Kiekviena kelionė – tarsi piligriminė, tarsi kelionių vynas… | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Kiekviena kelionė – tarsi piligriminė, tarsi kelionių vynas...

  • Data: 2015-09-22
    Autorius: Gerimantas Statinis

    Europos Parlamento pastatas Briuselyje. Skaičiuojama, jog per metus Europos Parlamentą aplanko apie 300 000 svečių. (Gerimanto Statinio nuotrauka)

    „Tikroje kelionėje mes siekiame ne pamatyti naujus kraštovaizdžius, o įgyti naujas akis“

    Marcelis Proustas

    Kelionė yra daugiau negu mes manome. Tai grandis fiziologinių ir psichologinių būsenų, kurių metu grūdinamas kūnas ir lavinamas mūsų intelektas, o įgytos žinios prilygsta geriausiems gyvenimo universitetams. Kelionės metu mes patiriame naujus dvasinius išgyvenimus, o emocijų srautas teigiamai veikia mūsų sąmonę, todėl mes tobulėjame ir sugrįžę siekiame matytą gėrį skleisti savo aplinkoje. Tai vyksta todėl, kad aplankome energetiškai stiprias vietas, kuriose  vyko, vyksta ar vyks esminiai dalykai. Tokios vietos vadinamos šventomis, vietos, kuriose tau gera ir nesinori jų palikti. Taigi kiekviena kelionė, nepriklausomai nuo mūsų, yra tarsi piligriminė kelionė, kurios metu prisiliečiame prie mūsų religijai ar istorijai reikšmingų objektų ir patiriame katarsį.

    Keliauti į Briuselį susipažinti su Europos Sąjungos de facto sostine visada yra iššūkis, nes ji kiekvieną kartą bus jau pasikeitusi, lyg upė, į kurią dukart neįlipsi. Statybos ir plėtra Belgijos karalystės sostinę veikia labai sparčiai. Prieš kelerius metus centre dar stovėjo seni XIX a. pastatai, o šiandien jau blizga veidrodiniai stiklai, slepiantys neišvengiamą globalizaciją. Sakoma, kad belgai neturi paminklosaugos institucijų, todėl griauti, kas, jų manymu, paseno, nesukelia rūpesčių. Jie ramūs, kaip ir belgų veislės arkliai, kuriuos tarpukario kaime kryžmino su žemaitukais. Taigi – Briuselis, Europos konglomerato širdis, kurioje pluša ir mūsų tautos išrinktieji vardan tos Lietuvos ir Europos…

    Per metus kiekvienas ES parlamentaras gali pasikviesti 110 svečių. Skaičiuojama, jog per metus Europos Parlamentą aplanko apie 300 000 svečių, iš viso jį aplankė jau 1 mln. lankytojų. Žmogus, pirmą kartą čia apsilankęs, pasimeta, kaip šioje organizacijoje sugebama susikalbėti. Juk Europos Sąjungoje yra 28 skirtingos valstybės. Mus pasitikusi EP darbuotoja Ringailė Razauskienė papasakojo apie šios institucijos struktūrą, europarlamentarų gyvenimą ir darbo specifiką. Ji akcentavo, kad Rusijos propagandos mašina veikia atvirai ir agresyviai ne tik Lietuvoje, bet visose ES valstybėse ir visomis kalbomis, netgi čia, Europarlamente. Problema ta, kad informacijos yra tiek daug, jog žmonėms sunku susigaudyti, kur yra tiesa, o kur yra melas, vyksta informacinis karas.

    Iš posėdžio atskubėjęs Algirdas Saudargas buvo susirūpinęs Rusijos dominavimu Europos  energetinėje erdvėje. Europarlamentaras neseniai perskaitė savo pranešimą „Europos energetinis saugumas“ Europos Parlamente. Pranešime A. Saudargas pažymėjo, kokią svarbią reikšmę Lietuvai turi Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ir laivas-saugykla „Independence“. Nepriklausomybė – tai simbolinis laivo pavadinimas, kuris šiandien aktualus ne tik energetikos srityje, tačiau ir teritorijos atžvilgiu, tai akivaizdžiai matome Ukrainos ir Rusijos santykiuose. Europarlamentaras  A. Saudargas  sakė, kad visais atvejais turime palaikyti Ukrainą, o ES visomis savo sankcijų galiomis turi užkirsti kelią agresijai.

