Kas padeda ir trukdo bendrauti ir bendradarbiauti (II dalis) | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kas padeda ir trukdo bendrauti ir bendradarbiauti (II dalis)

  • Data: 2011-09-28
    Autorius: Gražina MONGIRDIENĖ

    Pradžia 2011 m. birželio mėn. „Apžvalgoje“ nr. 6 (22) (503)
    arba
    http://apzvalga.eu/kas-padeda-ir-trukdo-bendrauti-ir-bendradarbiauti-i-dalis.html

    (D. Augulės piešinys)

    Pirmojoje straipsnio dalyje rašėme apie vienašališkos kontrolės modelį, kuris dominuoja daugumos Lietuvos įmonių ir visuomeninių organizacijų vadyboje ir net šeimos santykiuose. Trumpai prisiminkime šį modelį.

    Vienašališkos kontrolės modelio pamatas – priversti kitus siekti mano nustatytų tikslų. Kaip malda yra karto­jamas priminimas sau: niekada nepra­laimėti, visada laimėti. Bendravimo tikslas – kuo mažiau reikšti neigiamus jausmus pačiam ir neleisti to daryti kitiems. Pagal vienašališkos kontrolės modelį aš esu tvirtai įsitikinęs, kad mano motyvai yra pagrįsti, o kiti žmonės tiesiog priešinasi man, jų motyvai ir reiškia­mi jausmai yra be jokio pagrindo. Šis priešinimasis yra visiškai neracionalus, nes tik tie argumentai, kurie remia mano poziciją, yra racionalūs.

    Įrodyta, kad konkurencija yra vienas iš didžiausių motyvatorių, skatinančių ekonominį augimą, bet šis motyvacinis elementas, taikomas organizacijos viduje per vadybos modelius, panašius į viena­šališkos kontrolės modelį, gali visiškai išbalansuoti darbuotojus ir sumažinti jų produktyvumą.

    Mes neturėtume dirbti ir gyventi remdamiesi minėtais principais. Galimi ir kiti pasirinkimai, priešingi taip plačiai paplitusiam vienašališkos kontrolės modeliui. yra kitas mentalinis modelis, prieinamas asmenims, organizacijoms ir net ištisoms kultūroms. Šis elgesio mo­delis ne tik padidina darbo efektyvumą, bet ir pagerina santykių kokybę, pakelia savigarbą, pasitenkinimą ir tiesiog daro žmogų laimingą. Tai abipusio mokymosi modelis. Kad būtų aiškiau, pradėkime nuo pavyzdžio.

    Kartą sulaukiau vienos įmonės vadovo, norėjusio pasikonsultuoti dėl savo darbuotojo, skambučio. Jam nerimą kėlė labai ilgi šio darbuotojo pasisaky­mai. didžiausia bėda, pasak vadovo, kad tokie ilgi produkto pristatymai atstumia žmones ir jie praranda susidomėjimą. Ne kartą buvo mėginta įtikinti darbuo­toją, kad jis sutrumpintų savo kalbas, su juo dirbo keletas mokymo vadovų, bet tai nedavė jokių rezultatų.

    Susitikusi su juo ir aptarusi pro­blemą paklausiau, ko jis siekiąs tokiais ilgais produkto pristatymais? Jo at­sakymas buvo paprastas ir nuoširdus žmonės turi gerai suprasti faktus ir argumentus. Bet per pokalbį jis padarė dar vieną išvadą, kad vis tik jo galutinis tikslas yra įtikinti žmones imtis tam tikrų veiksmų. Tai aš ir norėjau sužinoti

    -   jo galutinius tikslus. Susidomėjusius žmones yra lengviau įtikinti, taigi du ar trys pranešimo puslapiai geriau išlai­kys žmonių dėmesį ir susidomėjimą, patikinau jį, pridurdama, kad, žinoma, labai gerai turėti papildomai 30 pus­lapių informacijos, jei žmonės norėtų pasigilinti į detales. Jam buvo priimtinas toks pasiūlymas, nes jame įžvelgė mano susidomėjimą jo nuomone, jos loginiu pagrindimu. Taigi mano alternatyvus pasiūlymas jam tiko.

    Abipusio mokymosi modelis yra pagrįstas bendradarbiavimu: aš turiu ke­letą pasvarstymų, bet jie nėra vieninteliai. Man įdomi ir tavo nuomonė, nes gerbiu tavo požiūrį, ir kartu mes galime gauti geresnį rezultatą, jei bendradarbiausime ir mokysimės vienas iš kito.

