Kokį vandenį geriame? | Apžvalga

Regionai

  • Kokį vandenį geriame?

  • Temos: Aplinka
    Data: 2014-04-14
    Autorius: Kristina Kručkienė

    (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    Ar nors vienas iš mūsų susimąstome, kas yra vanduo? Kodėl gi vanduo toks svarbus? Vanduo lydi mus kiekviename žingsnyje. Ne tik žmonėms, bet ir visam, kas gyva, išgyventi kasdien reikia vandens. Galimybė vartoti švarų ir geros kokybės geriamąjį vandenį yra gyvybiškai svarbi žmonių sveikatai ir vystymuisi, o geriamojo vandens kokybės išsaugojimas yra aktuali problema visame pasaulyje.

    Geriamojo vandens kokybė

    Vanduo dengia 2/3 Žemės paviršiaus ir yra kiekvienos gyvos ląstelės sudėtyje. Tai pati būtiniausia medžiaga gyvybei palaikyti. Vanduo suteikia mums energijos ir skatina visą medžiagų apykaitą. Kalbėdami apie vandenį, įsivaizduojame tik vandenį, kuris bėga iš čiaupo arba tokį, kuris pardavinėjamas buteliuose parduotuvėse. Saugus geriamasis vanduo yra vienas iš pagrindinių sveikatos veiksnių. Žmonijai svarbu ne tik tai, kad geriamojo vandens būtų pakankamai, bet kad jis būtų ir geros kokybės. Yra sakoma: švarus vanduo – sveikatos šaltinis. Geriausios kokybės yra gėlas požeminis vanduo, sudarantis daugiau kaip 97 proc. visų žemės gėlo vandens atsargų ir kurio ištekliai siekia 3,2 milijonų m3. Lietuvoje miestai vandeniu yra aprūpinami tik iš požeminių vandens šaltinių.

    Svarbu, kad vandenyje nebūtų mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo kiekiu ir koncentracija galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai, ištirpusių, suspenduotų medžiagų, bakterijų ir kitų priemaišų. Mikrobiologinė vandens kokybė kinta dažnai ir greitai. Patogeniniai mikroorganizmai požeminiame vandenyje išgyvena iki 250–400 parų, todėl labai svarbu apsaugoti požeminį vandenį nuo žalingų žmogaus antropogeninės veiklos produktų. Požeminio vandens tarša ir apsauga priklauso nuo šalies ekonomikos lygio, socialinių problemų sprendimo, nuo naujų, pažangių technologijų diegimo. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, geriamajam vandeniui naudojanti požeminio vandens išteklius. Vartojamojo vandens išteklių išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį susirūpinimą. Atsižvelgiant į vandens išteklių situaciją pasaulyje, bendras vandens išteklių suvartojimo rodiklis turėtų būti svarbus kiekvienai valstybei. Lietuvoje klimatinės sąlygos užtikrina teigiamą vandens balansą, o ir vandens ištekliai yra gausūs, belieka ir toliau užtikrinti požeminio ir švaraus paviršinio vandens apsaugą. Geriamąjį vandenį būtina saugoti nuo išorinių taršos šaltinių, nes jo kokybė labai priklauso nuo žmonių vykdomos veiklos, geologinių sąlygų, geriamojo vandens ruošimo, vandentiekio skirstomojo tinklo būklės. O pramonė, žemės ūkis ir atliekų tvarkymo sektoriai yra ryškiausi geriamojo vandens teršėjai.

    Kokį vandenį gerti?

    Vandens tarša gali būti fizinė (pakitusi spalva, dalelės), mikrobiologinė (bakterijos, virusai, pirmuonys) ir cheminė (sunkieji metalai, pesticidai ir kt.). Jei geriamasis vanduo yra užterštas, jis gali tapti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų priežastimi. Virinant vandenį, pašalinami infekcinių ligų sukėlėjai. Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir kokybė reguliariai tikrinama, jį galima gerti iš čiaupo nevirintą. Tais atvejais, kai geriamojo vandens tiekėjai negali garantuoti, kad vanduo natūraliai švarus, geriamąjį vandenį dezinfekuoja (dažniausiai natrio hipochloritu) ir taip užtikrina vandens švarumą. Vis dėlto gerti nevirintą vandenį iš čiaupo rizikinga, jei šis vanduo tiekiamas viešai iš smulkiųjų vandenviečių ar iš privačių šulinių, kurių vandens kokybė nėra reguliariai tikrinama.

