Kiek kainuoja grynieji pinigai Lietuvoje? | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Kiek kainuoja grynieji pinigai Lietuvoje?

  • Data: 2015-09-21
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Artimiausiu metu grynųjų pinigų ne tik kad nebelaikysime kojinėse, jų kiekiai taip pat stipriai turėtų apmažėti ir mūsų piniginėse. Taip yra todėl, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nuo šių metų liepos 9 dienos taiko didesnį apmokestinimą pinigų išgryninimui. Be to, Seimas griežtina atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Visa tai turėtų vesti prie didesnio naudojimosi elektroninėmis banko kortelėmis ir mažesnės grynųjų pinigų cirkuliacijos kasdieniniame gyvenime.

    Bankai keičia lietuvių įpročius

    Po liepos 9 dienos pasikeitė bankų taikomos grynųjų pinigų išsiėmimo nemokamos kvotos. Nuo šiol per mėnesį nusiėmus didesnę pinigų sumą nei 500 Eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokestis nusiimamai sumai, viršijančiai limitą. Tai be jokios abejonės paskatins vartotojus daugiau naudotis tiek elektroninės bankininkystės paslaugomis, tiek ir mokėjimo kortelėmis. Šiuo metu esame viena iš ES valstybių, kurioje didžioji dauguma atsiskaitymų – apie 80 proc. – vyksta grynaisiais pinigais. Tuo tarpu skandinaviškose valstybėse, iš kur daugiausiai yra kilę Lietuvoje veikiantys bankai, atsiskaitymas grynaisiais pinigais tesiekia vos 40 proc. Tad nors LR Vyriausybė ir sukritikavo Lietuvos banką, kad šis nesiima jokių priemonių prieš komercinius bankus ir jų norą didinti pinigų išgryninimo tarifus, visgi šįsyk bankai laimi prieš juos prižiūrinčią instituciją. Bet geroji naujiena yra ta, kad kai kurie bankai mainais už didesnius pinigų išgryninimo mokesčius taikys mažesnius kortelės naudojimosi mokesčius – tarifas turėtų mažėti nuo 5,5 eurų iki 4,8 eurų per metus.

    Kova su šešėline ekonomika

    Šešėlinėje ekonomikoje niekas už prekes ar paslaugas neatsiskaito mokėjimo kortelėmis ar bankiniais pavedimais. Čia vyraujantis atsiskaitymo būdas be jokios abejonės yra grynieji pinigai, nes mokėjimo korteles galima nesunkiai atsekti ir matyt kas, kam ir už ką pervedė vienokią ar kitokią sumą bei ar už tai sumokėjo priklausomus mokesčius. Dėl šios priežasties Seimas žengė dar vieną svarbų žingsnį mažinant grynų pinigų kiekį rinkoje. Šiuo metu yra svarstoma, kad atsiskaitymas tarp fizinių asmenų už tam tikras prekes ar paslaugas galėtų siekti iki 5 tūkstančių eurų. Jeigu bent viena sandėrio pusių yra juridinis asmuo, tuomet tokia transakcija negali viršyti 3 tūkstančių eurų. Visgi jeigu šios ribos yra viršijamos, tuomet pats atsiskaitymas turi vykti elektroninėje erdvėje. Tokiu būdu yra išties nesunku sekti tiek juridinių, tiek fizinių asmenų pajamas bei išlaidas. Tai turėtų būti išties veiksminga priemonė ne tik mažinant grynųjų pinigų srautus rinkoje, tačiau ir iš dalies mažinant šešėlinės ekonomikos mastus.

    Ko nepasako Vyriausybė ir bankai

    Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gražu ir paprasta. Vyriausybė kartu su komerciniais bankais, taikydami skirtingas priemones, bando kovoti su šešėline ekonomika. Bent jau taip yra deklaruojama viešai. Su tuo sutikti negalima, nes išties grynųjų pinigų apimčių mažėjimas rinkoje gali sumažinti nelegalių pinigų srautus. Tačiau ar sumažins? Ar tai, kad nuo šiol per mėnesį išsigrynindami ne daugiau nei 500 eurų sumažinsime, tarkime, kontrabandos iš Baltarusijos ar Rusijos mastus? O gal tokia politika turėtų sumažinti algų vokeliuose tų pačių grynųjų kiekius? Akivaizdu, kad ne. Tokia Vyriausybės „kova“ su šešėline ekonomika yra labiau kovos imitavimas ir nesudėtingų, tačiau ir ne itin daug naudos duodančių priemonių bei rekomendacijų įgyvendinimas. Norint realiai kovoti su šešėline ekonomika Vyriausybei reiktų peržiūrėti savo mokestinę bazę, kiek įmanoma mažinant mokesčius bei akcizus, idant kainų skirtumas su rytietiškos produkcijos kainomis būtų kuo mažesnis. Taip pat yra būtina stiprinti valstybės sienos apsaugą, skaidrinti bei naikinti korupciją valstybinėse įstaigose. Visai šiai kovai su „šešėliu“ dabartinė Vyriausybė turi parodyti ne tik politinę valią, bet ir politinius raumenis, kuriuos, deja, užsiauginti nelengva.

