Kijevas gręžiasi nuo Briuselio į Maskvą | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kijevas gręžiasi nuo Briuselio į Maskvą

  • Temos: Politika
    Data: 2011-11-28
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Rusijos prezidentas Dimitrijus medvedevas kalbasi su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi susitikimo, kuriame tartasi dėl regioninio bendradarbiavimo metu. Šis pasitarimas Donecke surengtas po to, kai Briuselis atšaukė planuotą susitikimą su Janukovyčiumi, augant diplomatinei krizei (2011 m. spalio 18 d.). D.Medvedevas teigė, kad Ukrainos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko įkalinimas septyneriems metams yra vidinis šalies reikalas... (AFP/ANDREY MOSIENKO/PRESIDENTIAL PRESS-SERVICE POOL/Scanpix nuotrauka)

    Lapkričio 27 dieną 51-rių sulauksianti buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko savo varganą gimtadienio davinį turės suvalgyti viena sulaikymo kameroje. Bet jai mesti kaltinimai ir įkalinimas Vakarų buvo sutiktas su nepasitenkinimu. V.Janukovyčiui ir apskritai Ukrainai tokia reakcija nežada nieko gero. 

    Bylų karuselė

    Kaip jau rašėme „Apžvalgoje“ rugpjūčio mėn., rugpjūčio 5-ąją už nepagarbą teismui ekspremjerė Julija Tymošenko buvo suimta tiesiog teismo salėje. Toks teisėjo Rodiono Kirejevo sprendimas sukėlė ne tik rietenas šalies politinėse stovyklose, bet ir ekspremjerės šalininkų protestus Kijevo gatvėse ir pasaulyje.

    Priminsime, kad 2010-ųjų gruodį buvusiai premjerei buvo pateiktas kaltinimas, kad ji išeikvojo 320 mln. eurų, kuriuos Ukraina gavo už anglies dvideginio išmetimo į atmosferą kvotų, nustatytų pagal Kioto protokolą, pardavimą. Esą jos vadovaujama vyriausybė ne investavo šiuos pinigus į gamtos apsaugą, o išleido pensijoms didinti. Šiemet sausį prieš J. Tymošenko buvo parengta II byla: premjerė viršijusi savo įgaliojimus, perkant greitosios pagalbos automobilius. Jau vasarį šios bylos buvo sujungtos į vieną, tyrimas buvo baigtas, bet gegužę Generalinė prokuratūra pateikė kur kas svarbesnį trečią kaltinimą: J. Tymošenko taip pat viršijusi įgaliojimus, kai 2009 m. sudarė susitarimą su Rusija dėl dujų tiekimo (susitarimas buvo pasirašytas 2010-ųjų sausį). Birželio 24-ąją Kijevo miesto Pečioros teismas pradėjo procesą, o rugpjūčio pradžioje J. Tymošenko buvo suimta.

    Buvo baiminamasi, kad ekspremjerei bus mesti dar sunkesni kaltinimai. Antai, balandžio pabaigoje ją pakeitęs premjeras Nikolajus Azarovas pareiškė, kad J. Tymošenko ir jos kabineto nariai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neregėto masto korupciją: kaip rašė „Ukrainskije novosti“, jai inkriminuotas maždaug 12,4 mlrd. dolerių žalos padarymas valstybei.

    Galų gale spalio 11-ąją Kijevo Pečiorų rajono teismas nusprendė įkalinti ekspremjerę 7 metams ir kompensuoti Ukrainos koncernui „Naftogaz“ dėl užaukštintų dujų kainų padarytus 1,516 mlrd. grivinų nuostolius.

    Antausis V. Janukovyčiui

    Kaip rašo Londono „Open Democracy“, dėl šio nuosprendžio Ukraina ir Europa tiesiog sprogo nuo komentarų ir pasipiktinimo. ES valstybių vadovai suskato kritikuoti V. Janukovyčiaus teismų ir politinę sistemą, kuri „vis labiau atsitraukia nuo Vakarų demokratijos principų“.

    Skaudžiausias antausis Ukrainos prezidentui buvo suduotas spalio 20-ąją – likus vos 48 val. iki jo susitikimo su ES vadovais. Europos Komisija paskelbė, kad vizitas į Briuselį atšaukiamas neribotam laikui, kol „dvišalių santykių pažangai nesusiklostys palankios sąlygos“. Buvo kalbama, kad vizitas nėra atšauktas apskritai, o tik atidėtas, komentavo EK atstovės Pia‘os Ahrenkildės Hansen žodžius Prancūzijos naujienų agentūra AFP. Ukrainos vadovas turėjo susitikti su ES lyderiu Hermanu van Rompuy ir ES pirmininku Jose Manueliu Barroso.

