Kipras – Rojaus ir Krizės sala | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Kipras - Rojaus ir Krizės sala

  • Data: 2013-05-02
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Šimtai Kipro bankų darbuotojų protestavo prieš valdžios ketinimą restruktūrizuoti du didžiausius Kipro bankus, mat tai galimai paveiktų banko darbuotojų pensijas (Nikosija, balandžio 4 d.) Reuters/Andreas Manolis/X00423/Scanpix

    Kai 2010-ųjų kovą lankiausi Kipre (įspūdžiai iš šios kelionės išspausdinti tų pačių metų balandžio mėn. „Apžvalgoje“), jokios krizės ženklų, ypač turistui, nebuvo matyti. Tuo metu Europa sunkiai ropštėsi iš ekonominio sąstingio, nors nuo bankroto atitolo Islandija, sprendėsi Airijos likimas, artėjo sunkūs recesijos metai pietiniame ES flange, ypač Graikijoje.

    Rojaus salos fikcija

    Pervažiavęs automobiliu salą skersai išilgai – nuo pietinių kurortų per Trodoso kalnus į turkiškąją Kerinėją ir Famagustą – įsitikini, kad kiprijotai gyvena gana kukliai ir daugiausiai verčiasi iš turizmo. Agija Napos miestelio kavinėje dirbanti lietuvė džiaugėsi, kad gauna palyginti nemažą atlyginimą, mokesčiai nedideli, tad verstis galima, ir mergina neskubės grįžti į Lietuvą. Graikiškoje salos dalyje turizmo paslaugos ir aptarnavimas prastesnis, bet ir pigesnis negu turkiškoje, kurią 1974 m. užėmė Turkijos kariuomenė.

    Tačiau jau tuomet į akis krito keletas keistenybių: kaip sakoma, ant kiekvieno kampo veikė banko skyrius, kiekvienoje miestelio gatvėje – po keletą stendų, kuriuose gausu nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų. Tiesą sakant, mes irgi buvome susižavėję keletu pasiūlymų: puikus baltas kotedžas ant jūros kranto, mėlynuoja baseinas, didelis plotas, keletas vonių, gražus kiemelis… Ir vos kokie 150 tūkst. eurų… Gi vietiniai pasakojo, kad bankas be problemų duoda kreditą, palūkanos nedidelės, ir ypač skatinamos naujos statybos, pastatų renovacija, tad žengdamas Limasolio gatve girdi netylantį statybų gausmą, o kas antra parduotuvė – statybinės ir ūkinės paskirties medžiagos.

    Graikijos užkratas išplito Kipre

    Pirmas signalas, kad antroje pagal dydį Viduržemio jūros saloje bręsta krizė, buvo duotas dar 2011-ųjų pavasarį, kai Kipras tapo naujausia finansų krizės kaimyninėje Graikijoje auka, reitingų agentūrai „Fitch“ sumažinus šalies skolinimosi reitingą. Gegužės mėnesį reitingų agentūra skelbė, kad Kipras turi labai didelę bankininkystės sistemą, kuri maždaug devynis kartus didesnė nei šalies BVP. Apie trečdalį Kipro bankininkystės sistemos turto yra neapsaugotas nuo Graikijos poveikio, įskaitant Graikijos dukterines įmones šalyje, beveik 14 mlrd. eurų Graikijos obligacijų ir apie 5 mlrd. eurų Graikijos bankų obligacijų.

    Gi tų pačių metų lapkritį ES informacinio leidinio „EurActive“ svetainė perspėjo, kad  Kipro ekonomika netrukus gali prarasti investuotojų pasitikėjimą: reitingų agentūros viena po kitos vėl mažino šalies reitingus, o investuotojai negalėjo atsikratyti pingančio nekilnojamojo turto, kuris tarptautinėje prekyboje yra svarbi Kipro korta.

    Taigi, lapkričio pradžioje tarptautinė reitingų agentūra „Moody’s“ vėl sumažino Kipro ilgalaikius trijų stambių bankų – „Bank of Cyprus“, „Hellenic Bank“ ir „Marfin Popular Bank Public Co Ltd“ – reitingus vienu ar trimis laipteliais, neatmesdama galimybės, kad jų reitingai toliau gali būti mažinami.

