Kodėl blaškosi baltarusiškas mustangas? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kodėl blaškosi baltarusiškas mustangas?

  • Temos: Kaimynai
    Data: 2011-05-04
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    Ar čia kaltos pavasario audros, gamtos atbudimas, ar žmogiškos aistros, tačiau Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos žodžiai ir veiksmai vis labiau primena mustango bandymus žūtbūt išsiveržti iš aptvaro arba bent kam nors įspirti. Apžvalgininkai spėja, kad taip atsitiko dėl blogėjančios kaimyninės šalies ekonominės padėties ir didėjančios izoliacijos.

    Baltarusijoje vyksta protestai prieš valdžios planus neatsižvelgiant į tarptautinius saudos reikalavimus paskubomis statyti Astravo atominę elektrinę su rusišku reaktoriumi. (BCHD.INFO nuotr.)

     Opozicija – vieni „girtuoklėliai“?

    Iš pažiūros A. Lukašenka tvirtas ir ramus, bet, kaip pasakytų asmenybės psichologijos specialistai, po ta kauke slepiasi gilus nerimas ir abejonės, ar Baltarusijos prezidentui pavyks išlaikyti valdžią, atsispirti opozicijai ir slenkančiam ekonominių sunkumų šešėliui. Nepaisant gruodžio 19-osios rinkimuose A. Lukašenkai rinkėjų duotų garantijų, įvykių ratas gali pasisukti taip, kad nepasitenkinimo banga (vadinkime ją nauja „spalvotąja“ revoliucija) nušluos „paskutinį Europos diktatorių“ nuo valdžios Olimpo.

    Balandį šito nerimo įrodymų buvo per akis.

    Paskutinėmis mėnesio dienomis, balandžio 26-ąją, Minske prasidėjo opozicijos lyderių ir aktyvistų teismo procesai. Jie kaltinami pernai gruodžio 19-ąją, rinkimų dieną, teisingiau jos vakare, rengę masines riaušes, „siekdami nuversti teisėtą liaudies rinktą valdžią“. Prieš teismą stojo buvę opozicijos kandidatai į prezidentus – pilietinių kampanijų „Europietiška Baltarusija“ ir „Sakyk tiesą“ lyderiai Andriejus Sanikovas ir Vladimiras Nekliajevas ir socialdemokratų partijos pirmininkas Nikolajus Statkievičius.

    Dėl balandžio 11 d. įvykdyto sprogdinimo Minsko metro pas tardytojus buvo iškviestas ir kairiųjų partijos „Teisingas pasaulis“ vadovas Sergėjus Kaliakinas, kuris žurnalistams sakė, kad buvo klausinėjamas, kur buvo tą dieną, kaip viešai komentavo teroro aktą. Prokuratūroje pabuvojo ir kiti buvę kandidatai į prezidentus, garsūs opozicijos politikai.

    Apžvalgininkai pabrėžia, kad prokurorai neriasi iš kailio, norėdami gauti patvirtinimų A. Lukašenkos teiginiui, jog Baltarusijos opozicija susijusi su teroro išpuolio organizatoriais ir vykdytojais. Pasak akcijos „Mūsų namai“ vadovės Olgos Karač, tai liudija  valdžios nenorą rimtai ištirti incidentą. „Aš jau girdėjau, kaip tardo milicijoje: prisipažinsi viską, ką reikia“, – sakė ji. Nebe reikalo Baltarusijos vidaus reikalų ministras Anatolijus Kulešovas žadėjo iki balandžio pabaigos įvykdyti prezidento įpareigojimą – daktiloskopuoti* visus šaukiamojo į armiją amžiaus asmenis. A. Kulešovas teigė: „Iki šiol mes aprėpėme 90 proc. tokių asmenų, o iki gegužės 1-osios mes turime prezidentui raportuoti, kad jo iškeltą uždavinį įvykdėme.“

    Štai taip kaimyninėje šalyje vykdomi planai, tikrinant savo rinkėjus, ar jie nedalyvavo akcijose prieš režimą ir teroro išpuolyje Minsko metro. Susieti šiuos du incidentus labai patogu.

