Klimato kaita toliau grasina pasauliui | Apžvalga

Įžvalgos

  • Klimato kaita toliau grasina pasauliui

  • Data: 2015-02-26
    Autorius: Kristina Kručkienė

    Aktyvistai, dėvintys (iš kairės) JAV prezidento Baracko Obamos, Australijos premjero Tony Abbotto, Kanados premjero Stepheno Harperio, Kinijos prezidento Xi Jinpingo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Indijos premjero Narendra Modi kaukes Limos konferencijos metu reikalavo sumažinti pasaulinę CO 2 emisiją. (Scanpix/REU TERS /Enrique Castro-Mendivil nuotrauka)

    Klimatas keičiasi visą Žemės egzistavimo laikotarpį. Klimato kaita yra viena aktualiausių pasaulinių problemų. Šios problemos prognozuojamos pasekmės kelia labai didelę grėsmę žmonijos gerovei. Problema turi būti sprendžiama, šalims bendradarbiaujant. Juk pastebėjote, kad padaugėjo audrų ir potvynių, kad vis dažniau apie juos pranešama per televiziją? Kad žiemos šiltesnės, vis mažiau sninga ir daugiau lyja? Ar pajutote, kad pavasaris kasmet ateina vis anksčiau, gėlės pražysta ir paukščiai sugrįžta anksčiau? Visa tai spartėjančios klimato kaitos ženklai. Ar verta susirūpinti?

    Kodėl kinta klimatas?

    Visame pasaulyje jaučiamas klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių visuomenėje ir aplinkoje. Klimato kaita yra daugybės faktorių rezultatas, atspindintis pokyčius atmosferoje, procesus kitose Žemės dalyse – vandenynuose, ledynuose, dykumose. Vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai (sukelia dirvų eroziją, skatina dykumų plitimą, pažeidžia natūralią ekosistemų pusiausvyrą ir kt.), ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystymuisi. Klimatą veikia išoriniai veiksniai: Saulės radiacija, nežymūs Žemės orbitos nukrypimai ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos lygmuo. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugėja dėl žmonių veiklos, t.y. tam turi įtakos elektros energiją ir šilumą mūsų namams gaminančios jėgainės, mūsų automobiliai ir lėktuvai, dideliais kiekiais deginama nafta, benzinas, anglis, kertami miškai, prekes gaminantys fabrikai, maisto produktų mums duodantis žemės ūkis.

    Taigi, temperatūra kyla dėl atmosferoje gausėjančio CO2 kiekio. Mažas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra naudingas, nes padeda palaikyti gyvenimui tinkamą Žemės paviršiaus temperatūrą, tačiau per didelis jų kiekis kelia grėsmę žmonijos išlikimui – tirpsta ledynai, kyla vandenyno lygis ir t.t.

    Klimato kaitos padariniai

    Visame pasaulyje kalbama apie klimato kaitos poveikį stichijoms, biologinei įvairovei, metų laikams, ledynams ir vandens lygiui, žmonių sveikatai (bado grėsmė, geriamo vandens kokybė), žemės ūkiui, valstybėms, atmosferai. Klimato kaitos padariniais įvardijamos sausros, vėlyvos pavasario šalnos, stiprios liūtys, karščio bangos, didesni pavasario ir rudens potvyniai. Daugelis pasaulio ekosistemų jau yra pažeistos. Daugybė gyvūnų ir augalų rūšių nepajėgs nei prisitaikyti prie pakitusios temperatūros, nei persikelti į jiems tinkamesnio klimato regionus. Vieno nerimą keliančio tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Ypač didelė grėsmė kyla šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams – poliarinėms meškoms, ruoniams, jūrų vėpliams ir pingvinams.

    Per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 °C, o vidutinė temperatūra Europoje – beveik 1 °C. Karščio bangos užplūsta dažniau ir trunka ilgiau. Artimiausius dešimtmečius prognozuojamų karščio bangų skaičius didės, todėl gali padidėti ir su jomis susijusių mirčių skaičius. Kritulių kiekis mažėja pietiniuose Europos regionuose, tačiau didėja Europos šiaurinėje dalyje.

    Klimato kaitos poveikis aktualus ir Lietuvai, ypatingai pajūrio regionui. Prognozuojama, jog iki 2100 m. Baltijos jūros lygis ties Lietuva gali pakilti apie 30–65 cm, o laikinų potvynių metu net iki 2 metrų. Dėl stiprėjančių vėjų ir dažnėjančių audrų taip pat aktyvės pakrantės ardymas ir trauksis paplūdimiai.

