Kipras – sala tarp trijų žemynų | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Kipras – sala tarp trijų žemynų

  • Data: 2015-09-18

    Kipro sala yra trijų žemynų sandūroje – geografiškai priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūriniu atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.  Kipras kažkuo primena Maltą: abi šios šalys priklausė Jungtinei Karalystei, todėl panašumų yra – automobiliai šiose šalyse juda kairiąja kelio puse. Kipras kartu su Lietuva 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą. Kipro sala labai įdomi įvairiais aspektais. Ji nuo seniausių laikų buvo Bizantijos ir Osmanų imperijų sferoje, čia nuo seno gyvena graikai ir turkai. Paskutinieji salos kolonizatoriai buvo britai, jie, išeidami 1960 m., perspėjo Graikiją ir Turkiją, kad nė viena iš šių šalių nepretenduotų į Kipro salą, net vėliavoje neturėjo būti tų šalių spalvų. Kipro vėliavoje, bene vienintelėje pasaulyje, atvaizduoti baltame fone  šalies kontūrai,  o jų apačioje dvi alyvmedžio šakelės simbolizuoja graikų ir turkų tautas. Graikijos ir Kipro himnai identiški. Klausiame kipriečių, kodėl šalia Kipro visur plevėsuoja ir Graikijos žydrai balta vėliava? O jūs pažiūrėkite į Šiaurės Kipro pusę, ten visur irgi dvi vėliavos – Turkijos ir Kipro turkų plevėsuoja… Turkai 1974 m., reaguodami į graikų nacionalistų ketinimą nuversti išrinktąjį prezidentą Makarijusą, dalį Šiaurinio Kipro okupavo ir paskelbė atskirą valstybę, tačiau ji lieka nepripažinta, lyg kokia Padniestrė ar Abchazija. Dabar sala padalinta, o jos sienas skiria Žalioji zona, saugoma Jungtinių Tautų Organizacijos. Ne paskutinį vaidmenį Kipre vaidina ir britai: nors jie leido skelbti nepriklausomybę, saloje savo karines bazes Akrotiryje ir Dekelijoje pasiliko. Nesutarimai Kipre – tai kolonizacijos pasekmės, kurios tęsiasi iki šiol…

    Lankomės buferinėje, vadinamoje Žaliojoje zonoje, kurią jau 1963 m., mažindama įtampą tarp Šiaurės ir Pietų Kipro, atskyrė Jungtinių Tautų Organizacija. Patekti eilinis keliautojas čia negali, todėl, naudodamiesi galimybe joje apsilankyti, sutinkame ir kalbiname čia tarnaujančią vilnietę majorę Aleksandrą. Ji sako, kad JTO pajėgose tarnauja du iš Lietuvos atsiųsti pareigūnai. Jų misija – saugoti civilių gyventojų ramybę ir taiką.

    Susitikimas vyksta jau 40 metų apleistame Nikosijos oro uoste. Vaiduokliškai atrodo tuo metu buvęs modernus keleivių terminalas, dabar apleistas, su išdaužytais pastato langais. Nikosija – vienintelė pasaulio sostinė, padalinta spygliuota viela į dvi dalis, skiriama Žaliosios zonos. Viduryje miesto, šalia kavinių, riogso metalinės statinės su betonu, apraizgytos spygliuota viela, įspėjančios, kad čia niekam nevalia kelti kojos. Šiandieną, pasaulio taikdarių pastangomis sienos perėjimas tarp pasiskelbusios Šiaurės Kipro Turkų Respublikos ir Kipro Respublikos visiškai supaprastėjęs – tereikia turėti pasą arba tapatybės kortelę ir tu po kelių minučių gali grožėtis jau kita salos puse.

    Nikosijos senamiestis įsikūręs vienuolikos bastionų rotondinėje tvirtovėje, XVI a. pastatytoje venecijiečių apsisaugoti nuo turkų antpuolio. Tvirtovės sienų kontūrai iš viršaus tapo oficialiu sostinės herbu. Nikosija – stambiausias Kipro administracinis, politinis ir kultūrinis centras, čia tik 300 tūkst. gyventojų, kai tuo metu šalyje – 784 tūkst.

    Kipro turizmo organizacijos firminis ženklas – iš jūros bangų išnyrantis Afroditės siluetas Saulės-širdies pavidalo fone. Tai reiškia, kad sala yra Afroditės, meilės ir saulės sala… Visoje saloje  apstu objektų, susijusių su Afrodite: jos gimimo vieta – Petra tuo Romiou paplūdimys, kur teko matyti kaip jauna pora įsimylėjusių savo bučinius skiria meilės deivei; Afroditės grota – vonia, kur pasak legendos, ją besimaudančią pamatęs Adonis įsimylėjo; šventyklos, jau nekalbant apie šios deivės vardu pavadintus prekinius ženklus. Tai tikrai Afroditės sala, kurios vardą kipriečiai išradingai naudoja šalies įvaizdžiui sukurti. Kitas Kipro simbolis – kryžiaus pavidalo dievaitis iš žalvario amžiaus (III tūkst. pr.Kr.). Tai tipiškas Kipro salos priešistorinio meno pavyzdys, parodantis salos svarbą civilizacijos ir antikos kontekste. Kipriečiai juo ženklina savo eurų monetas, o šios  yra numizmatų vertinamos – vien man keli draugai užsakė parvežti visą saują Kipro eurų.

