Kodėl referendume aš pritarsiu naujos atominės elektrinės statybai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kodėl referendume aš pritarsiu naujos atominės elektrinės statybai

  • Data: 2012-09-21
    Autorius: Aleksandras GRAŽELIS

    Visagino AE tikrai  nesirengtume statyti, jei neturėtume Ignalinos AE. Pasirinkimą tęsti branduolinę energetiką lėmė Ignalinos AE buvimo Lietuvoje veiksniai. Tai – jėgainės vieta, kuri amžinai bus susijusi su atomu, elektros perdavimo linijos į Latviją, Estiją ir Lietuvos miestus, visuomenės pasitikėjimas branduoline energetika, šios srities specialistų patirtis.

    AR ŽMONĖS DAŽNAI KEIČIA NUOMONĘ?

    Lietuvos mokslininkai (projekto koordinatorius prof.dr. Leonardas Rinkevičius) apibendrino dvidešimt metų (1989–2009) vykdytų visuomenės apklausų branduolinės energetikos tema rezultatus. Pritariančių šiai energetikos rūšiai ir naujos atominės elektrinės statybai visada buvo daugiau nei prieštaraujančių. Negalime teigti, kad lietuvių nuomonė labai pasikeitė dėl avarijos Fukušimoje ar dėl Vokietijos sprendimo iki 2022 metų uždaryti branduolines jėgaines. Be to, naujausiais visuomenės apklausų rezultatais nelengva tikėti – gegužės mėnesį atliktų dviejų viešosios nuomonės tyrimų bendrovių apklausų rezultatai labai skirtingi, palankūs apklausų užsakovams, vienos jų – atominės elektrinės šalininkams, kitos – priešininkams.

    Ar Lietuvos energetikai tarp grėsmingų išorės interesų debesų ir po vidinių nesutarimų audrų nušvis nepriklausomybės vaivorykštė? (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka)

    Pernelyg įkaitusi viešosios erdvės atmosfera leidžia manyti, kad, ko gero, Seimo narių noras paskelbti referendumą buvo svarbesnis jiems patiems nei visuomenei. Artėjantys Seimo rinkimai sujaukė politikų protus ir elgseną, tuo tarpu visuomenė ignoravo dviejų referendumo rengimo  iniciatyvinių grupių pastangas surinkti reikiamą parašų skaičių. Anksčiau vykusiuose referendumuose, kurių klausimai iš tikrųjų buvo svarbūs Tautai, parašus surinkti būdavo nesunku.

    Piliečiui, besirengiančiam pareikšti pritarimą arba prieštaravimą referendume, savo nuomonę susidaryti nelengva, bet būtina ir svarbu. Apie energetiką, ypač branduolinę, kalbama daug, nes šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės darbas prasidėjo „Leo LT“ ardymu ir derybomis su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais – Latvija ir Estija – dėl naujos atominės elektrinės statybos. Kartu nuolat buvo svarstomi ir Ignalinos AE uždarymo klausimai. Visų rūšių  visuomenės informavimo priemonės į viešąją erdvę išmetė galybę klausimų apie branduolinę energetiką ir Visagino AE. Daugelis tų klausimų skirti vien miglai sukelti, nes į juos jau atsakyta daug kartų. Mėgstama pateikti tokius klausimus, į kuriuos galės atsakyti tik jėgainės projektuotojai, – pateikėjui labai smagu, kai atsakymo negauna. Blogiausia, kai techniniai klausimai yra politizuojami – tada pradingsta galimybės garbingai ginčytis su priešininku. Tikėkimės, kad per likusį mėnesį iki Seimo rinkimų ir referendumo bus surengta konstruktyvių diskusijų, nes daugelyje iki šiol vykusių vyravo jų dalyvių asmeninių nuomonių monologai.

    NESTABDYKIME PROJEKTO PER ANKSTI

    Stebina atominės elektrinės priešininkų noras nutraukti darbus dėl Visagino AE, dar net neįsitikinus jos nauda. Pernelyg išpūsti reikalavimai keliami bendram Lietuvos, Latvijos, Estijos, Japonijos ir JAV projektui, nekreipiant reikiamo dėmesio į Rusijos ir Baltarusijos statomas atomines elektrines.

    Negalime užkirsti kelio projektui, kol dar nežinome visų su juo susijusių aplinkybių. Reikia palaukti 2015 metų, kai bus žinoma Visagino AE statybos kaina ir finansavimo sąlygos bei regioninių partnerių sprendimai. Tais metais tai pat žinosime, ar gamina konkurencingą elektrą Lietuvos elektrinės 9-asis blokas, žinosime, kiek kainuoja jūra į pastatytą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą atgabentos dujos.

