Kiekvienas iš mūsų už “Vieną iš mūsų” | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kiekvienas iš mūsų už "Vieną iš mūsų"

  • Data: 2012-07-25
    Autorius: Vaida Stundytė, prof. Jonas Juškevičius

    Jonas Paulius II 1986 m. vykusioje konferencijoje „Teisė į gyvybę ir Europa“ kalbėjo: „Rytojaus Europa yra jūsų rankose. Būkite verti šios užduoties. Dirbkite, siekdami sugrąžinti Europai jos tikrąjį garbingumą: buvimą vieta, kurioje kiekvienas žmogus yra priimamas nepamirštant jo neprilygstamo orumo.“

    Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ šių metų birželį pristatyta mokslinėje-dalykinėje konferencijoje, kurioje kalbėjo Europos Parlamento nariai, mokslininkai, piliečių iniciatyvos koordinatoriai ir atsakingų institucijų atstovai. Iš kairės – EP narys Algirdas Saudargas, iniciatyvos koordinatorius Lietuvoje Kęstutis Danielius Rimkevičius, Liono universiteto Ląstelių terapijos tyrimų instituto direktorius, prof. Colinas McGuckinas, Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros vedėjas prof. Jonas Juškevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. habil. dr. Angelija Valančiūtė, LR vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Kristina Ivanauskaitė Martynos Žilionytės nuotrauka

    Į šį raginimą mokslo ir technologijų pažangos, atveriančios tiek naujas galimybes, tiek naujas kėsinimosi į žmogaus orumą formas, akivaizdoje atsiliepė grupė aštuonių Europos Sąjungos šalių gyventojų, pradėjusių Europos piliečių iniciatyvą „Vienas iš mūsų“. Tai pirmoji Europos piliečių iniciatyva, kuriai palaikyti parašai bus renkami ir Lietuvoje.

    Lietuvos gyventojams ši iniciatyva buvo pristatyta birželio pabaigoje vykusioje mokslinėje-dalykinėje konferencijoje, kur kartu buvo aptarti ir žmogaus embriono apsaugos bei kamieninių ląstelių tyrimų klausimai.

    Neretai viešojoje erdvėje girdima svarstymų, ką galima pripažinti visateisiu žmogumi, o ko ne, ar naujai užmegzta gyvybė gali būti laikoma žmogumi tikrąja to žodžio prasme, ar ne. „Vienas iš mūsų“ iniciatoriai turi griežtą nuomonę šiais klausimais: naujai užmegzta gyvybė, t. y. gyvybė nuo apvaisinimo, yra subjektas, o ne objektas; tikslas, o ne priemonė; žmogus, o ne daiktas, tad naujai užmegzta gyvybė turi būti gerbiama visose priemonėse, kurių pagal savo kompetenciją imasi ES.

    Tai pačiai idėjai pritaria ir konferencijoje pranešimą skaičiusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė habilituota daktarė Angelija Valančiūtė. Pasak pranešėjos, embrionas dažniausiai apibrėžiamas kaip besivystantis žmogus ankstyvose vystymosi stadijose. Čia išskirtini du laikotarpiai: laikotarpis nuo zigotos susidarymo iki 8 vystymosi savaitės pabaigos ir likusių 30 savaičių laikotarpis, kada vaikas auga ir vystosi. „Zigotos susidarymas yra žmogaus vystymosi pradžia. Zigota yra gyvybė, kuriai būdingos visos savybės, kurios apibrėžia gyvybę“, – tikino prof. habil. dr. A. Valančiūtė. Anot jos, embriono tema nėra lengva, nes vieniems embrionas yra negimęs kūdikis, kitiems – kamieninių ląstelių šaltinis, dar kitiems – verslo objektas.

    Iš embrionų gautų kamieninių ląstelių panaudojimas moksliniuose tyrimuose, siekiant sukurti veiksmingus gydymo būdus, yra vienas iš labiausiai etiškai prieštaringų klausimų šiuolaikiniame moksle. Kamieninių ląstelių paėmimas iš embrionų reiškia jų žūtį. Viešoji erdvė tokius tyrimus „avansu“ nušviečia palankiai, nors, nepaisant siejamų didžiulių lūkesčių, embrionų kamieninių ląstelių tyrimų rezultatus pritaikant praktiškai per pastaruosius 15 metų nepasistūmėta. Kita vertus, egzistuoja reali, sėkminga ir etiškai neprieštaringa alternatyva tokiems tyrimams, t. y. kamieninių ląstelių, paimamų iš suaugusio žmogaus audinių panaudojimas. Nepaisant to, kad tokių tyrimų praktinis pritaikymas nekelia abejonių, vis tik jie tiek visuomenės dėmesio, tiek finansavimo atžvilgiais yra atsidūrę embrionų kamieninių ląstelių tyrimų šešėlyje ar net tiesiog suplakami su jais.