    Larnaka – tylus, ramus kurortas su gražiais smėlio paplūdimiais, kurį dažnai renkasi su vaikais atostogaujančios šeimos. Tai nedidelis miestas, tačiau pelnytai mėgstamas viso pasaulio turistų. Larnaka – trečias pagal dydį Kipro miestas, kuriame gyvena apie 80 tūkst. žmonių. Larnakos vizitinė kortelė – pakrantės promenada Finikules. Joje tarp amžinai žaliuojančių palmių gausu restoranų, kavinių ir užeigų, pro kurių langus galima pasigrožėti nuostabiu įlankos vaizdu arba vos už kelių žingsnių esančia pagrindine prekybos gatve Zenon Kitieos.

    Šioje kelionėje aplankytas Šv. Lozoriaus kapas leido pasijusti piligrimu, šventojo relikvijos palaidotos kuklioje bizantiškoje bažnyčioje, sudėtos į sidabrinį relikvijorių ir prieinamos apžiūrėti kiekvienam čia apsilankiusiam. Po bažnyčia katakombose išlikęs akmeninis sarkofagas, kuriame ilsėjosi šio šventojo, kurį, pasak Biblijos, prikėlė Kristus, palaikai. Turkams užkariavus Kiprą, dauguma bažnyčių buvo paverstos mečetėmis. Larnakos miesto piliečiai krikščionys 1589 m. sumokėjo didelę pinigų sumą, kad bažnyčia liktų nepaliesta. Teigiama, kad šventasis čia atkeliavo kaip vyskupas iš Kitiono ir skelbė Kristaus mokslą. Šv. Lozorius yra Larnakos miesto globėjas ir todėl labai svarbus jo gyventojams. Bažnyčios aplinka kukli ir paprasta, nes 1970 m. čia kilo gaisras, suniokojęs interjerą.

    Rytinė Larnakos dalis garsėja savo turistiniu centru su prašmatniais viešbučiais ir nuostabiais smėlio paplūdimiais. Larnakos miesto pakraštyje iki mūsų dienų išlikęs XVII a. akvedukas Kamares. Miestą supa mažesni kaimeliai, garsėjantys sidabro dirbiniais, ažūriniais nėriniais.

    Agia Napa – vienas įsimintiniausių ir populiariausių kurortų saloje. Tai lyg ramaus poilsio ir įvykių sūkurio kompromisas. Kurorto pakraštyje patartina apsistoti mėgstantiems ramesnį laiko praleidimą tarp biraus smėlio, kaitrios saulės ir gaivinančių maudynių. Kurorto centras verda tikrame linksmybių ir naktinių pramogų sūkuryje, nerimstančiame ir nepaleidžiančiame keliautojo iki pat saulėtekio. Kurorto pažiba – pagal senovinius graikų mitinius veikėjus sukurtas žymus vandens pramogų parkas „Waterworld“. Didžiausias vandens pramogų kompleksas Europoje kasmet sutraukia nesuskaičiuojamą daugybę poilsiautojų ir teikia beribį džiaugsmą mažiesiems.

    Pagrindinė lankytina istorinė Agia Napos vieta – XVI a. vienuolynas su marmuriniu fontanu ir Lotynų koplyčia, vienuolyno bažnyčia, kurioje saugomas šv. Veronikos užtiesalas, kurį ji patiesė einančiam į Golgotą Kristui. Taip pat čia ir garsusis šilkmedis, kuriam daugiau nei 600 metų. Deryneia etnografiniame muziejuje galima susipažinti su ekspozicijomis, kuriose pateikiami tradiciniai Kipro amatai ir buitis.

    Norėdami susipažinti su Kipro žmonėmis ir jų šiandienos verslu, atvykstame į „Andreas Marinos Strawberry Farm“ braškių plantaciją. Fermoje dirba visa Andreas šeima ir laisvai samdomi darbininkai, iš viso  45 žmonės, kurie triūsia 150 ha šiltnamių plote. Braškės auga trimis aukštais loveliuose, kurie pripildyti ekologiškų kokosų drožlių, sumaišytų su durpėmis. Kalifornijos rūšies braškės duoda derlių kas pusmetį. Vieno skynimo metu surenkama apie 4 tonas braškių. Vasarą, kuomet prasideda didieji karščiai, fermerių šeima braškių plantacijas perkelia į aukštesnes vietas, kur būna vėsiau. Visos uogos parduodamos vietiniams vartotojams, daugelis jas naudoja ledų ir konditerijos pagardams. Šeimininkai vaišino ir mus – buvo keistoka kovo mėnesį pačiam iš lysvių skintis braškes.