    Nors kaltininkai esą jau išaiškinti, A. Lukašenka pasirinko seniai išmėgintą taktiką: teroro aktą įvykdė neva neorganizuoti, neišsilavinę, su opozicija nesusiję „girtuoklėliai“, kurie šiaip jokio pavojaus režimui negali kelti. Kitaip sakant, baltarusiams norima parodyti, kad jo valdžia patikima, o trotilą sprogdina kažkokie nesusipratėliai…

    Apie ožius ir utėles…

    Kad A. Lukašenka kaip reikia susierzinęs ir, vaizdžiai kalbant, nelaiko liežuvio už dantų, įrodo jo pasisakymai Černobylio tragedijos metinių dieną lankantis Gomelio srityje. Paklaustas apie Vakarų spaudimą Minskui, Europos Sąjungą jis pavadino liurbiais ir sakė, kad Baltarusija jai pavojinga, nes gyvena kitokį gyvenimą. Į klausimą, kodėl jis nebuvo pakviestas nei į konferenciją Kijeve, nei į Černobylio aukų pagerbimo ceremoniją, A. Lukašenka žodžių nesirinko. Anot jo, prezidentas Viktoras Janukovyčius į ceremoniją Černobylyje kaimyno nepakvietė paragintas Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso, ir A. Lukašenka jį užsipuolė, kad vainikus dėti gal ir gražu, bet jam pačiam svarbiau savo akimis pamatyti, kaip padėti nukentėjusiems kaimams. „Deja, dabartinei Ukrainos vadovybei pakanka utėlėtumo. Pirštis niekam neketinu, ir, kaip čia geriau pasakyti, choro dainininku irgi neketinu būti – nei pas vieną prezidentą, nei pas kitą. Tad klausimą, kodėl ten nėra A. Lukašenkos, reikia užduoti V. Janukovyčiui“, – nervingai kalbėjo Baltarusijos vadovas.

    Kliuvo ir EK vadovui. „O dėl tokių ožių kaip Barosso ir panašiai – na, kas toks Barosso? – tęsė A.Lukašenka. – Na, buvo kažkoks Barosso Portugalijoje. Paskui išvijo jį, įtaisė kažkur Europos Komisijoje ar dar kažkur. Todėl aš mažiausiai rūpinuosi, kur ir ką viauktelėjo koks nors Europos valdininkas. Ožiai ir yra ožiai…“

    Nors Briuselyje nekomentuoja tokių spalvingų Baltarusijos lyderio posakių, akivaizdu, kad A. Lukašenka pats didina distanciją tarp Vakarų ir kaimyninių šalių, matyt, jausdamasis vis netvirčiau savo poste.

    "Eurų ar dolerių parduoti neturime." Tokius skelbimus šiandien galima išvysti dažnoje valiutų keitykloje Baltarusijoje, kenčiančioje dėl užsienio valiutų atsargų trūkumo (Minskas, balandžio 25 d.). (R. Vadim/ITAR-TASS/Scanpix nuotr.)

    Krizė rodo nagus ir A.Lukašenkai

    Bet labiausiai jo režimui gali pakenkti vis blogėjanti ekonominė padėtis.

    Atrodo, kad Baltarusija neišvengia tų pasaulį kamuojančios krizės padarinių, kurie gali sukelti didelius neramumus šalyje. Kaip neseniai pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, po to, kai Minskas pareiškė nedevalvuosiąs savo valiutos, jau kitą dieną Baltarusijos „zuikučio“ kursas nukrito 10 proc. Šiemet Baltarusija prarado 20 proc. savo užsienio valiutos rezervų, nes dėl pakilusių Rusijos naftos kainų ir išlaidų valstybės aparatui išaugo prekybos deficitas. Minskas paprašė Maskvos suteikti 3 mlrd. dolerių kreditą, tačiau ši padėti neskuba – pareikalavo konkrečių reformų plano.

    Prie A. Lukašenkos ateities komplikavimo prisidėjo ir JAV administracija. Ji, kaip pranešė „The Washington Post“, įvedė sankcijas Baltarusijos valstybinei energetikos kompanijai „Belorusneft“, nes ši investavo 500 mln. dolerių į Irano bendrovę „Jofeir“, įtariamą prisidėjus prie šalies branduolinės programos.

