Kiprietiška krizės istorija | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kiprietiška krizės istorija

  • Data: 2013-06-10
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Banko darbuotojas atveria „Laiki“ banko skyriaus Nikosijoje duris. Kovo mėnesį antras pagal dydį bankas Kipre „Laiki“ ir Kipro bankas buvo uždaryti beveik pusę mėnesio, siekiant užkirsti kelią žmonėms atsiimti savo santaupas, šalį ištikus rimtai finansinei krizei AP/Petros Giannakouris/Scanpix Sweden/Scanpix nuotrauka

    Europos Komisija pakoregavo savo ekonomines prognozes 2013 metams. Pagal jas ekonominio Europos Sąjungos pavasario dar teks palaukti. Iki šiol buvo manyta, kad ūkio augimas Europoje sieks 0,1 procentą, tačiau dabar ekspertai šneka apie rinkų susitraukimą ir ekonominę recesiją, kuri turėtų lemti net 0,3 procentų nuosmukį. Tačiau tie patys ekspertai priduria, kad ateinantys 2014 metai turėtų būti ūkio pakilimo metais ir prognozuoja, kad ekonomikos augimas Europos Sąjungoje sieks net 1,4 proc. Visgi 2013 metai buvo ir yra tikri išbandymo metai visai Europos Sąjungai.

    Kipro egzaminas Europai

    Europos Komisija dar prieš kelerius metus siuntė aiškius signalus, kad vis didėjantis Kipro salos valstybinis deficitas ir negrąžinama, bet vis besiplečianti skola, reikalauja griežtų reformų. Dabar belieka konstatuoti faktą, kad šios Viduržemio salos ekonominis modelis buvo neefektyvus ir ilgalaikėje perspektyvoje neturėjęs galimybių egzistuoti. Belieka apgailestauti, kad Kipro Respublikos vyriausybė taip ir nesugebėjo atsižvelgti į Europos Sąjungos ekspertų išvadas ir siūlymus imtis ryžtingų, tačiau ne pačių populiariausių taupymo, restruktūrizavimo ir griežtesnių kontroliavimo priemonių. Iki finansinės krizės pradžios ši sala buvo laikoma mokesčių rojumi Europos Sąjungoje. Įmonės steigė dirbtinus filialus ir ofšorines kompanijas, idant visas įmonės pelno apmokestinimas buvo įgyvendinimas pagal Kipro mokesčių sistema. Vieša paslaptis, kad tokiu būdu buvo plaunami pinigai ne tik iš kompanijų, esančių Europos Sąjungoje, bet ir iš trečiųjų šalių. Taip pat Kipras buvo itin populiari šalis tarp neteisėtai praturtėjusių žmonių, kurie laikė savo vadinamuosius juodus pinigus banke. Šalies vyriausybė vedė itin lanksčią bankų priežiūros politiką, kuri garantavo net 70 milijardų eurų indėlių į kiprijotų bankus. Bankai savo ruoštu žadėjo itin geras palūkanų normas už pasitikėjimą tokia politika. O tai reiškė, kad per komercinius bankus pratekėdavo trigubai didesni pinigai, nei visas valstybės biudžetas sugebėdavo surinkti per metus. Ši finansinė sistema pradėjo trūkinėti per siūles, kai Graikijoje prasidėjo finansiniai sunkumai, nes šios abi šalys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Kiprietiškiems bankams vien dėl Graikijos krizės teko nurašyti apie du milijardus investicijų. Prasidėjęs domino efektas smogė ne tik Kipro bankams, bet ir visai šalies ekonomikai. Reikia pažymėti, kad liūto dalį šalies biudžete sudaro jau minėtos pajamos iš finansinių paslaugų sektoriaus ir turizmo. Likusios biudžeto pajamos, kurios nesudaro net 20 proc., atkeliauja iš kitų šalyje veikiančių pramonės šakų. O tai yra aiškus indikatorius, kad Kipras nėra pajėgus vien tik savo jėgomis įveikti jį slegiančias skolas. Ekspertų išvados Kiprui buvo negailestingos – norint, kad šalis nepatirtų bankroto, reikia net 17 milijardų eurų. Briuselyje ir Berlyne jau yra pritarta vadinamajam Kipro gelbėjimo paketui, pagal kurį Europos Sąjunga Kiprui skolina net 10 milijardų eurų. Likusius 7 milijardus šalis turės surinkti pati. Būtent šis gelbėjimo paketas ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Europos Komisija pakoregavo savo ekonominę 2013 metų prognozę į neigiamą pusę.

    Kipro gelbėjimo paketas

    Po ilgų diskusijų ir skaičiavimų buvo nuspręsta suteikti Kipro Respublikai finansinę paramą, kuri siekia net 10 milijardų eurų. Iš šių 10 mlrd. net 9 mlrd. eurų skiria Euro stabilumo mechanizmo fondas ESM (European Stability Mechanism), o likęs milijardas bus pervestas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Kaip jau minėta, kitus beveik 7 mlrd. eurų Kipras turės sukaupti savarankiškai. Paramos šiai nedidelei šaliai sutartyje taip pat yra numatyta, kad šalies vyriausybė įsipareigoja drastiškai sumažinti bankų sektorių, įvesti griežtas bankų priežiūros taisykles, idant nepasikartotų pinigų plovimo schemos, ir likviduoti bankrutuojanti banką „Laiki Bank“. Taip pat yra numatyta, kad visi indėlininkai, kurie laikė daugiau nei 100 tūkst. eurų indėlių finansinių sunkumų turinčiuose kiprietiškuose bankuose, turės nemažai prisidėti prie bendro valstybės skolos grąžinimo. Vyriausybė įsipareigoja parduoti nemažai aukso rezervų ir privatizuoti nemažą valstybinį turtą. Kipro piliečių taip pat laukia nelengvas metas – bus mažinami atlyginimai, pensijos ir socialinės išmokos. Jau dabar yra aišku, kad dalį sveikatos apsaugos išlaidų turės mokėti patys Kipro piliečiai. Ir nors finansinės paramos sąlygos yra griežtos, bet jos yra būtinos, norint, kad krizė Kipre nepasikartotų. ■