    Laikas EP prabėgo greitai, kaupėsi įvairūs įspūdžiai ir noras dar daugiau sužinoti ne tik apie politiką, bet ir apie kultūrą. Viena gražiausių Europoje rotušės aikščių Gran Plasas 1998 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia žmonių lyg širšių ir visi lyg susitarę daro išmaniaisiais  telefonais asmenukes. Tai  nauja keliautojų, gal greičiau turistų, „liga“, kuri, peržengdama visas ribas, skverbiasi į socialinius tinklus ir virtualią erdvę. Briuselio simbolį „Besišlapinantį berniuką“, kuris, pasak legendos, išgelbėjo miestą nuo gaisro, tiesiog privalu pamatyti visiems svečiams, o vėliau tenka skubėti į kitą senamiesčio galą, kur mažajam pramuštgalviui nenusileidžia „Tupinti mergaitė“… tik kažin ar ji įstengtų užgesinti gaisrą?

    Kultūros įstaigų Briuselyje gausu, klausiu gidės, ką rekomenduotų per tas kelias valandas aplankyti? Patraukiu į Muzikos instrumentų muziejų, kuriame pirmą kartą gyvenime pamatau įvairiausių man nematytų instrumentų, nors pats esu profesionalus muzikantas. Muziejus įsikūręs XIX a. „Old England“ secesijos stiliaus pastate.  Muzikos muziejuje yra daugiau kaip 8000 muzikos instrumentų, išdėstytų keturiose galerijose: tradicinių, mechaninių, pučiamųjų bei styginių ir klavišinių instrumentų. Muziejuje ne tik galima pamatyti, bet ir išgirsti, kaip tie instrumentai skamba.

    Briugė – žaismingas miestas, neblizgantis savo puošnumu ar auksu dengtomis bonėmis, tačiau stebinantis įmantriai paprasta architektūra, preciziška, tarsi lego kaladėlių miestelyje, tvarka. Prie visos šios įvairovės prisideda ir vandens kanalai, kurių pirminė funkcija buvusi gynybinė. Viduramžiais klestėjusi Briugė, prekyboje konkuravusi su Londonu, buvo visai užmiršta, kuomet uždumblėjo ir nuseko Zwino upė. Tik XIX a. šis, tarsi laike užsikonservavęs miestas, buvo vėl atrastas keliautojų. Šv. Kraujo bazilika, kurioje saugoma Jėzaus Kristaus šventojo kraujo relikvija, dar kartą leidžia pasijusti tikrais piligrimais. Režisieriaus Martino McDonagho  filmas „Reikalai Briugėje“ žadina keliautojų norą aplankyti šį nuostabų miestą, gražų visais metų laikais.

    Antverpenas – viena didžiausių bastioninių tvirtovių Europoje, kurią pamatyti gali tik žinovai, keliaujantys specialiai patyrinėti fortifikacijų. Fortai išsidėstę aplink miestą keliais žiedais. Aplankome Steeno senąją pilį, statytą Karolio Didžiojo laikais, sugriautą, atstatytą ir paverstą kalėjimu. Antverpenas – tai Hanzos sąjungos ir flamandų tapytojo Peterio Pauliaus Rubenso miestas. Miesto rotušė raibuliuoja nuo ES vėliavų, su pasididžiavimu išvystame ir lietuvišką trispalvę. Katedros bokštas ažūrinis, iškilęs 123 m ir matomas visame mieste, tai aukščiausia bažnyčia visoje Belgijoje. Antverpenas – pasaulinis deimantų centras, net 70 proc. brangakmenių pirkimo sandorių atliekama būtent čia. Bet deimantai mums, kaip ir fortai, nelabai rūpi.

    Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje išsidėstęs Achenas – Karolio Didžiojo miestas, garsus mineraliniais šaltiniais ir nuostabiąja katedra. Katedroje išliko balto marmuro sostas, kuriame per 600 metų buvo karūnuotas 31 Vokietijos karalius, 12 karalienių ir Šventosios Romos imperatoriai, tai – UNESCO paveldo objektas. Katedros brangenybių saugykloje yra saugomi žymūs Europoje bažnyčios turtai. Katedroje palaidotas Šv. Karolis, o taip pat laikomos keturios didžiausios šventovės relikvijos: Švč. Mergelės Marijos apsiaustas, Kristaus vystyklai, Šv. Jono nukirsdinimo drabužis ir Kristaus klubų raištis. Šios relikvijos demonstruojamos tikintiesiems kas 7 metai, paskutinį kartą – 2014 metais. Acheno rotušėje prieš dvejus metus Karolio Didžiojo apdovanojimą gavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

    Plaukiojant kanalais, žiūrint iš laivo Amsterdamo miestas atrodo tikras žmonių skruzdėlynas su dviračių išnaromis, prirakintomis prie tiltų ir pakelės stulpų. Kartkartėmis jaučiamas specifinis žolės dūmo kvapelis, nuskriejantis kaip įsimylėjusios mirties šešėlis. Amsterdamas vienas įdomiausių Europos miestų, išraižytas daugybės kanalų, per kuriuos nutiesti net 1200 tiltų ir tiltelių. Tai uostas, įsikūręs prie Šiaurės jūros. Miestas žavi savo įvairove, laisve ir tolerancija. Jame yra ir pasaulinio garso meno galerijų. Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejus leidžia pasijusti dar laisvesniu, nes pabuvojęs tarp pasaulio garsenybių, suvokiu, kad visi esame tik paprasti mirtingieji, sustingę vaško laike.

    Grįžtant autobuse stebėjau bendrakeleivius ir prisiminiau vieną citatą: „Kelionės – tai laikas, kai atitrūksti nuo darbų ir į viską pažvelgi kitaip – tai proga kurti“. Bandžiau sužinoti, kokius įspūdžius keliautojai vežasi namo.

    Paulė Ramanauskaitė, moksleivė

    „Gyvenu Ukmergėje, baigiau „Dulksnos“ pagrindinę mokyklą ir mokysiuosi J.Basanavičiaus gimnazijos 9 klasėje. Norėčiau, baigus mokslus, būti mokytoja. Du metus paeiliui rašiau žurnalistinį darbą konkursui apie tremtinius ir abu kartus tapau laureate, gavau prizą – kelionę į Europarlamentą. Pirmą kartą esu užsienyje, todėl viskas labai įdomu. Pastebiu, kad daug kas kitaip, negu Lietuvoje, jaučiama  nevaržoma žmonių laisvė, žmonės atsipalaidavę, ypač Amsterdame. Europos Parlamentas paliko įspūdį gana sudėtingos organizacijos ir jame, manau, nelengva dirbti. Briuselis paliko biurokratinio pobūdžio miesto įspūdį.“

    Meda Makauskaitė, moksleivė

    „Mokausi Gelvonų vidurinės mokyklos 11 klasėje. Dvejus metus iš eilės dalyvavau piešinių konkurse tremtinių tema. Norėčiau studijuoti meną, dar tiksliai nežinau, kur. Briuselį ir Europos parlamentą įsivaizdavau kiek kitaip. Kelionėje patiko mūsų grupė, nes joje buvo trijų kartų amžiaus žmonės. Amsterdamas paliko didelį įspūdį: architektūra, kanalai. Šiame mieste mokosi draugai, daug buvau girdėjusi apie šį miestą ir labai norėjau jį aplankyti. Briugė kitokia, skirtinga negu Amsterdamas, o architektūra įvairesnė.“

    Dalė Rudienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programos skyriaus vedėja

