Kodėl ES sunkiai sekasi skatinti demokratinius pokyčius Baltarusijoje? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Kodėl ES sunkiai sekasi skatinti demokratinius pokyčius Baltarusijoje?

  • Data: 2013-10-14
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Šių metų kovą Gardine, parke, kuris yra vienintelė vieta, kurioje opozicijai leidžiama rengti mitingus, bandyta surengti piketą dėl baltarusių pasienio judėjimo palengvinimo. Jis tetruko 5 minutes, kadangi buvo nutrauktas ir uždraustas policijos, Baltarusijos krikščionių demokratų partijos aktyvistei Halinai Kotavai paskirta bauda Europos Vadovų Tarybos nuotrauka

    Baigiasi ketvirtoji iš eilės Baltarusijos Prezidento Aliaksandro Lukašenkos kadencija – 2014-aisiais sukaks 20 metų, kai jis pradėjo eiti šias pareigas. Žvelgiant retrospektyviai, visus tuos metus prezidento galios buvo stiprinamos. Opozicija ėmė kaltinti A. Lukašenką autoritariniu režimu dėl represijų politinių oponentų atžvilgiu ir žmogaus teisių pažeidimų. Šie faktai lėmė tai, kad tarptautinėje bendruomenėje Baltarusijos prezidentą pradėta vadinti „paskutiniu Europos diktatoriumi“.

    Kovodama su žmogaus teisių pažeidimais ir skatindama demokratizaciją, Europos Sąjunga (toliau – ES) ėmėsi vykdyti sankcijų ir įtraukimo politiką. Tačiau abi priemonės nėra efektyvios – vis dar pasitaiko žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, represijos prieš didelio masto piliečių demonstracijas, kurias organizavo A. Lukašenkos oponentai po 2010 m. prezidento rinkimų, kalinimas dėl politinių įsitikinimų. Pagrindinės to priežastys – egzistuojanti alternatyvioji ekonominės ir politinės integracijos erdvė, t. y. Eurazijos muitų sąjunga; Rusijos teikiamos subsidijos režimui, nereikalaujant jokių struktūrinių reformų, kurios gali iš esmės transformuoti dabartinį Baltarusijos režimą, tačiau reikalaujant perduoti strateginius išteklius; galimo suartėjimo su ES naudojimas kaip derybinio sverto su Rusija, pavyzdžiui, siekiant mažesnės dujų kainos.

    2012 m. Europos Komisija sukūrė kitą demokratizacijos priemonę – Europos modernizacijos dialogą su Baltarusijos visuomene – kurią, greta sankcijų taikymo, naudoja ES – politinė parama pilietinei visuomenei ir demokratinei opozicijai konsoliduoti, siekiant, kad demokratiniai pokyčiai, idėjos kiltų „iš apačios“. Vis dėlto ir ši priemonė yra neefektyvi – opozicija išlieka susiskaldžiusi, stokojanti bendros pozicijos svarbiausiais klausimais, pilietinė visuomenė per silpna, kad inspiruotų demokratinius pokyčius. Bet kokie opozicijos mėginimai sutelkti visuomenę ribojami represijomis ir valstybine propaganda.

    Kyla klausimas, kodėl naujoji ES taikoma priemonė Baltarusijos demokratizacijai, kaip ir anksčiau pradėtos taikyti, yra neefektyvi? Ką galbūt reikėtų keisti ES santykių su Baltarusija strategijoje, siekiant paskatinti demokratinių reformų vykdymą? Tokie klausimai turėtų būti svarstomi ir lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyksiančiame ES-Rytų partnerytės viršūnių susitikime, kuriame bus numatytos tolesnės ES santykių su Rytų partnerystės šalimis plėtojimo gairės.

    Europos Komisijos teigimu, Europos modernizacijos dialogo su Baltarusijos visuomene esmė yra „ES, Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovų keitimasis nuomonėmis ir idėjomis dėl reformų, būtinų Baltarusijos modernizacijai, dėl santykių su ES plėtojimo, taip pat dėl galimos ES paramos“. Kitaip tariant, siekiama, kad apčiuopiami demokratiniai pokyčiai į Baltarusiją ateitų iš pačių žmonių, t. y. „iš apačios“.

