Kasdienė tema Lietuvoje: dujos | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kasdienė tema Lietuvoje: dujos

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Aleksandras Graželis

    REUTERS/ ISmail Zitouny/X02857/Scanpix nuotrauka

    Apie dujas Lietuvoje jau kelerius metus šnekama daugiau nei apie krepšinį. Dujų kainų pokyčiai, nesėkmingas „Lietuvos dujų“ privatizavimas, ginčai ir derybos su „Gazpromu“, skalūninių dujų paieškų istorija, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba beveik kasdien aprašoma laikraščiuose, apie tai kalbama radijuje ir televizijoje.

    Pasaulio dujų rinkose – ramu

    Ramu todėl, kad nauji vamzdynai ar dideli suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto terminalai šiemet nebus nutiesti ar įrengti nei Atlanto vandenyno baseino šalyse, nei Ramiojo vandenyno baseino šalyse (į šiuos du baseinus sąlyginai skirstomos valstybės, eksportuojančios ar importuojančios SGD).  Kainų skirtumas tarp šių baseinų rinkų išliks beveik nepakitęs nuo 2011 metų, kai Japonija sustabdė savo atominių elektrinių darbą, nes po žemės drebėjimo prie Japonijos krantų kilusi cunamio banga pažeidė Fukušimos branduolinę jėgainę. Elektros gamybai Japonija ėmė importuoti labai daug dujų, dėl to jų kaina padidėjo visose Azijos šalyse. Japonija dujoms pirkti išleidžia beveik dvigubai daugiau lėšų nei 2010 metais. Tai labai stipriai paveikė šalies ūkį – dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų 2012 metais Japonija pirmą kartą per 31 metus patyrė prekybos balanso deficitą. Sustabdytosios Japonijos atominės elektrinės savo darbą atnaujins laipsniškai (tą daryti rengiamasi 14 reaktorių iš 50 esamų), bet tai šiais metais dujų kainai įtakos neturės. Tikėtina, kad Japonijos ir kitų Azijos šalių rinkoje dujų importo kaina šiemet sieks apie 1400 Lt už 1000 m3.

    Padidėjęs Japonijos dujų importas sukėlė SGD kainas ir Europoje, nes dujų kiekio perviršio, galinčio sumažinti dujų kainas, Europoje nėra – dujų tiekėjams naudinga atliekamą dujų kiekį dujovežiais reeksportuoti į Azijos šalis. Kainas Europos dujų rinkose lemia didžiausio vartotojo – Vokietijos – dujų kaina. Ji priklauso nuo „Šiaurės srauto“ dujotiekiu tiekiamų (net 34 proc.) dujų kainos, nustatytos ilgalaikiu susitarimu su „Gazpromu“. Vokietijai neapsimoka dujų nei parduoti pigiau, nei pirkti brangiau už perkamas iš Rusijos, todėl Vakarų Europoje dujų importo kaina sieks 980–1000 Lt/1000m3, šiek tiek mažesnė bus Jungtinėje Karalystėje.

    Lietuva laukia sprendimų

    Visus 2013 metus buvo keistoka stebėti nevilties (ar liūdesio) persmelktus Vyriausybės ir Energetikos ministerijos pranešimus apie lėtą derybų su „Gazpromu“ eigą. Galima įtarti, kad valdantiesiems neviltį kėlė neįgyvendinti jų norai kuo greičiau sumažinti šilumos kainas ir pademonstruoti rinkėjams sugebėjimus derėtis su Rusija. Nevertėtų valdančiajai koalicijai dėl to labai išgyventi, nes „Gazpromo“ pasiūlymai tebuvo „bandomieji šūviai“ į Lietuvos ryžtą gintis nuo monopolininko prievartos. Nauja sutartis „Gazpromui“ reikalinga tik 2015 metų pabaigoje, o dabar jokių dujų kainos nuolaidų (išskyrus susijusias su naftos kainų kitimu) rusai ir negali daryti, nes tuo patvirtintų savo nesąžiningą elgesį Lietuvos atžvilgiu ir šia žinia pradžiugintų Stokholmo arbitražo teisėjus.