    Apie nenuginčijamą suaugusio žmogaus audinių kamieninių ląstelių naudą susirinkusiems papasakojo profesorius Colinas McGuckinas, Liono universiteto Ląstelių terapijos tyrimų instituto direktorius. Profesorius teigė tikįs, kad ateityje bus trys sveikatos apsaugos sritys: vaistai, operacijos ir kamieninės ląstelės. Pastarosios jau dabar svarbios, kad ir gydant C. McGuckino minėtas širdies ligas, nuo kurių kas 37 sekundes miršta žmogus. Ateityje, pasak profesoriaus, kamieninių ląstelių, kurios yra populiarėjančios personalizuotos medicinos pagrindas, svarba išaugs gydant ragenos, kremzlių ir kaulų, kepenų ligas ir pakenktas smegenų struktūras. Modernioji kultūra, piliečių iniciatyvos organizatorių manymu, savo didžiausiu pilietiniu laimėjimu laiko žmogaus teisių ir lygybės įtvirtinimą. Šios vertybės taip pat atsispindi ir Europos Sąjungos vertybiniuose pagrinduose: ES save laiko „vertybių sąjunga“, o šios, t. y. žmogaus orumas, žmogaus teisės ir lygybė, iš esmės kyla iš krikščioniškos žmogaus vizijos. Taigi žmogaus teisių deklaravimas yra beprasmis, jei subjektas, su kuriuo jos susijusios, yra nepripažįstamas. Taip pat ir lygybės principas yra pažeidžiamas, jei leidžiama diskriminacija, apie gyvybės ir žmogaus vertingumą sprendžiant pagal jo vystymosi etapus. Todėl teisės į gyvybę klausimas turi atsispindėti pirmiausia per žmogaus teises, o ne baudžiamąją teisę ar abortų įstatymus.

    J. M. Oreja Martynos Žilionytės nuotrauka

    Europos Parlamento narys Jaime Mayor Oreja, konferencijoje pristatęs iniciatyvą „Vienas iš mūsų“, pirmiausia palietė besitęsiančios ekonominės krizės temą. Anot europarlamentaro, krizė, krečianti Europą, yra ne tik ekonomikos, finansų, bet kur kas gilesnė – sąžinės, vertybių, asmeninio požiūrio krizė. Taigi kaltė dėl krizės glūdi pirmiausia mumyse, o ne finansinėse sistemose, politikų, ekonomistų, valdžios veiksmuose. „Kiekvienas regeneracijos projektas reikalauja didėjančios humaniškumo politikoje ir ekonomikoje dozės, – tikino J. M. Oreja. – Gyvendami perteklinio komforto sąlygomis sukūrėme „naujas teises“, tokias kaip abortai, eutanazija, kratydamiesi atsakomybės ir įsipareigojimų ėmėme vartoti dirbtinę kalbą: vietoj kalbėjimo apie abortus, kalbame apie motinos teisę apsispręsti, vietoj eutanazijos – apie teisę į orią mirtį.“ Mūsų visuomenėse, J. M. Orejos įsitikinimu, dominuoja reliatyvizmo kultūra, siekianti teisę į gyvybę taip pat paversti kažkuo reliatyviu, todėl iniciatyva „Vienas iš mūsų“ yra ypač reikalinga ir gali tapti lemiama, siekiant pradėti naują erą Europoje.

    Teisinė tyrimų su embrionų kamieninėmis ląstelėmis problematikos pusė Europos Sąjungoje nėra aiški. Pasak konferencijoje kalbėjusio Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros vedėjo prof. Jono Juškevičiaus, teisė tradiciškai vadovaujasi moraliniu imperatyvu, kad žmogus negali būti priemone tikslui pasiekti. O į klausimą, ar negimęs žmogus yra teisės subjektas ar objektas, šiuolaikinė teisės teorija vengia vienareikšmiškai atsakyti. Europos Sąjungos teisė klausimų, susijusių su žmogaus orumu, nereglamentuoja. Žmogaus teisių, žmogaus orumo ir lygybės vertybės yra įtrauktos į Lisabonos sutartį, tačiau apskritai ES žmogaus teisių apsauga yra išimtinė valstybių narių kompetencija, taigi pačios valstybės sprendžia dėl dar negimusio asmens statuso ar tyrimų su žmogaus embrionu reglamentavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrijos narių vidaus teisei yra būdingas bendras kūno nekomercializavimo principas, pagal kurį žmogaus kūnas, drauge ir embrionas, žmogaus kūno dalys, audiniai, ląstelės negali būti komercinių mainų objektu, taigi kartu negali būti ir laisvo prekių judėjimo ES teisėje objektu. Taip pat valstybes nares įpareigoja Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl teisinės biologinių išradimų apsaugos, numatanti, kad patentabiliu išradimu negali būti žmogaus kūnas jokiuose jo formavimosi ir raidos etapuose.