    Europos Sąjunga taip pat žadėjo Minskui 3 mlrd. eurų lengvatinių paskolų, jeigu rinkimai vyks sąžiningai ir demokratiškai. Tačiau oficialusis Minskas jokių pinigų negavo, o A. Lukašenka dėl Vakarų politikų komentarų apie įvykius po rinkimų pasakė, kaip paprastai, ne itin korektiškai: „Spjaunu aš į tuos komentarus. Jie [Vakarų politikai] yra sukčiai, kurie pasidalijo pinigus kartu su mūsiškiais [opozicionieriais], ir šitie pinigai pavirto dulkėmis.“ Tuo pačiu metu prezidentas įspėjo savo oponentus, kad „tokia opozicija kaip dabar gaus į smegeninę, jei bandys destabilizuoti vidinę šalies situaciją“. Duoti į „smegeninę“ kur kas lengviau negu lopyti skyles šalies biudžete ir ekonomikoje…

    Baltarusių politologas Jurijus Barančikas savo portale www.imperiya.by pažymi, kad opoziciją šalyje sudaro daugiausiai dar neišnykęs vidurinis gyventojų sluoksnis sostinėje ir sričių centruose. Tad jis klausia tiesiai šviesiai: jeigu valdžia nesugeba susidoroti su sunkumais, ar ne laikas kėdes užleisti kitiems, kurie galbūt geriau tvarkysis? Juk kainos auga po 30–70 proc. kas mėnesį, o atlyginimai lieka tie patys – vidutiniškai 500 dolerių. Tiksliau – kainos išaugo dukart, o atlyginimai, turint galvoje infliaciją ir „juodąją“ rinką, sumažėjo iki 350-380 dol. (4000 Baltarusijos rublių).

    Kol kas visas optimizmas grįstas Rusijos pažadais, duos ar neduos Maskva žadėtą 3 mlrd. dol. kreditą? Neduos – aiškus defoltas (nesugebėjimas išmokėti paskolų, vedantis prie nacionalinės valiutos nuvertinimo ir valstybinio bankroto), duos – šalis tris ar keturis mėnesius išsilaikys, paskui – vėl su ištiesta ranka prie Kremliaus vartų…

    Tikra panika vyrauja Baltarusijos valiutų rinkoje. Kaip rašė dienraštis „Lietuvos rytas“, brangstant prekėms ir gręsiant eiliniam „zuikučio“ devalvavimui, Baltarusijos valdžia įvedė apribojimus atsiskaitymams užsienyje, o prekyba valiuta daugiausia vyksta šešėlinėje rinkoje. Baltarusijos rublio vertė krinta kone kasdien. Todėl šalies gyventojai skuba iškeisti santaupas į eurus arba dolerius ir taip išsaugoti bent dalį to, ką ilgai kaupė. Baltarusijos rublio vertė nuo oficialaus kurso jau nutolo 70 procentų per mažiau nei mėnesį. Tačiau gyventojų atlyginimai nekyla, o kainos didėja kas savaitę.

    Baltarusiams kirba klausimas, kaip atsikratyti rublių? Vienas būdų – vykti į Lietuvą arba Latviją ir čia bandyti išsikeisti į eurus arba dolerius. Baltarusijos rublius superkančiose Lietuvos keityklose (tokios yra Vilniaus „Akropolyje“ ir prie geležinkelio stoties) kaimyninės šalies gyventojų padaugėjo apie 20 proc.

    ***

    Didėjant įtampai kaimyninėje šalyje ir A. Lukašenkos nervingumui, Rusijai lengviau manipuliuoti savo partnere. Suteikti ar nesuteikti 3 mlrd. dolerių paskolą, padėti ar delsti statyti Astravo AE, kelti ar mažinti energijos išteklių kainas Minskui – štai tos pagrindinės virvutės, už kurių Maskva gali tampyti pusiausvyros neišlaikantį Baltarusijos lyderį.

    Žinoma, įtampos ir suirutės didėjimas pas kaimynus gresia ir Lietuvos saugumui. Vilnius nesuinteresuotas, kad šalia prasidėtų kataklizmai. Tuomet ir mūsų Prezidentės paskelbtai pragmatinei užsienio politikai ateitų galas. Tačiau Lietuva negali abejingai stebėti, kokie nedemokratiniai procesai vyksta kaimyninėje šalyje. Tikėtina, kad kol kas tvyranti tyla tiek Briuselyje, tiek Vilniuje nėra ilgalaikė abejingumo Baltarusijos virsmui uždanga.

    * Daktiloskopavimas – tai žmogaus rankų pirštų ir delnų antspaudų pavyzdžių ėmimas

  • ATGAL
    A. Saudargas: Jonas Paulius II turėjo nuostabią galią patraukti žmones
    PIRMYN
    Kremlius kuria rinkimų intrigą: kas ką ir kodėl?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.