    Šiemet turime sulaukti įdomių ir svarbių įvykių, todėl tikėkimės, kad tą nesuprantamą neviltį pakeis džiaugsmingesnės žinios.

    Visų pirma iki spalio pabaigos nuo „Lietuvos dujų“ turi būti atskirta gamtinių dujų perdavimo įmonė „Amber Grid“. Tai nelengvas darbas, nes nėra pigu išpirkti iš akcininkų („Gazpromo“ ir  „E.ON Ruhrgas International“) apie 1,5 mlrd. litų vertės turtą. Jei to turto savininkai būtų patikimesni, Lietuvai gal ir nerūpėtų, kad dujų perdavimo vamzdynai būtų jų nuosavybė, užtektų garantijų, kad tais vamzdynais įvairių tiekėjų dujos keliautų be vamzdynų savininko apribojimų. ES Trečiojo energetikos paketo direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių reikalauja, kad „kiekviena įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, veiktų kaip perdavimo sistemos operatorius, tačiau neturėtų teisės tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemos arba turėti kokių nors teisių perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos atžvilgiu“. Tačiau, nepasitikėdami dabartiniais vamzdynų savininkais, saugiau jaustis galėsime tik dujų perdavimo vamzdynus išpirkę. Dar neaišku, kaip tai atliksime. Todėl būtina iki SGD terminalo veiklos pradžios nustatyti griežtai ir tiksliai reglamentuotą tvarką, kuri leistų netrukdomai tiekti į dujų vamzdynus į Klaipėdą atplukdytas dujas. Apie galimybę riboti vamzdynų savininkų teises, jei jie nesilaikytų minėtos direktyvos reikalavimų, yra kalbėjęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Estai rengiasi ne visiškai nusavinti dujų perdavimo tinklą, bet remiantis tuo tinklu sukurti dujų sistemą prižiūrinčią įmonę, kurios valdymo sprendimams valstybė galėtų daryti įtaką.

    Šiais metais turėtų paaiškėti, kokį sprendimą priims Europos Komisijos konkurencijos reikalų komisaras Joaquinas Almunia antimonopoliniame tyrime dėl įvairių „Gazpromo“ pažeidimų, padarytų net aštuoniose ES valstybėse. „Gazpromas“ įtariamas dirbtiniu dujų kainų didinimu, konkurencijos slopinimu, trukdymu kurti bendrą ES dujų rinką. „Gazpromui“ gresia 10 mlrd. eurų bauda ir prievolė keisti dujų pardavimo sąlygas.

    Kitas svarbus laukiamas įvykis – Stokholmo arbitražo sprendimas dėl Lietuvos ieškinio už dirbtinai pabrangintas dujas. „Gazpromas“ pakeitė dujų kainos formulę ir dėl to per 8 metus dujos pabrango maždaug 6 kartus – nuo 84 USD/1000 m³ 2004 metais iki 500 USD/1000 m³ 2012 metais. Energetikos ministerija suskaičiavo, kad dėl šios priežasties Lietuva už dujas yra permokėjusi 5 mlrd. Lt. Jei tie permokėti milijardai būtų sugrąžinti Lietuvai, juos galima būtų panaudoti minėtiems dujų perdavimo vamzdynams išpirkti arba sėkmingesniam SGD terminalo įvedimui į Lietuvos dujų rinką.

    Lietuvos Vyriausybei būtina neskubėti derybose, reikia palaukti šių sprendimų ir į juos atsižvelgti, derantis su „Gazpromu“.

    Svarbiausias įvykis – veikiantis SGD terminalas

    Šių metų pabaigoje pradės veikti Klaipėdos SGD terminalas, kuris suteiks Lietuvai galimybę išsivaduoti iš monopolinio tiekėjo spaudimo ir užtikrins dujų sistemos saugumą nuo netikėtų magistralinių dujotiekių gedimų ar politinio sklendžių užsukinėjimo. Terminalas mūsų valstybėje sukūrė būklę, atitinkančią ES bendros energetikos vidaus rinkos sukūrimo tikslus ir leidžiančią su dujų tiekėjais bendrauti ES nustatytomis sąlygomis. SGD terminalas gins Lietuvą, bet jį ginti privalome ir mes, visi dujų vartotojai Lietuvoje.

