Ko tikėtis iš naujojo Brazilijos prezidento? | Apžvalga

Pasaulis

  • Ko tikėtis iš naujojo Brazilijos prezidento?

  • Data: 2018-12-17
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Naujuoju Brazilijos prezidentu išrinktas Jairas Bolsonaro./Flickr.com/Fabio Rodrigues Pozzebom/Agência Brasil nuotrauka

    Spalio pabaigoje naujuoju Brazilijos prezidentu buvo išrinktas prieštaringai vertinamas dešiniųjų pažiūrų politikas Jairas Bolsonaro. Daugelio apžvalgininkų būsimasis Brazilijos vadovas lyginamas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Nors dėl savo kontroversiškų pasisakymų politikas yra sulaukęs itin prieštaringų vertinimų, daugelis brazilų išreiškė paramą jo deklaruojamai kovai su korupcija bei nusikalstamumu, taip pat dėl tradicinio požiūrio į šeimą.

    KANDIDATUI – PEILIO DŪRIS SUSITIKIMO SU RINKĖJAIS METU

    Naujai išrinktas didžiausios Pietų Amerikos valstybės vadovas gimė 1955 m. Baigęs mokyklą, J. Bolsonaro įstojo į karo akademiją, kurią baigęs, tęsė savo karjerą kariuomenėje. Vėliau jis prisijungė prie Brazilijos Krikščionių socialinės partijos (KSP), buvo išrinktas į Rio De Žaneiro (antro pagal dydį šalies miesto po San Paulo) tarybą, o nuo 1991 m. iki pat pergalės šiųmečiuose prezidento rinkimuose buvo šalies Nacionalinio Kongreso narys. Artėjant prezidento rinkimams, J. Bolsonaro paliko KSP ir prisijungė prie Socialliberalų partijos (SP), kurios dalis narių, nepatenkinti J. Bolsonaro, atsiskyrė nuo šios politinės jėgos.

    Prezidento rinkimuose pagrindiniu J. Bolsonaro varžovu buvo Darbininkų partijos kandidatas Fernando Haddadas. Pirmajame rinkimų ture J. Bolsonaro surinko 46 proc. balsų ir užėmė pirmąją vietą. F. Haddadui savo balsą atidavė beveik 30 proc. rinkimuose dalyvavusių brazilų. Antrajame prezidento rinkimų ture J. Bolsonaro įveikė F. Haddadą, surinkęs kiek daugiau nei 55 proc. balsų.

    Apklausų duomenimis didžiausio palaikymo J. Bolsonaro sulaukė iš šalies jaunimo – rinkėjai, kurių amžius nuo 16 iki 34 metų (Brazilijoje rinkimuose leidžiama balsuoti nuo 16-os), sudarė daugiau nei pusę būsimojo Brazilijos prezidento elektorato. Kandidatas vykdė aktyvią rinkiminę kampaniją socialiniuose tinkluose, kurių didžiąją dalį vartotojų sudaro jaunesnio amžiaus žmonės. Paramą šiam kandidatui išreiškė nemažai Brazilijos garsenybių, tarp jų – futbolo įžymybės Rivaldo, Ronaldinho bei Kaka.

    Rugsėjo 6 d. vykusio susitikimo su rinkėjais metu J. Bolsonaro buvo užpultas peiliu ir sužeistas. Vis dėlto, nepaisant sužeidimų, politikas jau netrukus grįžo į viešumą ir toliau vykdė rinkiminę kampaniją. Kaip teigė dėl šio nusikaltimo sulaikytas asmuo, jis politiką užpuolė todėl, kad „tai padaryti jam nurodė Dievas“. Vis dėlto daugelis dešiniųjų pažiūrų kandidato šalininkų užpuolimą vertino kaip politinį užpuolimą. Pasibaigus rinkiminei kampanijai, J. Bolsonaro nusprendė paaukoti likusias lėšas ligoninei, kurioje jis buvo gydomas.

    Nors rinkiminės kampanijos metu politikas aktyviai dalyvavo susitikimuose su rinkėjais, prieš šį kandidatą taip pat buvo rengiamos ir protesto akcijos. Jose ypač aktyviai dalyvavo šalies moterų bei homoseksualų teisių gynimo organizacijos, pasipiktinusios J. Bolsonaro pasisakymais šių visuomenės grupių atžvilgiu.

    KAS KONTROVERSIŠKAM POLITIKUI PELNĖ RINKĖJŲ SIMPATIJAS

    Daugiausia kontroversiškų vertinimų J. Bolsonaro yra sulaukęs dėl savo pareiškimų apie moteris, homoseksualus bei teigiamo požiūrio į karinį režimą, valdžiusį Braziliją 1964–1985 m. J. Bolsonaro taip pat yra išreiškęs teigiamą požiūrį į buvusį Čilės diktatorių Augusto Pinočetą. Jo teigimu, A. Pinočeto režimas yra nužudęs 3 tūkst. čiliečių, nors mirties buvo nusipelnę daugelis žmonių.

    2015 m. būsimasis Brazilijos vadovas pareiškė, kad vyrai ir moterys „neturėtų uždirbti vienodai, kadangi moterys, pagimdžiusios vaikus, turi imti motinystės atostogas, dėl ko nukenčia darbo produktyvumas. Be to, pernai politikas, kalbėdamas apie savo šeimą (J. Bolsonaro turi keturis sūnus ir vieną dukterį), teigė, kad dukra jam gimė todėl, kad „tai buvo silpnumo akimirka“.