    Išties tikslas yra gana geras, tačiau šis demokratizacijos instrumentas yra neefektyvus dėl trijų priežasčių. Pirma, dialogas orientuotas į politinę opoziciją, kuri yra gana silpna dėl režimo represijų, struktūrinio silpnumo ir fragmentacijos. Pavyzdžiui, represijos vykdomos pradedant opozicionierių atleidimu iš darbo, baigiant įkalinimu. Opozicijos atstovai turi menkas galimybes dalyvauti savivaldos struktūrose. Faktiškai opozicija yra išstumta iš politinės arenos ir atlieka tik marginalinį vaidmenį. Opozicinės partijos neturi pakankamai skyrių šalies regionuose, kas didintų jų matomumą ir kontaktą su visuomene. Tiesa, yra keli opozicijos laikraščiai, bet jų leidimą riboja režimo struktūros. Kalbant apie fragmentaciją, opozicinių partijų atstovai dažnai negeba pasiekti bendros pozicijos svarbiausiais klausimais – jie labiau linkę kaltinti vienas kitą dėl vienos ar kitos pozicijos ar dėl buvimo Rusijos projektu. Kitas fragmentacijos įrodymas – negebėjimas iškelti bendro kandidato 2010 m. prezidento rinkimuose.

    Be to, opozicijos populiarumas nėra gana didelis. Apklausų duomenimis, apie 55 proc. respondentų nurodė, jog neseka opozicinių partijų veiklos, nes pasigenda aiškesnės pozicijos visuomenei ekonomikos, socialinės politikos, šeimos vertybių klausimais. Užuot susitelkusios prie šių klausimų, opozicinės partijos pagrindinį dėmesį skiria režimo kritikai ir tarpusavio santykiams aiškintis.

    Antra priežastis – suvereni Vyriausybė yra pakeista pilietine visuomene. Tai reiškia, kad diskusijos dėl ES-Baltarusijos bendradarbiavimo, politinių, ekonominių ir teisinių klausimų, šalies modernizavimo vyksta be oficialiosios Vyriausybės atstovavimo. Žinoma, tai yra suprantama, kai režimas pažeidžia žmogaus teises, tačiau tai suponuoja Baltarusijos Vyriausybės nepripažinimą. Galima manyti, kad ES neturi didelių interesų bendradarbiauti su Baltarusija dėl modernizavimo, kai Vyriausybė į dialogą nėra įtraukta, bet dialogas su ja imituojamas per dialogą su opozicija, kuri yra silpna dėl minėtų priežasčių, ir pilietine visuomene, kai 74 proc. apklaustų šalies gyventojų nėra net girdėję apie tokį Europos modernizacijos dialogą su Baltarusijos visuomene. Žinoma, prie to prisideda ir valstybinė propaganda. Galbūt dėl to oficialusis Minskas Europos modernizacijos dialogą su Baltarusijos visuomene laiko priešiška iniciatyva ir ją prilygina penktajai kolonai.

    Vis dėlto, turint omenyje, kad Baltarusijos Vyriausybė nedalyvavo kuriant tokį demokratizacijos instrumentą, ji galėtų būti įtraukta į dialogą kartu su opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovais, kai darbo grupių susitikimai vyksta Minske. Tuo tarpu dabar, neturėdamas jokio konstruktyvaus dialogo su opozicija, oficialusis Minskas a priori ją laiko nepatikimu partneriu. Jo požiūriu, opozicija yra Vakarų marionetė. Tai nėra gerai, nes marionetės, kaip įvardija režimas, nenori daryti net to, ko prašo Vakarai, – opozicijos atstovai dažnai sprendžia tarpusavio nesutarimus ir dalyvauja diskusijose, kuriose iš esmės yra išsakoma režimo kritika dėl represijų prieš oponentus ir žmogaus teisių pažeidimų. Kritika yra svarbi, bet to nepakanka. Baltarusijos žmonės laukia konkrečių pasiūlymų ekonominės, socialinės politikos srityse, kurių įgyvendinimas paskatintų ekonomikos augimą ir padidintų jų gerovę. Opozicija turėtų rodyti daugiau iniciatyvų, kurios sudarytų galimas alternatyvas Vyriausybės vykdomai politikai, diskutuoti apie jų įgyvendinimą, o ne būti vien pasyvia režimo kritike. O Europos donorai, skirdami finansinę paramą, turėtų labiau vertinti konkrečius pasiūlymus ir idėjas.

    Taigi, visa tai rodo, kad opozicija yra silpnas ES partneris demokratizuojant ir modernizuojant Baltarusiją. Bendradarbiavimas vien tik su opozicija riboja ES galimybes inspiruoti režimo transformaciją. Be to, grįžtant prie suverenios Vyriausybės neįtraukimo į dialogą, būtina atkreipti dėmesį, kad demokratijos perspektyvos Baltarusijoje priklauso nuo suverenios valstybės konsolidavimo. Be suvereniteto negali būti visavertės demokratijos. Todėl ES turėtų daugiau dėmesio skirti Baltarusijos instituciniams gebėjimams stiprinti, kultūriniams skirtumams mažinti, nes dabartinis Baltarusijos elitas stokoja vakarietiško mąstymo ir vakarietiškų valdymo metodų išmanymo. Turint patikimus ir stiprius partnerius, būtų galima daryti realią įtaką režimo transformacijai.