    Visagino AE technologija - pažangusis verdančio vandens reaktorius ABWR (Šaltinis - Visagino atominė elektrinė)

    Koncesijos sutartis, kuria imta visuomenę gąsdinti, dar nereiškia projekto pradžios – ji tiktai suteikia galimybes bandyti vystyti projektą. Svarbesnės ir statybą pradėsiančios sutartys bus pasirašomos vėliau, būtent projekto vykdymo bendrovės akcininkų sutartis ir statybos sutartis.

    Referendumui skirtos agitacijos sraute ekonomikos dalykams nevertėtų skirti didžiausios reikšmės. Projekto vykdytojų pateikiami skaičiavimai gali būti ir padailinti – imantis naujo ir svarbaus reikalo natūralu matyti jame kuo daugiau gerų ir naudingų dalykų. Projekto priešininkų duomenys taip pat nėra nekritikuotini. Todėl vertėtų palaukti – tikrieji skaičiai apie ekonominę Visagino AE naudą paaiškės jėgainę suprojektavus. Mano įsitikinimu, labai patikimu šio projekto ekonomiškumo saugikliu bus Estijos nuomonė. Jie tikrai nedalyvaus ekonomiškai nenaudingame projekte.

    MAŽINKIME ELEKTROS IMPORTĄ

    Senovės Romoje gyventojai iš valdžios prašė tik duonos ir žaidimų. Dabartiniams Lietuvos gyventojams be duonos ir žaidimų reikia dar ir energetinių išteklių (šilumos, elektros, dujų, degalų) bei gausybės kitokių prekių. Esame valstybė, kurios užsienio prekyboje importas gerokai viršija eksportą. Blogiausia, kad šios prekybos balanso deficitas kasmet didėja. Ekonomikos vadovėliai tvirtina, kad panašaus dydžio kaip Lietuva valstybėse ūkio augimui didelę reikšmę turi eksporto plėtra. Eksportuodama valstybė gauna pajamų, už kurias importuoja reikalingas prekes, šalyje nepagaminamas ar neužauginamas. Tačiau negalima pateisinti importo tų prekių, kurias galime pasigaminti patys. Būtent elektros energijos. Dar 2009 metais buvome elektrą eksportuojanti valstybė, tačiau uždarius Ignalinos AE, esame priversti elektros importui išleisti didžiules lėšas:

    Neigiamas elektros prekybos balansas dar labiau padidino Lietuvos užsienio prekybos balanso deficitą. Galima teigti, kad atiduodami daugiau lėšų už importuojamą elektrą užsienyje, nepanaudojome jų naudingesnėms prekėms ir tuo nepagreitinome išėjimo iš ūkio krizės.

    Viena iš realiausių galimybių pakeisti šią ydingą situaciją – gaminti Lietuvoje elektros energiją, užuot ją importavus iš kitų valstybių (šiuo metu iš Rusijos). Elektra – tai prekė, kurią mokame gaminti, turime šios srities specialistų ir mokslininkų. Atominė elektrinė, kaip kitoje valstybėje sukurtas įrenginys, tam tikru mastu prilygsta kitoje šalyje gamintam automobiliui ar kompiuteriui – daiktams, kurių patys nepasigaminame, tačiau su džiaugsmu naudojame.

    Tai, ką galime pasigaminti tokiomis kainomis kaip ir kitos valstybės, importuoti būtų nusikaltimas. O elektrą gaminti mes mokame. Ryžkimės investuoti nemažai lėšų ir įsigykime modernų energetikos objektą, galėsiantį daugelį metų gaminti konkurencingą elektros energiją.

