacijos veiklos ir struktūros apibūdinimą. Kai grupės narė Eglė paprieštarauja ir kelia klausimą, ar verta tam gaišti laiką, Dovilė nekreipia dėmesio į jos komentarus ir toliau siekia tikslo – išplėtoti grupės viziją. Ji, lyg provokuodama, dar paklausia Eglės, kokių pasiūlymų ji turėtų vizijai pasiekti ir įgyvendinti. Dovilė net nesirengia siūlyti peržiūrėti susirinkimo tikslų.

    Niekada nepralaimėk – tokia yra kita Dovilės nuostata. Ši nuostata yra pirmosios – visada pasiek savo tikslus – pasekmė. Dovilei laimėti reiškia pasiekti savo tikslus. Viskas, kas keičia jos pasirinktą tikslą ar trukdo jį pasiekti, Dovilės akimis, yra pralaimėjimas ir silpnumo ženklas. Kaip jau tikriausiai supratote, Dovilė laikys save laimėtoja tuo atveju, jei grupė vis tik svarstys viziją, o jei nesvarstys, jos nuomone, grupė dirbs neveiksmingai.

    Kuo mažiau leisk sau ir kitiems reikšti neigiamus jausmus .Vienašališkos kontrolės modelio atveju neigiami jausmai nepageidaujami, nes tada sunku kontroliuoti situaciją, viską suimant į savo rankas. Elgesio strategija tokia: kalbama abstrakčiai, slepiama informacija (ypač neigiamas dalyvaujančių veiklos įvertinimas), išsakomas baltasis melas, demonstruojamos apsimestinės simpatijos. Vienašališkame kontrolės modelyje manoma, kad Tavo patiriami jausmai yra kitų žmonių veiksmų pasekmė. Tu net neprisileidi minties, kad tavo jausmus lemia Tavo mintys ir kad Tavo jausmai ir mintys neatspindi realios situacijos.

    Turėdamas tokius įsitikinimus, manipuliatorius pagal juos modeliuoja ir elgesio strategijas: ginti savo poziciją, neišklausyti kitų samprotavimų, bet kuriuo atveju išsaugoti autoritetą. Tokio elgesio padarinius lengvai galima nuspėti: nesusikalbėjimas, neproduktyvus konfliktas, nesaugumo jausmas, nepasitenkinimo ir saviizoliacijos jausmai grupėje, sumažėjęs darbo veiksmingumas, pablogėjusi darbo kokybė, nepasitikėjimas.

    Minėti įsitikinimai daro įtaką mintims, jausmams ir veiksmams. Jei aš esu įsitikinusi, kad racionalumas yra pirmaeilis dalykas, aš viską matuosiu jo matu. Jei matysiu, kad kažkas demonstruoja savo emocijas ar pasikliauna intuicija, laikysiu tai nederamu elgesiu. Jei aš būsiu įsitikinusi, kad kažkas yra nesukalbamas, aš net nebandysiu įtikini jo arba, jei aš vis tik bandysiu jį įtikinti, ir jis nesutiks, aš laikysiu jį beviltišku užsispyrėliu ir stengsiuosi apeiti ar pergudrauti. Aš atsirinksiu ir pateiksiu tik tokią informaciją, kuri padės man pasiekti savo tikslus.

    Kai žmonės supranta, kad naudoja vienašališkos kontrolės modelį, jie dažnai nori pasikeisti, bet, deja, dažniausiai jie pereina nuo vienos kontrolės formos prie kitos. Yra kitas vienašališkos kontrolės modelio variantas, vadinamasis kontrolės atsisakymo modelis. Šiame kontrolės atsisakymo modelyje žmonės atsisako kontroliuoti ir nesiekia daryti įtaką kitiems. Visi žmonės dalyvauja nustatant tikslus, visi laimėtojai, nėra pralaiminčių, galima elgtis emocionaliai ir būti neracionaliu. Visi žmonės įtraukti, įsipareigoję, bet, deja, yra viena „smulkmena“ – prie „vienintelio teisingo“ atsakymo (kurį žino tik vadovas) jie turi prieiti patys. Vienas iš būdų gauti ,,teisingą atsakymą“ – užduoti užvedančius ant kelio klausimus. Vadovai ,,leidžia“ komandai spręsti klausimą savo nuožiūra, bet nuslepia reikiamą informaciją. Taip atsitinka tada, kai komanda nepriima vadovo idėjų. Vadovas susierzina ir apkaltina prieštaraujančius komandos narius, apkaltina visą komandą užduoties sužlugdymu. Vadovai padaro išvadą, kad komanda nepasirengusi dirbti savarankiškai.

    Kontrolės atsisakymo modelio pasekmės yra tokios pat, kaip ir vienašališkos kontrolės modelio: konfliktai, gynybiškas elgesys, neveiksmingas  darbas. Negatyvūs padariniai vienašališkos kontrolės modelyje nėra sukelti netinkamų strategijų naudojimo. Negatyvūs padariniai slepia netinkamas vertybes. Taigi norint sumažinti ar pašalinti blogus padarinius, reikia, kad keistųsi asmens vertybės . Apie tai kitame straipsnyje.

  • ATGAL
    Pietas, arba sugrįžimas į Dievo prigimtį
    PIRMYN
    Tremtis ir jos poveikis dabartinei Lietuvos valstybei
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.