    Trečioji priežastis, kodėl Europos modernizacijos dialogas su Baltarusijos visuomene yra neefektyvus – nepakankamas finansavimas. Darbo grupių susitikimuose dalyvauja mažas ekspertų skaičius, dėl to susitikimai būna nerezultatyvūs. Todėl Europos Komisija turėtų įvertinti galimybę per Rytų partnerystę numatyti biudžetinę liniją šiam instrumentui.

    Kita vertus, kalbant apie ES-Baltarusijos santykius, Minskas yra pasiūlęs Partnerystės vardan modernizacijos programą – tokią, kokią ES inicijavo Rusijai. Tai reiškia, jog Baltarusija norėtų išsirinkti sau palankias bendradarbiavimo sritis, bet nesusisaistyti su europietiškomis taisyklėmis, neprisiimti didelių įsipareigojimų. Kitaip tariant, nori kontroliuoti bendradarbiavimą. Tačiau Baltarusijos interesai tokiame bendradarbiavime yra gan pragmatiški – jai reikia ES pinigų, t. y. finansinės paramos, paskolų tam, kad modernizuotų savo ekonomiką. Tuo tarpu ES interesai susiję ne tik su modernizacija, bet ir su demokratizacija. Tad tai paaiškina, kodėl, nepaisant Vyriausybės pastangų stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, nėra reikšmingų rezultatų. Štai keletas pavyzdžių: Švedijai leista atidaryti ambasadą Baltarusijoje; „Belaruskalij“ įsigijo 30 proc. Klaipėdos birių krovinių terminalo akcijų – kaip Baltarusijos tranzito kanalo saugumo garantiją; išaugęs Baltarusijos Vyriausybės narių susitikimų su ES valstybių narių politikais ir pareigūnais (Baltarusijos premjero Michailo Miasnikovičiaus susitikimas su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi Klaipėdoje, Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makejaus susitikimas su už politinius reikalus atsakinga Europos išorės veiksmų tarnybos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Helga Maria Schmid ir ES plėtros ir kaimynystės politikos komisaru Stefanu Füle Tbilisyje) skaičius. Tačiau kiekybė neatspinti kokybės. Ir Baltarusija puikiai supranta, kad taip yra dėl politinių kalinių, represijų prieš opoziciją. Minskas galimai nori daugiau garantijų, nori žinoti, ką jis konkrečiai gautų, jei politiniai kaliniai būtų paleisti. Tuo tarpu ES pozicija yra priešinga – pirma politiniai kaliniai, paskui – garantijos. Toks abipusis nepasitikėjimas vis dar aukštas, ypač kai nei iš vienos, nei iš kitos pusės nėra konkrečių žingsnių, kurie leistų įgyti daugiau pasitikėjimo.

    Politinių kalinių paleidimas yra esminė sąlyga, kuri turi būti įgyvendinta, bet dėl konkrečių garantijų nebuvimo Minskas neturi motyvacijos tai daryti. Tad klausimas, kaip ES gali priversti A. Lukašenką tai padaryti. Faktas, kad sankcijos, ypač ekonominės, yra neefektyvios. Jos tik dar labiau stumtų Baltarusiją į Rusijos glėbį. O tokia rizika reali, žinant, kad ES nėra vienintelis Baltarusijos užsienio politikos vektorius.

    Iš tikrųjų Baltarusija siekia manevruoti tarp Vakarų ir Rytų. Vienoje pusėje ES su savo sąlygiškumo ir atlygio mechanizmu, kitoje – Rusija, siūlanti Eurazijos ekonominės sąjungos viziją ir nereikalaujanti įgyvendinti jokių išankstinių sąlygų, susijusių su demokratinėmis reformomis. Tačiau palyginti šių dviejų pusių įtaką, Rusijos įtaka yra didesnė – Baltarusija yra Eurazijos muitų sąjungos narė, jos prekybos politiką ir santykius su ES iš esmės kontroliuoja Rusija. Be to, Baltarusijos režimas, siekdamas išvengti pernelyg didelių reformų, kurios keltų grėsmę jo išlikimui, linkęs daugiau skolintis ne iš Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) (2009 m. TVF suteikė 2,5 mlrd. JAV dolerių paskolą, tačiau viena iš sąlygų be rublio devalvavimo buvo privatizacija ir politinių kalinių išlaisvinimas) ar tarptautinių finansų rinkų, o iš Rusijos, mainais į strateginių išteklių perdavimą, kas leidžia Rusijai didinti įtaką posovietinėje erdvėje.