    Toliau – jau tik interpretacijos. Esą ES ir Ukrainos partnerystėje Briuselis nori matyti pažangą tokiose srityse kaip teisė, teisės pritaikymas praktikoje, teismų nepriklausomybė ir t. t. Išvertus į paprastą kalbą, tampa aišku, kad ES lyderiai nepatenkinti J. Tymošenko teismo procesu ir nuosprendžiu, nors jis dar negalutinis: savo žodį tars Apeliacinis teismas, į kur su prašymu kreipėsi ekspremjerė. V. Janukovičius nė piršto nepajudino, kad J. Tymošenko nesėstų už grotų arba bent sėstų lygtinai ir už tuos nusižengimus, kuriuos ji pati sąlygiškai pripažįsta. Prezidentas tik kartojo, kad valstybė nesikiša į teismų darbą, nors pikti liežuviai Kijeve plaka, kad dėl ekspremjerės nuteisimo jis tarėsi su Vladimiru Putinu… Neva tuomet atpigtų Ukrainai tiekiamos dujos, lengviau būtų pasirašyta kitų metų tiekimų sutartis, o Kremlius tikėtųsi, kad atblokšta nuo ES, Ukraina pasuks Rusijos farvateriu…

    Kijevas tarp Briuselio ir Maskvos

    Visa tai būrimas iš kavos tirščių, nors logikos tuose spėjimuose yra. Kita vertus, Briuselis neužtrenkia durų Kijevui. ES neketina atsisakyti surengti viršūnių susitikimą Kijeve gruodžio mėnesį. Ir toliau rengiama asocijuotos narystės Bendrijoje sutartis. Antai, agentūra DPA, remdamasi EK komisaro prekybos reikalams Karelo de Guchto žodžiais, spalio 20 d. pranešė, kad Ukraina ir ES susitarė dėl laisvosios prekybos zonos, ir neatmetė, kad asociacijos sutartis bus pasirašyta iki metų pabaigos. Bet jis patikslino, kad darbams baigti iš Ukrainos pusės turi būti sudarytos „visos politinės sąlygos“, o kai žurnalistai paklausė, ar turimas galvoje nuosprendis J. Tymošenko, EK atstovas atkirto: „Aš jau viską pasakiau.“

    „Open Democracy“ svarsto, kad J. Tymošenko gali paleisti. Laikraštyje „Kommersant“ pasirodė Valerijaus Kalnyšo komentaras, kuriame aiškinama, kad V. Janukovyčius nesitiki nuolaidų iš Maskvos dujų klausimu. Ukrainos vadovas laikraščiui yra prasitaręs, kad per pusantrų metų, kai jis yra valdžioje, Ukraina iš Rusijos perka dujas europinėmis kainomis ir dėl to patiria 5–6 mlrd. dol. nuostolių kasmet. „Rusijos pozicija mums kategoriškai nepriimtina, – sakė šalies vadovas. – Jeigu ji nepasikeis, mes kreipsimės į Tarptautinį arbitražą Hagoje ir į Stokholmo teismą. Taip, teismai – kraštutinė priemonė, bet juk jūs matote, per pusantrų metų mes nepajudėjome iš vietos.“

    Gali būti, kad J. Tymošenko bus paleista, tačiau nereikia užmiršti, kad jai vedamos dar dvi bylos, pagal kurias teismo data net nenustatyta. Jeigu ir atsidurs laisvėje, ekspremjerė jos bet kuriuo metu gali vėl netekti. Kitaip sakant, jos politinis priešininkas varžovę gali tampyti už virvučių kaip įmanydamas.

    Tuo tarpu Maskva Kijevą kartu su Kazachstanu ir Baltarusija vilioja ir į Muitų sąjungą, ir į V. Putino išsvajotą Eurazijos sąjungą, kurioje Ukraina taptų lyg tiltu tarp Rusijos ir ES. Paryžiaus „Le Monde“ rašo, kad Kijevas dabar nėra neutralus tokio kelio tiltas. Tikėdamasis gruodį pasirašyti asociacijos su Bendrija sutartį, jis laukia prekybos liberalizavimo ir investicijų, tačiau susidorojimas su priešininke, nors tai daroma ir nepriklausomų teismų rankomis, atbloškia Ukrainą nuo Europos. Ar ji atlaikys šį posūkį, ar ant jo Kijevo „neužmes“ link Maskvos – laiko klausimas. O laukti liko nedaug – keletas mėnesių. ■

  • ATGAL
    M. Gaddafio mirtis – senųjų diktatūrų modelio pabaiga
    PIRMYN
    Baltarusijos politinių represijų juodoji statistika – ekspozicijoje LR Seime
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.