    Per pusantrų metų Graikijos įsiskolinimas nutempė žemyn ir Kipro ekonomiką. Krizės užkratas persimetė į mažytį Kiprą. Šios šalies bankai buvo įsigiję Graikijos skolos vertybinių popierių už nemažas sumas. Tačiau pradėjus viešumon lįsti viešųjų finansų problemoms, o vėliau ir nurašius dalį skolų, su bėda susidūrė ir Kipro bankų sistema. Ėmė stigti kapitalo, kurį teko pildyti valstybės lėšomis. Toliau lėtėjant ekonomikos augimui, valstybės pajėgumai vis prastėjo, ir štai ji atsidūrė ten, kur ir yra – teko kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos į vadinamąjį trejetą – Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

    ES metė gelbėjimo ratą

    Pagaliau su šiuo „trejetu“ suderėta, kad mainais už 10 milijardų eurų paskolą didieji (t. y. didesni nei 100 tūkst. eurų) indėliai Kipro banke bus apmokestinti 40 proc., o antras pagal dydį Kipro bankas „Laiki“ bus likviduojamas, jo „gerieji“ (vėlgi – mažesni nei 100 tūkst. eurų) indėliai pervedami į jau minėtą Kipro banką, o atitinkamos didesnių indėlių dalys įšaldomos ir ateityje bus naudojamos skoloms išmokėti. Taigi, didžiojo trejeto nutarimu už prastai pasvertą Kipro bankų riziką turės mokėti ir stambieji šios šalies bankų indėlininkai, o ne tik ES mokesčių mokėtojai.

    Vadinasi, kaip portale Geopolitika.lt rašo Vidurio Europos universiteto nacionalizmo studijų (CEU Nationalism Studies MA) magistrantė Inga Popovaitė, kovo 24 d. Briuselio sprendimas ne tik išgelbėjo, kaip jau minėta, bankų pelnais pagrįstą Kipro ekonomiką (bent jau kol kas, jei nepasikartos Graikijos scenarijus ir neprireiks kitos paskolos), bet ir nubrėžė tam tikras gaires ateičiai. Kipro precedentas parodė, kad euro zonos narės neketina stengtis išlaikyti eurą vien tik savo šalių mokesčių mokėtojų lėšomis, bet nuo šiol, spręsdamos bankų problemas, reikalaus finansinio indėlio ir iš stambiųjų bankų klientų.

    Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi, kuriai teikiama tarptautinė finansinė pagalba. Tačiau Kipro atvejis išskirtinis – finansinę naštą turi prisiimti didieji bankų indėlininkai. Vokietija kalba apie atsakomybę ir teisingumą, Rusija, laikanti Kipro bankuose dideles sumas, – apie vagystę. Tuo metu Afroditės sala arba ES pietų rojumi vadinamo Kipro gyventojai dėl susidariusios padėties pyksta ant daug ko, kartu ir ant savęs.

    Kai kas nuo Kipro nusigręžė…

    Žinoma, ne visi sutinka, kad čia kaltas tik Kipras ir niekas kitas. Buvęs šalies prezidentas Georgios Vasilius prancūzų „Le Monde“ puslapiuose rašo, kad ES paliko Nikoziją „ant ledo“: pažadėjo 10 mlrd. eurų, o pačiam Kiprui reikia surinkti dar 6 mlrd. Jeigu ši paskola būtų buvusi suteikta pernai liepą, kai Nikozija kreipėsi pagalbos į Briuselį, tokios krizės būtų išvengta, sako eksprezidentas.

    Kiprą nuvylė ir dabartinio šalies vadovo pagalbos vizitas į Maskvą: kovo 19 d. į Rusiją skubiai nuvykęs Michalis Sarris, kaip rašo JAV leidžiamas „Foreign Affairs“, mandagiai buvo paprašytas grįžti namo, taip ir negavus trūkstamos pinigų dalies. O juk Rusija buvo paskutinė Nikozijos viltis, nes čia buvo saugoma apie 20 mlrd. eurų Rusijos įmonių ir privačių asmenų depozitų. Kitaip sakant, rusai išnaudojo šią „ofšorinę“ (lengvatinio apmokestinimo) valstybę, o kai jai iškilo problemų, išvarė už durų…

    O ir didžiosios Europos valstybės tik sukandusios dantis sutinka padėti Kiprui. Tiesa, finansiškai stiprios euro zonos valstybės nėra linkusios leisti bendros valiutos zoną palikti kad ir mažoms valstybėms (Kipro ekonomika „gamina“ vos 0,2 proc. euro zonos BVP, taigi, didelės žalos šiai zonai Kipro pasitraukimas nepadarytų), bet vien tik savo lėšomis gelbėti skęstančiųjų nenori. Antai Berlynas irgi reiškia nepasitenkinimą. Vokietijos finansų ministerijos teigimu, gelbėdama kitas euro zonos nares – Graikiją, Airiją, Portugaliją ir Ispaniją – šalis jau išleido daugiau kaip 220 milijardų eurų, tačiau gelbėjamos šalys vis tiek yra nepatenkintos Vokietijos reikalaujamomis taupymo sąlygomis.