    Kipro kalnai Troodos neaukšti, virš kilometro, tačiau kraštovaizdžiui suteikiantys savitą žavesį. Aukščiausias kalnas Olimpos, iškilęs 1950 m., jo papėdėje įrengtos slidinėjimo trasos, nuo čia saulėtą dieną matosi Turkijos Tauro kalnyno viršūnės. Vaizdingame Solea slėnyje, Galata kaimelyje apžiūrime net kelis UNESCO saugomus objektus – bizantiškas Panagia Podithou ir Archangelo Mykolo cerkves, garsėjančias savo XVI a. freskomis, o Kakopetrijoje  – XI a. freskomis. Viena itin reta Rytų bažnyčioje, vaizduojanti Mergelę Mariją, krūtimi maitinančią kūdikį Jėzų. Šios bažnyčios iš išorės kuklios, dvišlaičiais stogais, be mums įprastų varpinių ir visiškai neprimenančios stačiatikių cerkvių. Kakopetrija reiškia „blogas akmuo“. Pasak XIX a. legendos vestuvių dieną kalnuose atskilęs didžiulis luitas čia užmušė jaunavedžių porą. Etnografinis Kakopetrijos kaimas saugomas valstybės kaip nacionalinis istorinės vertės architektūros paminklas, jis populiarus tarp keliautojų ir poilsiautojų. Miško slėnyje yra įrengtas didžiulis kempingas, kuriame vasarą apsistoja turistai, norintys keliauti po kalnus pėsčiomis, dviračiais ar kitokiomis transporto priemonėmis. Lefkara kaimelis garsėja savo nėriniais ir sidabro dirbiniais. Beveik visos šio kaimelio moterys išmano tradicinį rankdarbių meną lefkaritika, o vyrai – sidabro dirbinių gamybos amatą. Sakoma, kad pats Leonardas Da Vinči, negalėdamas atsispirti vietinių amatininkų dirbiniams, čia įsigijo nėrinį vienam Katedros altoriui.

    Pafosas – nedidelis kurortinis miestelis Kipro pietvakariuose. Čia puikiai dera smėlio paplūdimiai ir uolėta pakrantė, pušų ir kedrų augmenija, bananų plantacijos ir vynuogynai. Pasak legendos, miestas buvo įkurtas, norint įamžinti Trojos karo pabaigą. Pafosas – senovinė Kipro sostinė. Dabar tai – šiuolaikiškas, prabangus kurortas, kuriame gausu viešbučių kiekvieno poreikiams. Mieste gyvena daugiau nei 60 tūkst. žmonių.

    Įžymiausia kurorto vieta – senasis Pafoso uostas su išlikusiu gynybiniu fortu miesto centre, kur kasmet rugsėjo mėnesį pristatoma tradicinė „Otelo“ opera. Netoli prieplaukos, apsuptos jachtų, apkabinėtų žvejų tinklais, tęsiasi pėsčiųjų promenada. Čia gausu suvenyrų parduotuvių, smuklių, barų, visoje saloje garsėjančių žuvų tavernų, naktinių klubų. Kurortas itin traukia žmones, besidominčius istorija, nes čia išliko daug architektūros paminklų – turkų statyta uosto tvirtovė, Karalių kapavietės, Saliamono katakombos, Bizantijos laikų pilis, mozaika išklota Dionizo vila, Apaštalo Pauliaus kolona ir daugybė kitų. Visi Pafoso paminklai įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Į šiaurės vakarus nuo Pafoso yra Akamas pusiasalis su unikaliu gamtos draustiniu. Viena iš gražiausių Pafoso vietų – Coral Bay įlanka.

    Visą kelionę mus lydėjo nuoširdūs ir draugiški kipriečiai gidai – Mary Patroklou ir Polys Polycarpou, per savaitę tapę mūsų draugais, be pagražinimo pasakoję sudėtingą Kipro istoriją ir šiandienos šalies problemas. Abu jie kilę iš Šiaurės Kipro, todėl sužinojome apie jų šeimos dramą, kuomet jie, dar būdami vaikai, buvo ištremti iš savo namų. Tik prabėgus keturiems dešimtmečiams, jie galėjo sugrįžti pasižiūrėti savo buvusių namų. Kipro žmonės svetingi ir ši sala išskirtinė praleisti savo atostogas, čia kiekvienas suras sau mėgstamų užsiėmimų: vieni galės mėgautis Viduržemio jūros malonumais, antri lankyti istorijos ir gamtos objektus, treti – išbandyti ekstremalius pojūčius, keliaujant po kalnus, urvus , gaudant vėją su burėmis ar aitvaru ant vandens. Kipro salos istoriją formavo net trijų civilizacijų – senovės Graikijos, Romos ir Bizantijos – imperijos, todėl susipažinti su šios šalies istorija norėjau seniai. Buvo ir kita priežastis aplankyti salą, nes aš gimęs tais pačiais metais ir dieną, kuomet ši sala paskelbė savo nepriklausomybę. Šiemet, per Žolinę, mes kartu švęsime 55 metų sukaktį! Už galimybę aplankyti Afroditės salą dėkojame Kipro turizmo organizacijai ir Superkelionės.lt kolektyvui.

  • ATGAL
    Kviečia keliaujantis Kauno bardas – „Senamiesčio Žiogas“
    PIRMYN
    Godos Gurinskaitės kūryba
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.