    Deja, pereiti prie abipusio mo­kymosi modelio nėra lengva. Mes esame vienašališkos kontrolės modelio ekspertai, nes užaugę kultūroje, kuri stiprino ir vertino šį modelį. Abipusis mokymasis – mums vis dar naujovė, nors naudojant šį modelį lengviau su­prasti, ko kiti nori iš tavęs ir ko tu no­riu iš kitų. Taip mes gaunama daugiau informacijos, kad būtų galima priimti geresnį sprendimą. Abipusio moky­mosi modelis netiks tik tam tikrose krizinėse situacijose, kai būtina priimti sprendimą skubiai, nesitariant su kitais.

    Yra trys pagrindiniai principai, kuriais remiasi abipusio mokymosi mo­delis: nuoširdus susidomėjimas, skaidru­mas ir bendra atskaitomybė.

    Nuoširdus susidomėjimas ir teiravimasis

    Nuoširdžiai paklausk savęs, ką kitas žmogus galvoja, kodėl jis taip galvoja, kodėl jis tai sako, ką mato jis ir ko ne­matai tu. Teiravimasis paprastai baigiasi klausimu. Jei neužduodate klausimo, yra tikimybė, kad Jūs nesiteiraujate.

    Ne visada teiravimasis yra nuošir­dus. Nuoširdus teiravimasis ateina iš noro sužinoti ir atsidurti kito vietoje. Norėti sužinoti ir atidėti sprendimą yra kur kas geriau, nei parodyti kitiems, kad mes teisūs, o jie ne. Kai mes nuoširdžiai teiraujamės, mes tai darome kaip galima pakančiau. Tai palengvina žmonėms iš­sakyti savo nuomonę, be to, mes galime prisidėti prie problemos sprendimo.

    Mes imame retoriškai teirautis, kai vartojame klausimus savo nuomonei pristatyti. Palengvinantys klausimai yra retorinis teiravimasis. Tai tokie klausi­mai: „Ar nemanote, kad būtų nebloga idėja, jei…?“ Kai mes užduodame palengvinančius klausimus, manome, kad kiti supras, ką mes galvojame, neaiš­kinant to detaliai.

    Mes galime teirautis, ką kiti pasakė ar padarė, ir mes galime kviesti kitus daryti tą patį. Mes galime teirautis skirtingų dalykų: pavyzdžiui, mes galime klausti, kas yra neaišku arba perdaug sudėtinga iš to, ką pasakėme. Teirautis, kaip pašnekovas spręstų šį klausimą, ko­kias problemas ir spragas jis mato mano samprotavimuose.

    Nereaguok kritiškai į kito žmogaus idėjas, kai tau jos atrodo neteisingos ar lyg nesusijusios su svarstomu klausimu. Tavo uždavinys panaudoti visą disku­sijų informaciją, pasimokyti iš jos , kad pasiektum norimų tikslų.

    Skaidrumas

    Visada sakyk, ką galvoji ir kaip tu jautiesi. Sakyk atvirai, nesimaskuodamas ir nebijodamas susikompromituoti. Tarkime, žmogus pasakė kažką labai agresyviai: ,,Tu niekada nemokėjai aiš­kiai paaiškinti“. Tu neturėtum reaguoti sakydamas: ,,Tu esi idiotas, jei taip pyksti“ arba ,,Tu esi neteisus, nes nesutinki su manimi.“ Vadovaujantis abipusio modelio principais, tai turėtų skambėti maždaug taip: ,,Sakydamas man, ko aš nesuprantu ar ne taip padariau, tu pyksti.“ Tu iškėlei faktą, kad pašnekovo teiginiai turėjo ryškią emocinę įtaką. Tu tai pasakei, bet tai nesutrukdė jūsų tolesnio dialogo.

    Bendra atskaitomybė

    Bandant spręsti klausimą ar daryti atitinkamus veiksmus, įtraukiant ir kitus žmones, kiekvienas turi būti atskai­tingas. Jums reikia dirbti kartu, nors ir turite visiškai skirtingus požiūrius. Sprendimas neturi būti priimamas, kol kiekvienas asmeniškai neįsipareigoja jį vykdyti. Taip asmuo tampa atskaitingas visai grupei. Tai nereiškia, kad kiekvie­nas turi sutikti su kiekvienu sprendimo aspektu. Tarkime, tu turi vienokį požiūrį į problemą, kuris, tu tikrai tai jauti, yra tinkamas būdas problemai spręsti, bet juk sprendimus priima tavo vadovas, taigi tavo pareiga padėti realizuoti jo sprendimus.

    Į kokius mąstymo rėmus save įstaty­ti, kad kylančiose situacijose pasinaudo­tum abipusio mokymosi modeliu? Apie tai trečiojoje straipsnio dalyje.

  • ATGAL
    Kankinių Bažnyčia šiandien
    PIRMYN
    V.Stundys: Būti valstybės piliečiu - tai pirmiausia gerai mokėti jos kalbą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.