    Visi tikimės sėkmingos terminalo darbo pradžios, nors ji bus nelengva. Šių metų viduryje bus pasirašyta pirmoji dujų tiekimo sutartis su tarptautinio dujų pirkimo konkurso (skelbto 2012 m. spalio 22 d.) laimėtoju. Sutartis sudaroma vidutinei trukmei – penkeriems metams, ir tai reikėtų vertinti teigiamai, nes po ketverių–penkerių metų pasaulio dujų rinkose laukiami didžiuliai pokyčiai, galintys gerokai sumažinti dujų kainas. Vyriausybės nutarimu nustatytas minimalus metinis terminale dujinamų gamtinių dujų kiekis – 540 mln. m3 dujų, šį kiekį galima sudujinti iš 900 tūkst. m3 SGD. Kitas reikalingas dujų kiekis galės būti perkamas neatidėliotinų sandorių rinkoje (angl. spot market).

    Nustatytą minimalų suskystintųjų dujų kiekį (900 tūkst. m3) gali atgabenti šeši 150 tūkst. m3 talpos dujovežiai (tokios talpos laivų SGD rinkoje daugiausia), t.y. į Klaipėdą didžiulis dujovežis atplauktų vieną kartą per du mėnesius.

    Kokia kaina pirksime SGD, tikriausiai dar negreit sužinosime, nes ir po sutarties pasirašymo tai bus komercinė paslaptis. Galime prognozuoti, kad pavyks nupirkti kaina, artima SGD importo kainai Zeebriugės SGD terminale Belgijoje. Dabar ji siekia apie 1000 Lt už 1000 m3 gamtinių dujų. Lietuvoje „Gazpromo“ dujų importo kaina yra apie 1250 Lt už 1000 m3.

    Paprasti aritmetiniai skaičiavimai rodo, kad net minimalus terminale dujinamų gamtinių dujų kiekis padengtų laivo-saugyklos „Independence“ nuomos ir eksploatacines sąnaudas (apie 140 mln. litų per metus).

    „Gazpromas“ prieš „Independence“

    Kokios kovos dujų kainų rinkoje galime tikėtis, jei „Gazpromas“ norėtų ekonomiškai sužlugdyti mūsų terminalą?

    Suprantama, dujų kainų Lietuvai didinti „Gazpromas“ negalės, nes tokie veiksmai tik skatintų didesnę mūsų terminalo veiklą, o Europos Komisija imtųsi dar griežtesnių sankcijų „Gazpromo“ atžvilgiu.

    Galimi bandymai apsunkinti terminalo veiklą mažinant importuojamų Rusijos dujų kainas iki dydžio, mažesnio nei pirksime iš kitų tiekėjų. Tokiu atveju terminalo veikla būtų nuostolinga. Tačiau tam esame pasirengę. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme numatyta, kad „SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, reikalingos SGD terminalo veiklai užtikrinti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius.“

    Ši tvarka leistų šiek tiek padidinti daug pigesnių „Gazpromo“ dujų tarifą ir dėl jo padidinimo gautomis lėšomis subsidijuoti terminalo veiklą. Tačiau pagrindinis tikslas – Lietuvoje sumažinti dujų kainas –  dėl terminalo veiklos bus pasiektas!

    Toks sprendimo būdas (jis numatytas ir minėtoje ES direktyvoje) Lietuvoje jau daug metų taikomas elektros energetikos sektoriuje – elektros  tarifo padidinimu surenkamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos, kuriomis subsidijuojama Lietuvos elektrinės Elektrėnuose senųjų ir naujojo blokų veikla, remiama atsinaujinančių išteklių energetika. ■

  • ATGAL
    Į Baltarusiją ateina "tikroji demokratija"
    PIRMYN
    Neatrastas mokslo potencialas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.