    Šiaurės ašigalyje vandenyną dengiantys Arkties ledynai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 10 proc., o ledynų storis virš vandens – apie 40 proc. Kitoje Žemės pusėje Antarktidos žemyną dengianti ledynų danga tapo nestabili. Kalnų ledynai traukiasi, gali būti, kad iki 2050 m. išnyks 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų. Tirpstant ašigalių ledynams, kyla jūrų lygis. Per pastarąjį šimtmetį jis jau pakilo apie 10–25 cm  ir apskaičiuota, kad iki 2100 m. pakils dar 88 cm. Jei temperatūra pasaulyje taps 2,5 °C aukštesnė, vandens ims trūkti dar 2,4–3,1 milijardo žmonių visame pasaulyje ir dar 50-čiai milijonų žmonių ims grėsti badas, kai jau dabar 850 milijonų žmonių kenčia nuolatinį badą.

    Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos didelis pavojus gresia žmonėms,  kadangi, kylant temperatūrai ir didėjant drėgnumui, laukia staigus erkių, platinančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą, plitimas, taip pat dažnės karščio bangos, dėl kurių gali pasireikšti organizmo funkcijų sutrikimai (dehidratacija ir hiponatremija), pažeidžiantys kvėpavimo ir kraujotakos sistemas. Gali imti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios maliariją platinantiems uodams veistis.

    Kas daroma?

    Vyriausybės supranta, kad grėsmė rimta ir imtis priemonių yra privalu. O kad pasisektų, šalys turi veikti vieningai. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, apibendrinančios ir sisteminančios pasaulio mokslinius tyrimus klimato kaitos srityje, ekspertai sutaria, jog klimato kaitą labiausiai lemia žmogaus ūkinė veikla, ypatingai iškastinio kuro naudojimas energijos poreikiams. Tad Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijoje numatyta stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiu lygiu, kad būtų užkirstas kelias pavojingam antropogeniniam poveikiui klimato sistemai.

    1997 m. Kioto protokolas, perimantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos nuostatas, yra vienas svarbiausių tarptautinių teisinių dokumentų, skirtų kovai su klimato pokyčiais. Jį pasirašiusios šalys įsipareigoja sumažinti tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie planetos klimato atšilimo, išmetimą. Net ir dauguma pramoninių šalių yra pasiryžusios keistis, kad išgelbėtų pasaulio klimatą.

    Europos Sąjunga yra įsitikinusi, kad įmanoma sumažinti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu toliau gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir standartus. ES vadovai yra sutarę, kad negalima leisti temperatūrai pakilti daugiau nei 2°C, palyginti su temperatūra prieš industrijos amžių, o išsivysčiusios šalys turi ir toliau rodyti pavyzdį, mažinant išmetamųjų dujų kiekį. Taigi, ES užsibrėžė ambicingą ilgalaikį tikslą iki 2030 m. CO2 išmetimą sumažinti 40 proc., o iki 2050 m. – 80–95 proc.  Tiesa, šiuos tikslus dar turi patvirtinti ES šalių vyriausybės. Tuo tarpu iki 2020 m. ES šalys narės sieks 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų emisiją, 20 proc. padidinti energinį efektyvumą ir 20 proc. padidinti energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių.

    Svarbus žingsnis į priekį, siekiant nustatyti, kaip bus valdoma klimato kaita po 2020 m.,  buvo praėjusių metų gruodį vykusi Limos konferencija. Klimato kaitos forumas JT buvo organizuotas tam, kad būtų sutarta dėl pagrindinių 2015 metų susitarimo derybinio teksto elementų, kurie bus patvirtinti šių metų pabaigoje vyksiančioje Paryžiaus konferencijoje. Limoje pasiektas susitarimas, kokią informaciją šalys turi pateikti apie planuojamus veiksmus klimato kaitos švelninimui po 2020 metų. Buvo sutarta ir dėl klimato kaitą švelninančių priemonių iki 2020 metų. Paskelbtame tekste išsivysčiusios šalys skatinamos teikti paramą besivystančioms. Sukurtas Vykdomasis komitetas, kuris rūpinsis dėl klimato kaitos poveikio sukeltomis netektimis  ir žala, bei įtvirtintos tolesnės jo veiklos. Šių metų gruodį vyksiančioje Paryžiaus konferencijoje, remiantis Limoje paskelbtu tekstu, planuojama pasirašyti tarptautinį klimato kaitos švelninimo susitarimą, kuris nuo 2020 metų pakeistų Kioto protokolą, pasirašytą dar 1997 metais.

    Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris yra nurodęs, kad atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika yra vienas iš dešimties šios kadencijos Komisijos prioritetų. Už energetikos sąjungą atsakingas pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius teigia: „Limos klimato kaitos konferencija suteikia vilties, kad dar galime spėti pasiekti tarptautiniu mastu patvirtintą tikslą užtikrinti, kad klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais. Savo naujuoju 2030 m. klimato ir energetikos dokumentų rinkiniu dar kartą patvirtinome, kad tikime galintys sukurti energijos vartojimo atžvilgiu efektyvesnę mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kuri yra kertinis energetikos sąjungos akmuo. Jei sustiprinsime vidaus politiką ir tarptautinį bendradarbiavimą, šį uždavinį įgyvendinti galėsime – tai priklauso tik nuo politinės valios.“

    Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete priduria: „Limos klimato kaitos konferencija – svarbus etapas, rengiantis Paryžiaus susitikimui, kuriame turėsime istorinę galimybę bandyti įveikti didžiausią šiandien mūsų planetai iškilusią grėsmę. Galutinis Paryžiuje priimtas susitarimas turės atitikti šiandieninę ekonominę tikrovę. Tai reiškia, kad į kovą su klimato kaita turi įsitraukti visos stipriausios ekonomikos šalys. Europa pirmoji ėmėsi veiksmų ir paskelbė savo klimato kaitos švelninimo tikslą. Jos pavyzdžiu netrukus pasekė Kinija ir JAV. Dabar tikimės, kad prie mūsų prisijungs ir kitos daug teršalų išmetančios valstybės. Laikrodis tiksi – metas veikti.“

    Pradėkime nuo savęs!

    Klimato kaita pasaulyje – realus reiškinys, kurio mastas ir greitis kaskart tampa vis akivaizdesni. Tai reiškia, kad visi ekonomikos sektoriai turi ne tik prisitaikyti, bet ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jei nesiimsime proceso stabdyti, mūsų pasauliui bus padaryta didelė žala, o mūsų gyvenimas pakis negrįžtamai. Klimato kaita negali būti sustabdyta iš karto, bet kuo greičiau suvoksime padėties rimtumą ir imsimės reikiamų veiksmų, tuo turėsime didesnę galimybę nuspręsti savo likimą, patogiai gyventi ir išsaugoti mūsų planetos grožį ir įvairovę. Klimato kaita yra visuotinė problema, ir vis dėl to kiekvienas iš mūsų gali padėti gerinti padėtį. Net maži mūsų įpročių pokyčiai gali padėti užkirsti kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir visai nepabloginti mūsų gyvenimo kokybės. Tai gana paprasta: reikia sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Net jei dabar pradėtume ryžtingai veikti, temperatūra kurį laiką toliau kiltų. Tačiau jei nedarysime nieko, temperatūra dar labiau pakils, ir tam tikru momentu klimato kaita gali tapti nevaldoma. Tolimesnėje ateityje klimato kaita gali sukelti katastrofų – staigų jūros lygio kilimą ir potvynius, dideles audras, kai kuriose pasaulio dalyse gali pritrūkti maisto ir vandens. Klimato kaita palies visas šalis, bet labiausiai – besivystančias. Kad sumažėtų šių išskiriamų dujų, reikės investuoti į naujus energijos gamybos bei  naudojimo būdus ir juos taikyti. Jei nesiimsime jokių veiksmų, kaina bus daug didesnė, nes nevaldoma klimato kaita atneš daug nuostolių ir kančių. Į klimatą pradėkime žiūrėti taip, kaip į save. Jeigu gerbsime savo planetą, kurioje gyvename, taip, kaip savo namus, tikrai ją išsaugosime!

    ________________________

    Algirdas Saudargas (EP nuotrauka)

    EUROPOS PARLAMENTO NARYS ALGIRDAS SAUDARGAS

    Kova su klimato kaita ir energetikos sau­gumo politika yra glaudžiai susijusios ir turi būti matomos ne kaip vienas kitam trukdantys, bet vienas kitą papildantys tikslai. Esu įsitikinęs, kad, Europoje norint pasiekti energetinį saugumą, yra būtinas perėjimas prie konkurencingos, mažai anglies dioksido išmetančios ekonomikos. Europa daugiau nei pusę savo suvartojamos energijos importuoja iš trečiųjų šalių. Todėl didindami energijos efektyvumą, skatindami atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą, plėsdami infrastruktūrą ir jos optimalų vartojimą, mes ne tik didinsime savo energetinį nepriklausomumą, bet ir mažinsime klimato kaitą lemiančius veiksnius. Tai ir bandžiau atskleisti savo pranešime apie Europos energetinio saugumo strategiją.

    Nors energija – mūsų ekonomikos variklis, ateityje ekonomika turi augti suvartodama mažiau energijos ir mažesnėmis išlaidomis. Manau, Europos Sąjunga yra pajėgi įgyvendinti šį naują modelį, o aiškūs ir stabilūs energetikos politikos rėmai padės Europai įtvirtinti savo kaip pasaulinės lyderės pozicijas tvarių technologijų ir pažangios pramonės srityse.

    Klimato kaita nesustoja ties valstybių sie­no­mis, taip pat ir su energetikos saugumu, šie klausimai turi būti sprendžiami ne nacionaliniu lygmeniu, o bendrai atsižvelgiant į valstybių narių tarpusavio priklausomybę.

    Savo pranešime didelį dėmesį taip pat skyriau Europos energetikos sąjungai, kurios pagrindiniai ramsčiai turėtų būti visiškai integruotos energijos vidaus rinkos sukūrimas, energijos poreikio mažinimas, priklausomybės nuo
    iškastinio kuro mažinimas, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

  • ATGAL
    Garsios LDK moterys
    PIRMYN
    Vasario 16-oji: gruodėtas kelias į nepriklausomybę
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.