    Padariniai Lietuvai – tik ilgalaikiai

    Lietuvos ekonomistai mano, kad nedidelė Kipro ekonomika bus išgelbėta, nors ne tuojau pat. „Kipro ekonomikai bus didžiulis šokas ir nedarbo lygis greičiausiai net padvigubės. Apimtas recesijos Kipras bus gana ilgai, bet tai maža ekonomika ir poveikis likusiai euro zonai bus gana mažas. O neigiamų finansinių srautų, t. y. indėlių ir investuotojų bėgimo iš Kipro, bus išvengta būtent per kapitalo kontrolę, kuri greičiausiai bus vykdoma gana ilgai“, – tvirtina „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

    Lietuva, nebūdama euro zonos dalyvė, bent jau greitai nepajus šios krizės padarinių. Tačiau atskiri į Kipro rinką investavę verslininkai jau juos jaučia. Neseniai „Lietuvos rytas“ rašė, kad mokesčių rojumi ilgai vadintas Kipras suviliojo ir nemažą būrį garsių Lietuvos verslininkų ir investuotojų. Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, Gediminas Žiemelis – tai tik keli žinomi mūsų šalies verslininkai, kurie daug investavo Kipre. Pinigų neteko ir kelios jų atstovaujamos Lietuvos bendrovės.

    Aiškėja, kad lietuviai Kipro bankuose galėjo prarasti daugiau, nei manyta iki šiol. Mat šioje saloje registravosi lietuviškos IT paslaugų, prekybos, nekilnojamojo turto bendrovės. Jas konsultavę specialistai teigia, kad bent pusė jų turėjo sąskaitas Kipro bankuose. „Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, mūsų šalies piliečiai ir verslo kompanijos Kipro bankuose laikė ir šioje šalyje buvo investavę 583 milijonus litų. Tačiau kalbinti verslininkai, kurių bendrovės registruotos Kipre, linkę neatskleisti galimų nuostolių masto, jie tvirtina neturėję ten jokių sąskaitų.

    Lietuvos užsienio reikalų ministerijos portale pranešama, kad 2011 m. Lietuvos ir Kipro prekybos apyvarta buvo 30,70 mln. litų (8,86 mln. eurų), bet Lietuvos prekybos balansas su Kipru buvo neigiamas. Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Kipras užima 11 vietą, o pagal Lietuvos investicijas Kipre – 3 vietą. ■

    Europos liaudies partija (ELP) yra įsitikinusi, kad susitarimas, kovo 24 d. pasiektas Euro grupės ir Kipro valdžios dėl pagrindinių elementų būsimo makroekonominio reguliavimo programoje, leis šaliai išvengti siautėjančio bankroto.

    „Mes pripažįstame, kad šis sprendimas Kipro žmonėms yra sunkus ir radikalus. Tačiau džiaugiamės, kad pasiektas susitarimas, kuris Kiprui siūlo europinį sprendimą. Susitarimas padės Kiprui nugalėti problemas, susikaupusias per pastaruosius metus. Nepamirškime, kad prieš dvejus metus buvusi Kipro vyriausybė atsisakė pagalbos, kurią siūlė Europos Komisija, ir pasirinko Rusijos paskolą“, – kalbėjo ELP grupės pirmininkas Josephas Daulas ir vicepirmininkė Corien Wortmann-Kool, ELP grupėje atsakinga už ekonomiką ir aplinką.

    „Esu tikras, kad naujoji Kipro vyriausybė, atsakingai vadovaujama prezidento Nikos Anastasiades, padarys viską, kad pertvarkytų Kipro ekonomikos modelį tokiu būdu, kuris vestų į tvarų augimą su tvirtais viešaisiais finansais ir garantuotų finansinį stabilumą“,  – teigė J. Daulas.

    C. Wortmann-Kool patikino: „Šalis turės reformuoti savo pernelyg didelį bankininkystės sektorių tam, kad taptų stabili. Be to, reikalingos struktūrinės reformos – jomis būtų padėtas tvirtas pamatas ekonomikai ir būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ilguoju laikotarpiu. ELP grupė kviečia Europos Komisiją atrasti visas įmanomas priemones, tokias kaip jau egzistuojantys fondai ir programos, kad Kipro ekonomika būtų paskatinta vėl augti.“

    Parengta pagal ELP informaciją

  • ATGAL
    Ar sekuliarizmo tendencijos Europoje riboja krikščionių politinę laisvę
    PIRMYN
    Irena Gasperavičiūtė: Lenkijos lietuviai pavargo vieni kovoti už išlikimą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.