    Bankai, keldami grynųjų pinigų nusiėmimo iš sąskaitos tarifus, pirmiausia apeliuoja į šešėlinės ekonomikos masto mažinimą. Bet nuo kada pelno siekiantys verslo objektai taip nuoširdžiai rūpinasi bendruoju visuomenės gėriu? Be abejo tokių atvejų versle pasitaiko retai. Tačiau ar šį įvykį taip pat galime priskirti prie tų nedaugelio? Atsakymas yra ne, nes jau antrame bankų argumente, kodėl reikia kelti išgryninimo tarifus, išgirstame faktus, kad bankams aprūpinti vartotojus grynaisiais pinigais tiesiog yra per brangu. Išties, nesutikti su tuo negalime: bankai turi samdyti inkasavimo, logistikos paslaugas, reikia grynuosius pinigus drausti, pirkti bankomatams servisą ir t.t. Verslo logika yra elementari: jeigu gali panaikinti verslo kaštus – panaikink. Tačiau kodėl niekas nepastebi, kad bankai, susimažindami savo išlaidas mūsų visų įpročių sąskaita, kitoje vietoje lobsta iš tų pačių pinigų elektroninio pervedimo. Kiekviena pinigų perlaida ar apmokėjimas kortele yra apmokestinamas tam tikru tarifu. Šis tarifas siekia nuo 1,5 iki 2 proc. nuo pervedimo sumos, o jį gauna elektroninį skaitytuvą įdiegus bendrovė, kuri dažniausiai yra tas pats bankas. Nors formaliai šį tarifą apmoka juridinis asmuo, kuris yra įsidiegęs elektroninį skaitytuvą, tačiau faktiškai šį mokestį sumokės galutinis vartotojas, tiesiog atitinkamai padidinant prekės ar paslaugos kainą. Taigi bankas vienu šūviu nušauna du zuikius – sumažina savo patiriamus kaštus dėl grynų pinigų aptarnavimo bei padidina pajamas už elektroninių pavedimų skaičių, na o viskas yra pridengiama kilniu noru padėti Vyriausybei kovoje su šešėline ekonomika.

    Vartotojai nusisuka nuo bankų

    Lietuvos banko išplatintame pranešime yra pastebėta įdomi tendencija – komerciniai bankai praranda savo įtaką tiek grynųjų pinigų mokėjimų, tiek ir elektroninių pavedimų mastais. Bankai praranda savo pozicijas mokėjimo įstaigoms. Per šių metų antrąjį ketvirtį vartotojai Lietuvoje iš viso atliko apie 13 mln. eurų pervedimų grynaisiais pinigais. Iš jų mokėjimo įstaigos atliko net 11,2 mln. eurų, kai tuo tarpu bankai galėjo pasiguosti atlikę tik 1,9 mln. eurų perlaidų. Lyginant su praėjusiais metais, bankai rinką prarado nuo 19,7 proc. iki 14,6 proc. Mokėjimo įstaigos – priešingai – užimamas pozicijas ne tik išsaugojo, bet ir sugebėjo išplėsti nuo 79,6 proc. iki 84,8 proc.

    Lietuvos bankas siekia, kad finansų rinkoje būtų kuo daugiau skaidrumo bei konkurencingumo, todėl skelbia besikeičiančius bankų tarifus. Jeigu tokia padėtis išliks ir toliau, kai bankai didins mokėjimo tarifus, nuo jų vis labiau nusisuks vartotojai, pasirinkdami alternatyvius mokėjimo būdus.

  • ATGAL
    Pietryčių Lietuvai reikalingas didesnis valstybės dėmesys
    PIRMYN
    (Į)kvepiantis globalios Lietuvos kultūros žiedas Šiaurės Amerikoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.