    VISAGINO AE TVARKYS IGNALINOS AE ATLIEKAS

    Sovietinės okupacijos metais pastatyta Ignalinos AE susiejo Lietuvą su branduoline energetika ir užkrovė radioaktyvių atliekų saugojimo naštą.  Elektrinės statybos metu buvo planuota, kad visas atliekas išveš į Rusiją, todėl niekas ir negalvojo apie atliekų laidojimą. Supratome, kad Ignalinos AE atliekų niekaip neatsikratysime. Mažai tikėtina, kad jas saugoti net už didelį užmokestį priimtų Suomija, Švedija, Vokietija ar Rusija. Atliekos liks Lietuvos žemėje amžiams. Šiuo metu statoma laikina panaudoto branduolinio kuro saugykla, kurioje jis bus laikomas 50 metų. Ieškoma ir ilgalaikio laidojimo galimybių. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra 2003 metais parengė „Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programą 2003–2007 m. “ Vykdant šią programą atlikti geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, kad kristalinės uolienos ir molingosios geologinės formacijos yra perspektyviausios geologiniam kapinynui įrengti Lietuvoje. Taip pat vykdant šią programą buvo pasiūlyta preliminari kapinyno koncepcija, atlikti preliminarūs radionuklidų sklaidos, šilumos nuvedimo, kritiškumo ir radiacinės situacijos vertinimai. Ignalinos AE uždarymo darbai truks 30 metų, taigi geologinio kapinyno klausimus reikės spręsti savomis jėgomis, be Europos Sąjungos pagalbos. Būtent čia galėtų pagelbėti Visagino AE, nes jos projekte, kitaip nei Ignalinos AE, bus numatytas radioaktyviųjų  atliekų sutvarkymas. Lėšos Visagino eksploatavimo nutraukimo fonde bus kaupiamos atsižvelgiant į eksploatavimo nutraukimo išlaidų dydžius. Radioaktyviųjų atliekų kiekis po Visagino AE darbo pabaigos žymiu mastu nepadidins bendro abiejų atominių elektrinių atliekų kiekio. Ilga planuojama Visagino AE darbo trukmė garantuoja galimybes tinkamai atliekas sutvarkyti. O Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti reikalingos lėšos pradėtos rinkti tik 1995 metais. Šiuo metu jų surinkta juokingai mažai, palyginti su ES skiriamomis lėšomis, taigi tik ES parama gali padėti uždaryti Ignalinos AE.

    Apie Visagino AE projektą norintys gali sužinoti ne tik internete, bet ir mobiliajame infocentre, kuris jau ne pirmas mėnuo keliauja po Lietuvą (Šaltinis - Visagino atominė elektrinė)

    Yra ir vilčių teikiančių naujienų – vykdomi perspektyvūs tyrimai, kurie leistų  panaudotą branduolinį kurą dar kartą naudoti energijos gamybai. Mokslininkai kuria procesus, kurie suteiks galimybę  ne tik gaminti energiją, bet ir skatins radioaktyvumo mažėjimą ir  branduolinio kuro virtimą saugesnėmis atliekomis.

    AR TURIME KITŲ GALIMYBIŲ

    Būtų labai nuostabu, jei tą kiekį elektros, kuris Lietuvai tektų iš Visagino AE,  galėtume pagaminti vien iš atsinaujinančių išteklių. Tačiau 513 MW galingumo elektros gamybos pajėgumų, prilygstančių Lietuvos daliai Visagino AE, iki 2020–2022 metų nepastatytume. Biokurą deginančių jėgainių statybos lyginamosios išlaidos, skaičiuojant pagamintos elektros kilovatvalandei, būtų panašios kaip ir atominės elektrinės. Gaminant elektrą iš biokuro, gali jo pritrūkti, nes būtent biokurą naudosime šilumos gamybai. Tą daryti jau esame įsipareigoję, privalome iki 2020 metų kasmet pastatyti 100 MW galią generuosiančių katilinių. Biokuro rinka dar nėra skaidri – neretai biokurą pagamina ir parduoda šilumos gamintojams tų pačių šilumos gamintojų antrinės įmonės. Dar nesukurta biokuro gamybos sistema, leidžianti panaudoti visas kirtimo atliekas, todėl jos paliekamos pūti miške, nors yra pigesnės už sudeginamą medieną. Tai, kad importuojama pigesnė Baltarusijos mediena, nėra gerai – tai prilygsta „Gazpromo“ dujų importui. Mūsų tikslas – naudoti savus energetinius išteklius, jų gamybai kuriant naujas darbo vietas. Nesiseka, kaip norėta, plėsti energetinių augalų plantacijų, nes tam tikslui skirta per mažai ES paramos lėšų, ypač technikai įsigyti.

    Taigi greitai  visą energiją gauti iš atsinaujinančių išteklių nepavyks. Ko gero, nelengva tai padaryti bus ir nuo 2050 metų tai pasiekti ketinančioms Danijai ir Vokietijai. Kita vertus, kai 2080 metais savo darbą baigs Visagino AE, tikiu, kad dar vienos AE statyti nebereikės – vyraus atsinaujinančių išteklių energetika.

    Kol graži svajonė  apie atsinaujinančių išteklių energetiką dar neišsipildė, mums lieka rinktis tik tarp ūkį smukdančio elektros importo, brangių dujų deginimo Lietuvos elektrinėje arba Visagino AE.

    Renkuosi Visagino AE, suprantama, tik jei jos gaminamos elektros kaina sugebės konkuruoti su kitų gamintojų kaina.

  • ATGAL
    Istorinių įpročių nustekenta šalis
    PIRMYN
    Širdyje nešiojantiems Dievą ir tėvynę
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.