    „Mūsų centras kartu su Švietimo ministerija jau 15 metų vykdo edukacines programas ir projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos mokyklų, o taip pat ir užsienio šalių mokiniai. Jie kuria rašinius, dainas, piešinius, rankdarbius bei instaliacijas. Šioje kelionėje važiuoja dvi merginos, kurios laimėjo dvi pirmas vietas skirtingų darbų kategorijose, bet paeiliui dvejus metus. Tokios kelionės yra edukacija ir švietimas. Ne teoriškai, ne paskaitų forma, bet praktiškai. Išvykose pasijunti tikru ES piliečiu, atsakingu ne tik už save, bet ir už visą Europą. Norėčiau, kad geriausiai besimokantys moksleiviai visi galėtų tokiose kelionėse dalyvauti. Jos įkvepia ir kelia ūpą dirbti ir tikėti tuo, ką darai. Atstovauju jaunąją kartą, tuos konkurso laureatus ir žinau, kaip svarbu jiems pamatyti EP, pačius parlamentarus, tai matau iš jų reakcijos. Svarbu, kad aplankėme EP salę, pasijutome joje svarbūs, o susitikimas su A. Saudargu labai nustebino jaunimą. Jiems padarė įspūdį parlamentaro sugebėjimas spręsti šitiek daug klausimų. Šis vizitas leidžia iš arti, ne iš žiniasklaidos, kaip įprasta, suprasti kiek svarbus ir sudėtingas mūsų europarlamentarų atstovavimas demokratiškame Europos bendrijos gyvenime.“

    Sonata Vitaitė, baldų gamybos planuotoja

    „Visos kelionės mane užburia, o ši buvo tikriausias atradimas, ne tik dėl nepažintų miesto vaizdų, negirdėtų istorijų, nepažįstamų žmonių, bet ir dėl savaitės, pripildytos geros nuotaikos ir čia atliekamų dainų. Sunku surasti žodžius, atitinkančius savijautą, būnant tarp žmonių, kurių vertybės atitinka manąsias, tai kelionė su žmonėmis, mylinčiais savo istoriją ir tuo besididžiuojančiais. Man, baigusiai istorijos studijas, ši kelionė yra daugiau savęs pažinimas ir suvokimas, kad šias studijas pasirinkau ne veltui. Tokios kelionės yra naudingos, nes kiekvienas ES pilietis privalo žinoti, kodėl verta būti ES, kas yra jos centre ir kaip viskas veikia. Nors visi turi savo individualų vertinimą, pažinimas yra visapusiškai naudingas. Briuselis kažkokio didelio įspūdžio nepaliko, tas naujų statybų kimšimas miesto centre ir senų namų griovimas atrodė gana keistai. Man labiau patinka originali senoji architektūra. Pats EP pastatas patiko – konstruktyvus ir funkcionalus. Susitikimas su Ringaile buvo taip pat įspūdingas, tai labai išsilavinęs, gerai dirbantis ir gerai savo darbą reprezentuojantis žmogus. Man pasirodė, kad europarlamentarai situaciją Europoje ir pasaulyje mato gražiau, negu ES piliečiai. Visiškai kitaip iš čia suvokiama realybė, netgi tokia, kad buvome 50 metų okupuoti.“

    Bronius Jonas Paukštys, senjoras

    „Buvau tekintojas, darbininkas, prie staklių stovėjau 44 metus. Tokios kelionės labai naudingos, supažindina su Europos praeitimi, dabartimi ir sužinome, kas mūsų laukia ateityje. Tai kelia mūsų išprusimą ir skatina pasaulio pažinimą. Briuselis nuostabus miestas, ypač jo rotušė. EP taip pat paliko įspūdį. Čia ir jauti, kad ES pagrindinė užduotis yra suvienyta Europa, nes abu karai vyko tik Europoje, todėl matau šios sąjungos užduotį kaip taikos ir santarvės misiją. Prisilietus prie ES branduolio, kuriuo ir yra Briuselis, imame suvokti jos naudą. ES nauda juntama Lietuvoje, nežinau, kaip bus ateityje, tačiau pasižiūrėkite, kaip tvarkomi keliai Lenkijoje, Lietuvoje. Aplankyti miestai: Achenas, Briuselis, Briugė, Antverpenas ir Amsterdamas – visi tikri perliukai.“