    Politikas yra sulaukęs kritikos ir dėl savo požiūrio į homoseksualus. Prieš septynerius metus, duodamas interviu žurnalui „Playboy“, politikas sakė, kad jis negalėtų mylėti savo sūnaus, jei šis būtų homoseksualas, ir būtų geriau, jei toks sūnus žūtų avarijoje. Politikas yra sakęs, kad jo šeimoje negalėtų užaugti homoseksualas, kadangi jo šeimoje vaikai auklėjami tinkamai, ir yra palyginęs homoseksualumą su pedofilija. Tiesa, vėlesniuose savo pasisakymuose politikas bandė švelninti savo poziciją šiuo klausimu.

    Kalbant apie būsimojo Brazilijos prezidento (jo inauguracija vyks ateinančių metų sausį) retoriką bei politines pažiūras, daugelio apžvalgininkų jis yra lyginamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ideologiniais klausimais, nepaisant savo grubios retorikos, J. Bolsonaro gali būti laikomas konservatyviu politiku (šių metų spalį jis pasirašė susitarimą su Katalikų rinkėjų asociacija, pažadėdamas ginti šeimos modelį, paremtą vyro ir moters santuoka), akcentuojančiu krikščionybės svarbą ir manančiu, kad Brazilija pirmiausia yra krikščioniška, o ne pasaulietinė valstybė. Kita vertus, kaip ir JAV respublikonai, jis pasisako už mažesnius mokesčius ir nepritaria daugeliui vyriausybės socialinių programų, todėl ekonominiais klausimais jo nuostatos kur kas labiau pasislinkusios į dešinę nei daugumos krikščioniškų partijų Europoje, tokių kaip Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“. Be to, J. Bolsonaro pasisako prieš aplinkosauginių standartų griežtinimą ir siekia, kad žemės ūkiui būtų sudaromos galimybės dirbti didesniame šalies teritorijos plote.

    Rinkiminės kampanijos metu J. Bolsonaro ne kartą gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir akcentavo bendradarbiavimo su JAV svarbą. Jis taip pat pasisako už artimesnius ryšius su Izraeliu, nepritaria Palestinos kaip nepriklausomos valstybės pripažinimui ir yra pažadėjęs sekti JAV pavyzdžiu bei perkelti Brazilijos ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę. J. Bolsonaro taip pat neigiamai žiūri į santykius su JAV priešiškomis Irano bei Venesuelos vyriausybėmis.

    VERTINANT EKSCENTRIŠKO POLITIKO SĖKMĖS RINKIMUOSE PRIEŽASTIS

    2014 m. Braziliją ištiko ekonominė krizė. Nors praėjusio dešimtmečio pabaigoje šalies ūkis sparčiai augo, tačiau 2015 m. šalies ekonomika smuko beveik 4 proc., o 2016 m. – 3,6 proc. Pernai buvo užfiksuotas nedidelis ekonomikos atsigavimas. Be to, iki tol šalį valdę kairiųjų pažiūrų politikai įsipainiojo į ne vieną korupcijos skandalą. Šių metų spalį buvęs Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Luna de Silva nuteistas 12 metų kalėjimo už „pinigų plovimą“ bei korupcinius nusikaltimus. Dėl korupcijos 2016 m. buvo įvykdyta apkalta tuometei šalies prezidentei Dilmai Rousseff.

    Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Brazilija yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal nusikalstamumą. Statistikos duomenimis, šioje šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka beveik 30 žmogžudysčių. Palyginimui – Rusijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 10–11, Lietuvoje bei JAV – apie 5, o tokiose šalyse kaip Lenkija ar Vokietija – mažiau nei 1 žmogžudystė. Rinkiminės kampanijos metu J. Bolsonaro akcentavo kovos su nusikalstamumu svarbą, teigė, kad policija turėtų dažniau naudoti jėgą prieš nusikaltėlius. Būsimasis Brazilijos prezidentas pasisako už tai, kad ginklus turėtų didesnė dalis brazilų ir nepritaria ginklo įsigijimo tvarkos griežtinimui.

    Kalbėdamas apie karinio režimo laikus, J. Bolsonaro ne sykį akcentavo šalies ekonominius pasiekimus aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nors pats J. Bolsonaro pripažįsta, kad jis nėra itin kompetetingas ekonomikoje, tačiau daugelis žiniasklaidos apklaustų brazilų mano, kad jis, būdamas antisisteminis kandidatas, bus mažiau korumpuotas nei jo pirmtakai.

    Nors dauguma brazilų yra katalikai (2009 m. atlikto pasaulinio tyrimo duomenimis, religiją svarbia gyvenimo dalimi laiko net 87 proc. brazilų), tačiau pastaraisiais metais šalyje buvo vykdoma socialiai liberali politika, ne visuomet atitinkanti Katalikų bažnyčios poziciją. Pavyzdžiui, 2011 m. šalyje įteisinta vienos lyties asmenų partnerystė, o nuo 2013 m. leidžiama tuoktis vienos lyties poroms. Neatmestina, kad, nepaisant agresyvios ir su Bažnyčios mokymu vargu ar suderintinos retorikos, savo konservatyviu požiūriu į šeimos sampratą J. Bolsonaro galėjo pelnyti nemažos dalies rinkėjų simpatijas.

    Kaip seksis naujajam Brazilijos prezidentui, pamatysime jau netrukus. Tiesa, kol kas nėra aišku, ar jam pavyks įvykdyti užsibrėžtus tikslus vidaus politikoje, mat jo atstovaujama Socialliberalų partija nėra stipriausia parlamentinė jėga Brazilijoje.

  • ATGAL
    Istorija rodo – Rusijos kišimasis į rinkimus nėra naujiena
    PIRMYN
    Jemenas: valstybė, tapusi susikertančių interesų platforma
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.