    Baltarusijoje taip pat nėra jaučiamas demokratizacijos ir atsitraukimo nuo Rusijos socialinis poreikis. Sociologinių apklausų duomenimis, apie 74 proc. Baltarusijos gyventojų gravituoja į Rusiją, 80 proc. Rusijos net nelaiko užsienio valstybe. Ir tik 20 proc. gyventojų brėžia tapatybinę skirtį tarp Rusijos ir Baltarusijos. Kita vertus, pats režimas neturi poreikio visiškai prarasti ekonominę nepriklausomybę – siekiama išlaikyti priėjimo prie strateginių ūkio sektorių kontrolę. O tai gali būti galimybė ES užtikrinti, kad Baltarusija toliau nebūtų stumiama į Rusijos glėbį ir neprarastų ekonominės nepriklausomybės. Tam, kad pasinaudotų šia galimybe, ES turėtų peržiūrėti Europos modernizacijos dialogą su Baltarusijos visuomene ir įvertinti minėtas tris problemas. Apibendrinant galima teigti, kad ES turėtų parengti aiškią santykių su Baltarusija strategiją, kuri leistų įgyti daugiau pasitikėjimo ir skatintų modernizaciją ir demokratizaciją, o ne apsiribotų tik simboliniais veiksmais (sankcijomis, įtraukimu ar parama pilietinei visuomenei). Vilniaus viršūnių susitikime atitinkamas dėmesys turėtų būti skirtas tokiai strategijai apmąstyti.

    Be to, kaip paskata pradėti naują įtraukimo politikos etapą, pasitarnautų Rytų partnerystės Verslo forumas, kuris pasitarnautų kaip platforma užmegzti verslo kontaktus, pristatyti rinkos privalumus, investavimo galimybes, bendrai įgyvendinti konkrečius verslo projektus. O stiprėjantis ekonominis bendradarbiavimas sustiprintų pasitikėjimą Europa ir galbūt skatintų vykdyti demokratines reformas.

    Bet kuriuo atveju galima teigti, jog proveržis ES-Baltarusijos santykiuose priklauso nuo politinių kalinių paleidimo. Tačiau ES taip pat turi rasti būdą, kaip priversti Minską tai padaryti, ir padidinti ES patrauklumą, palyginti su Eurazijos muitų sąjunga. ■

    Politinių kalinių paleidimas yra būtina sąlyga norint pagerinti ES-Baltarusijos santykius

    Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas paskelbė savo rekomendacijas dėl politikos Baltarusijos atžvilgiu ir pakartojo, kad reikalingas besąlygiškas visų politinių kalinių paleidimas kaip prielaida palaipsniui nutraukti ES taikomas varžančias priemones ir pagerinti ES-Baltarusijos santykius.

    „Visų politinių kalinių paleidimas yra būtina sąlyga gerinant ES-Baltarusijos santykius. Žmogaus teisių situacija Baltarusijoje vis dar kelia nerimą, todėl mes, Europos liaudies partijos (ELP) grupė, pabrėžiame tai, kad jog pilietinė visuomenė lygiomis sąlygomis su valdžia turėtų dalyvauti dialoge dėl modernizacijos, o žmonių bendravimas turi būti palengvintas supaprastinus vizų procedūras, ilguoju laikotarpiu ir apskritai suteikiant bevizį režimą Baltarusijos gyventojams“, – kalbėjo ELP grupės šešėlinis pranešėjas Jacekas Protasiewiczius.

    „Kol politiniai kaliniai nebus paleisti, moratoriumas dėl mirties bausmės taikymo nebus paskelbtas, nevyks laisvi ir sąžiningi rinkimai, tol žmogaus teisės Baltarusijoje negerės“, – tvirtino Europos Parlamento narys, EP delegacijos santykiams su Baltarusija pirmininkas Filipas Kaczmarekas.

    Parengta pagal ELP grupės informaciją

  • ATGAL
    Susitarimas su Baltarusija dėl palengvinto pasienio judėjimo: 2,5 metų trepsėjimo vietoje
    PIRMYN
    Iniciatyva "Vienas iš mūsų" - kodėl ji turi būti svarbi kiekvienam?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.