Apžvalgos tema

  • Kibernetinis saugumas

  • Data: 2016-12-29
    Autorius: Laimutis TELKSNYS

    www.pixabay.com, geralt nuotrauka

    Pasaulį apglėbė kompiuterių tinklai. Jie atvėrė neišsemiamas galimybes našiau  dirbti, patogiau gyventi, įdomiau ilsėtis, efektyviau spręsti šių veiklų valdymo – kibernetines – problemas. Kompiuterių tinklai, informacinės technologijos gyventojams, įmonėms,  įstaigoms, organizacijoms tampa veiksmingais ekonominės ir socialinės gerovės puoselėjimo įrankiais.

    Toliau auga  kompiuterių tinklų galimybės. Didėja jų reikšmė visose žmonių gyvenimo srityse. Kompiuterių tinklai yra atviri įvairiai naudingai veiklai. Tačiau, deja, kompiuterių tinklai gali būti panaudojami ir kenksmingai, pavojingai veiklai. Pavyzdžiui,  įvairios paskirties techninių, ekonominių, socialinių valdymo sistemų darbo trikdymui, neteisėtam informacijos grobimui ir sklaidai. Atakų metu siunčiama,  pavyzdžiui,  daugybė užklausų iš įvairių interneto taškų, taip siekiant sutrikdyti kompiuterių tinkle veikiančias sistemas. Kibernetinių grėsmių šaltiniais gali būti priešiškos valstybės, teroristinės organizacijos, organizuotos nusikalstamos grupuotės,  pavieniai programišiai, tiesiog vagys. Taip vadinamos kibernetinės atakos tapo nauju, moderniu  pavojingu ginklu, galinčiu suparalyžiuoti ne tik atskirų įstaigų, gamybos, prekybos, transporto, ryšių, elektros, vandens tiekimo įmonių, bet net ir valstybių veiklą.

    Kibernetinės atakos ypač pavojingos šalims, turinčioms gerai išvystytus kompiuterių tinklus, jų plėtrai būtiną informacinių technologijų plačiajuosčių tinklų infrastruktūrą. Lietuva kaip tik ir yra tokia šalis. Lietuvos 98 procentus teritorijos apima informacinių technologijų plačiajuostis optinis tinklas.

    Kibernetikos atakos jau  rengiamos prieš Lietuvos institucijas. Su kibernetinėmis atakomis susidūrė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Seimas, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija. Atakas taip pat patyrė Valstybinė mokesčių inspekcija, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Vaikų išlaikymo fondas, Centrinė projektų valdymo agentūra. Programišiai atakavo taip pat kai kurias žiniasklaidos priemones, komunalinių paslaugų įmones. Todėl būtina būti tvirtai pasiruošiusiems atremti kibernetine atakas. Svarbu nedelsiant  stiprinti prevencines Lietuvos kibernetinio saugumo priemones, skatinti gyventojus aktyviai dalyvauti stiprinant Lietuvos kibernetinį saugumą.

    Lietuvos mokslų akademijos   technikos mokslų skyrius aktyviai rūpinasi Lietuvos  kibernetiniu saugumu. Jau kelerius metus rengia metinius seminarus kibernetinio saugumo klausimais. Bendrauja su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kitų valdžios žinybų, mokslo, studijų bei verslo atstovais. Rūpinasi, kad būtų rengiami ir įgyvendinami nutarimai stiprinantys Lietuvos kibernetinį saugumą. Lietuvos mokslų akademijoje šiais metais įvyks Europos Komisijos aukščiausio lygio ekspertų pasitarimas kibernetinio saugumo klausimais, kuriame dalyvaus ir Lietuvos atstovai.

    Šio leidinio tikslas – supažindinti su kibernetinio saugumo ypatumais kuo daugiau įvairaus amžiaus Lietuvos kaimo ir miesto gyventojų. Leidinys  pasieks visas Lietuvos mokyklas ir bibliotekas.

  • ATGAL
    2016-ieji: scenarijus ne Vangos, bet niūrus...
    PIRMYN
    Kenkėjiškos veiklos kibernetinėje erdvėje - grėsmės technologiniams visuomenės pagrindams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.