    Vokietijos parlamente Bundestage buvo aktyviai diskutuojama apie finansinės paramos būtinumą, jos sąlygas ir pasekmes. Šalis, kurios ekonomika didžiausia ir stipriausia visoje Europos Sąjungoje, yra suinteresuota, kad euras išliktų stabilus ir finansinės krizės Europos Sąjungos viduje būtų įveikiamos kuo paprastesniu keliu. Tačiau ir šios šalies parlamente vyrauja įvairios nuomonės apie Kipro krizę. Taigi pakomentuoti situaciją Kipre ir Europos Sąjungos priimtas priemones jam gelbėti paprašėme Vokietijos parlamento Bundestago Europos reikalų komiteto bei Krikščionių demokratų frakcijos narės Veronikos BELLMANN.

    Mano giliu įsitikinimu, finansinės paramos priemonės ir toliau išlieka klaidingu keliu, išvedant šalis iš ekonominės/politinės krizės. Visgi tokia gelbėjimo politika yra per daug pažengusi į priekį, kad keletas nepritarančių balsų sustabdytų Kipro salos gelbėjimo mašiną. Tenka pripažinti, kad Vokietijos Respublikos kanclerė Angela Merkel, kuri suvaidino svarbiausią vaidmenį gelbstint Kiprą, surado tinkamiausią sprendimo būdą.

    Esu įsitikinusi, kad Troikos (Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas) atlikta skolos grąžinimo analizė yra per daug optimistiška. Airija ir Portugalija po panašių išvadų turėjo prasitęsti gautos finansinės pagalbos atidavimo terminą, nors buvo privalomos tik struktūrinės reformos ir namų ūkio konsolidavimas. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kaip tokia maža šalis sugebės įgyvendinti prisiimtus taupymo ir reformų įsipareigojimus, jeigu bendras šalies verslo modelis turės būti keičiamas. Jau dabar yra akivaizdu, kad Viduržemio jūros saloje viskas apsivers aukštyn kojomis – kils socialiniai neramumai ir didžiulis nepasitenkinimas Europos sąjungos politika ir ypač Vokietijos pozicija.

    Palaikau atvirą ir sąžiningą politiką, kurioje be nutylėjimų yra kalbama apie bankrutuojančias valstybes. Taip pat pritariu pozicijai, kad prie gelbėjimo paketo turi prisidėti pats Kipras ir šios šalies komercinių bankų akcininkai ir indėlininkai. Tai stiprina tokias vertybes kaip atsakingumas, saugumas ir atsakomybė visoje Europos sąjungoje. Visgi manau, kad tiek gelbėjimo programos dydis, tiek minėta skolos grąžinimo analizė nėra tinkamai ir adekvačiai nustatyta, todėl vėliau teks diskutuoti apie įsipareigojimo grąžinimo terminų pratęsimą, papildomos paramos teikimą ar kitokių finansinių gelbėjimo priemonių įvedimą. Žiniasklaidoje tenka skaityti tokias sparnuotas frazes kaip „Kipras jau išgelbėtas“ arba „Kipre vėl šviečia finansinė saulė“. Manau, kad tokios išvados yra daromos per anksti. Kipro skolos dydis jau dabar siekia 90 proc. bendro šalies vidaus produkto (BVP) ir yra žinoma, kad prie šios skolos prisideda dar 10 milijardų eurų valstybės administracinių įsiskolinimų. Nenustebintų specialistų išvados, kuriose būtų nurodomos papildomos skolos ir įsipareigojimai. Taigi bendra šalies skola viršija 100 proc. BVP. Visgi finansinis paramos paketas yra suteikiamas su sąlyga, kad šalis sugebės grąžinti suteiktą kreditą. Į klausimą, ar Kipras sugebės grąžinti prisiimtus įsipareigojimus, atsakys tik laikas.

    Vokietijos parlamento padalinys, atsakingas už makroekonomines šalies analizes Europos Sąjungoje, konstatavo: 10 milijardų eurų finansinė injekcija bankrutuojančiai Kipro Vyriausybei yra iššūkis visai kiprijotų ekonominei sistemai, kad pastaroji išliktų veiksni. Visgi veiksmingumo analizė fokusuojasi ateities prognozėmis. O prognozės yra itin nedėkingas dalykas, kurį koreguoti yra labai lengva.

    Valiutos sąjunga turėtų būti labai trapi struktūra, jeigu šalis, kurios pajamos siekia tik 0,2 proc. visos euro zonos pajamų, yra laikoma viena iš pagrindinių sąjungos dalių ir ji gelbėjama atliekamas neatidėliotinai. Pagal ESM sutartį (European Stability Mechanism) šaliai tokia finansinė parama yra teikiama tuomet, jei jos pasitraukimas iš euro zonos lemtų visos sistemos susilpnėjimą ar net griūtį. Taigi argumentas, kad nesuteikiant finansinės paramos Kiprui jam grėstų nemokumas ar net bankrotas, nėra pakankamai
    svarus bet kokiomis sąlygomis
    gelbėti šią Viduržemio jūros šalį.

  • ATGAL
    Niūri ekonominė prognozė: pavasaris į ES ateis dar negreit
    PIRMYN
    "Sudegęs" ūkio bankas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.