    Aiškindamas šią direktyvą, 2011 m. spalio mėnesį Europos Teisingumo Teismas bylos Brüstle prieš Greenpeace prejudiciniame sprendime konstatavo, kad apvaisinimas yra laikytinas žmogaus gyvenimo pradžia, taigi draudžiama patentuoti išradimą, kurio techninis sprendimas reikalauja sunaikinti žmonių embrionus ar juos panaudoti kaip pradinę medžiagą.

    Prof. J. Juškevičiaus teigimu, ES narių nacionalinės teisės lygmeniu išsiskiria dvi pozicijos dėl embriono apsaugos klausimų mokslinių tyrimų kontekste. Kai kuriose šalyse eksperimentai su embrionais yra draudžiami, nes embrionui yra suteiktas asmens statusas (pvz., Airijoje, Lenkijoje). Kitose gi embrionui teisė į gyvybę nepripažįstama, todėl didesnių kliūčių juos naudoti eksperimentams nėra (Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje). Lietuva, pasak profesoriaus, šiuo požiūriu gana išskirtina, nes šalies Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas embrionui suteikia aukščiausio lygio apsaugą mokslinių tyrimų kontekste, t. y. draudžiama su embrionu atlikti bet kokius invazinius tyrimus. Vėlgi šalia egzistuoja liberalus aborto atlikimo teisinis režimas…

    Teisinė situacija Europos Sąjungoje rodo, kad bendrijos teisėje, iniciatyvos organizatorių nuomone, egzistuoja spraga, t. y. Europos atsisakymas pripažinti naujai pradėtą gyvybę kaip vieną iš mūsų visiškai pakeistų žmogaus teisių, lygybės ir žmogaus orumo reikšmę. Todėl šia iniciatyva siekiama daryti viską, kas įmanoma, siekiant Europai sugrąžinti jos tikrąjį pagrindą.

    Kaip teigiama „Vienas iš mūsų“ iniciatyvą pristatančiame leidinyje, orientuojamasi į du tikslus. Pirma, siekiama, kad Europos Sąjungos teisėje būtų pripažintas principas, pagal kurį kiekvieno žmogaus orumas ir teisė į gyvybę prasideda nuo apvaisinimo. Antra, norima, kad europinės institucijos įsipareigotų nefinansuoti veiklų, dėl kurių reikėtų sunaikinti žmogaus embrioną. Kadangi žmogaus teisės yra ES narių kompetencija, o ES sutarčių formuluotės teisės aktais keisti negalima, iniciatoriai daugiau orientuojasi į minėtų veiklų finansavimo draudimą.

    Norint, kad ši iniciatyva pasiteisintų, t. y. kad Europos Komisija Europos Parlamentui ir Ministrų tarybai pasiūlytų priimti teisės aktą, turi būti surinkta bent 1 mln. ES piliečių iš mažiausiai 7 valstybių parašų. Nuo iniciatyvos užregistravimo tam skiriama metai laiko. Reikalingų parašų kiekvienoje valstybėje skaičius nustatomas šalies europarlamentarų skaičių dauginant iš 750. Taigi Lietuvai iki 2013 m. gegužės 10 d. reikia surinkti 9000 iniciatyvos palaikymo parašų. Anot Europos Parlamento nario A. Saudargo, svarbūs ne tik parašai, bet ir tai, kad dėl šios subtilios ir gilios iniciatyvos bus mobilizuota visuomenės nuomonė, mokslininkų požiūris, o atsakingas mokslas po truputį taps mūsų visuomenės viešosios erdvės dalimi. ■

  • ATGAL
    Sportas ir politika: ištrintos ribos...
    PIRMYN
    Algirdas Saudargas: kylanti iniciatyva keičia požiūrį visoje Europoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.