    Justinas Pranys, Šeduvos seniūnas

    „Pagrindinis tikslas buvo EP, tad buvo smagu su juo susipažinti. Pastatas didelio įspūdžio nepadarė, tačiau EP veikla įspūdinga. Ekskursinė dalis patiko. Kolektyvas smalsus, žinantis, ko nori. Aplankėme daug senų gražių miestų, turinčių  ilgaamžes tradicijas. Man, kaip miesto vadovui, buvo svarbu viskas: parkai, suoliukai, mažosios architektūros akcentai, ženklai, nuorodos. Nors, aišku, negaliu lyginti Briuselio su Šeduva, tačiau pasimokyti tikrai yra iš ko, todėl parsivežu patirties ir gerų idėjų.“

    Tautvydas Karvelis, moksleivis

    „Mokausi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, ketinu studijuoti automobilių inžineriją Olandijoje. Buvau Strasbūre EP, jame daugiau susipažinome su pačiu pastatu,  o čia posėdžių salė jaukesnė, įdomu buvo išgirsti A. Saudargo pasakojimą apie energetinio saugumo situaciją. Pernai prie Bebrusų ežero LKD sąskrydyje dalyvavau viktorinoje ir geriausiai išsprendžiau kryžiažodį apie ES – šitaip laimėjau šią kelionę. Mėgstu viktorinas, šiemet netgi dalyvavau LRT intelektiniame žaidime „Auksinis protas“ ir buvau tarp 36 geriausių. Iš miestų labiausiai patiko Amsterdamas, labai gyvas, pilnas žmonių miestas, smagu buvo plaukti kanalais. Kuo įdomi Lietuva Europai? Savo kurortais, Kuršių Nerija, savo geografine padėtimi, gražia gamta, išvystyta Lietuvoje turizmo infrastruktūra, susisiekimu, komunikacijomis. Tokios kelionės skatina jaunimą domėtis politika, būti pilietiškai aktyviais.“

    Antanas Gaigalas, senjoras

    „Teko nemažai gyvenime keliauti. Ši kelionė paliko gilų įspūdį, ypač miestai, kurie įsikūrę prie vandens: Briugė – vienas gražiausių, patiko ir Briuselis, jo siauros gatvės, pilnos žmonių. Amsterdamas primena Veneciją. Esu Kauno ansamblio „Bočiai“ narys, jame dainuoju.“

    Loreta Raudonikienė, Kauno kultūros centro „Tautos namai“ kultūros renginių kuratorė

    „Kiekvienoje kelionėje gėriuosi, kokia graži Europa. Tokios kelionės – tai europarlamentarų padėka mums, savotiškas atlygis už visuomeninį darbą. Didžiausią įspūdį paliko Briugė, nors Amsterdame irgi pirmą kartą lankiausi. Briuselis nuvylė antrą kartą, manau, visiškai nesaugomas nacionalinis paveldas, senoji architektūra įgrūsta tarp dominuojančių naujų pastatų ir tarpusavyje visiškai nedera. Teisingumo rūmai remontuojami jau 20 metų, kiek beatvažiuotum, visuomet jie su pastoliais… Esu nustebinta Operos ir baleto teatru: per karą viena jo pusė buvo nugriauta, dabar ji restauruota, o kitoje pusėje atstatytas visiškai naujas pastatas ir tarpusavyje nedera. Keista, kad belgai taip nevykusiai tvarko savo architektūros paminklus. Kelionės komanda buvo surinkta puiki, smalsi, šauni.“

    Grupė išties buvo kūrybinga, tuo įsitikinau, radęs savo kelionės dienoraštyje įrašytas ponios Nijolės Nėjienės eilėraščio „Gyvenimo sakmė“ eiles:

    „Aukščiausiojo ranka paglosto ir nubaudžia,
    Nušluosto ašaras, palaimina Tave.
    Gyvenimo daina, skambėk, kai širdį spaudžia,
    Kai po langais boluoja vienuma.
    ….

    Gyvenimo sakmės prisiminimai svaigūs
    Tegul Tave ilgai ramins, kankins, lydės,
    Kai trūks gerų draugų,
    Kai trūks kelionių vyno
    Varpeliai praeities tegul širdy aidės…“


  • ATGAL
    Kūrybinės mūzos iš Australijos
    PIRMYN
    Ar sprogs Gailestingumo piligrimystės bomba Vilniuje?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.