    Geriamojo vandens kokybės problema

    Toksinės medžiagos iš geriamojo vandens turėtų būti pašalintos pirmiausiai. Tyrimų rezultatai rodo, kad kai kurios toksinės medžiagos į požeminį ir geriamąjį vandenį patenka iš natūralių šaltinių ir gali patekti su nuotekomis, jei šių elementų koncentracijos požeminiame vandenyje viršija DLK (didžiausia leistina koncentracija).

    Natūraliai vandenyje egzistuojančios ir dėl žmogaus antropogeninės veikos atsirandančios cheminės medžiagos geriamajame vandenyje, pavyzdžiui, švinas, arsenas, fluoridai, radonas, nitratai ir pesticidai, yra pagrindinis cheminės požeminio vandens taršos šaltinis ir jos sukelia įvairių padarinių sveikatai. Pagrindinis fluoro šaltinis žmogaus organizmui yra geriamasis vanduo, su kuriuo gaunama apie 75–90% rekomenduojamos fluoro paros normos. Fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus, t.y. nesudaro jokių nuosėdų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluoridų koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,6 – 0,8 mg/l, o didžiausia leistina koncentracija –1,5 mg/l.

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau –VMVT)  duomenimis vandeniui spalvą, kvapą ar skonį suteikia jame ištirpusios įvairios priemaišos. Rusvos spalvos nemaloniai kvepiantis vanduo gali būti saugus, o skaidrus ir labai skanus vanduo dėl padidinto nitratų kiekio gali būti pavojingas sveikatai. Per didelis geležies kiekis gali vandenį nudažyti rusvai ruda spalva, manganas suteikia juodą, dumbliai – melsvą ar žalsvą atspalvį. Įvairūs cheminiai junginiai vandeniui gali suteikti specifinį kvapą. Pavyzdžiui, vandenilio sulfidas arba sieros vandenilis – supuvusio kiaušinio, chloras – medicininių preparatų, žalieji dumbliai – žemės, dumblo kvapą. Geležies, mangano druskos suteikia vandeniui rašalo prieskonį. Geriamojo vandens kietumas nėra reglamentuojamas, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad toks vanduo nekelia jokio pavojaus sveikatai. Geležies kiekis požeminiame vandenyje, kurį tiekia Lietuvos vandentiekiai, dažniausiai viršija higienos normas, todėl jis gali sumažinti vandens vartojimo galimybes. Kai kuriais atvejais viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė nėra pakankama: nustatomas padidintas geležies, mangano, sulfatų, amonio kiekis, drumstumas. Šios medžiagos nekelia tiesioginės grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes. Dėl padidėjusio mangano ir geležies koncentracijos žymiai pablogėja vandens skonis, spalva (jis tampa drumstas), vanduo įgauna nemalonų skonį, rusvą atspalvį, lieka daug nuosėdų. Geležies egzistavimas geriamajame vandenyje padidina suspenduotų dalelių koncentraciją.

    Kam rūpi vandens kokybė?

    Geriamojo vandens tiekėjų ir vartotojų atsakomybės ribas, užtikrinant geriamojo vandens saugą ir kokybę, nustato Geriamojo vandens įstatymas. VMVT atlieka valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę. Tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, jeigu nustatomų rodiklių kiekis neviršija ribinių verčių ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir ES Tarybos direktyvos 98/83/EB „Dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės“ reikalavimus. Tiekiamas geriamasis vanduo turi būti apsaugotas nuo taršos, o geriamojo vandens priežiūra turi būti vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar vanduo atitinka higienos normoje nustatytus rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose.

    Nors požeminis vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos, tačiau būtina nuolatinė geriamojo vandens kontrolė. 2013 m. VMVT kontroliavo 293 geriamojo vandens tiekėjus, kurie aptarnavo 1909 geriamojo vandens tiekimo subjektus,  tuo tarpu 2012 m. VMVT kontroliavo 327 geriamojo vandens tiekėjus, kurie aptarnavo 1946 subjektus (2011m. – 1811), iš jų: 64 (3%) didieji geriamojo vandens tiekimo subjektai (tiekia geriamojo vandens daugiau kaip 1000 m3 per dieną ar aprūpina geriamuoju vandeniu daugiau kaip 5000 gyventojų), kiti 97% – mažieji geriamojo vandens tiekimo subjektai, iš jų, didžioji dalis geriamojo vandens tiekimo subjektai, kurie tiekia geriamojo vandens iki 100 m3 per dieną). Didieji geriamojo vandens tiekimo subjektai aprūpina geriamuoju vandeniu apie 65% vartotojų.

    Į kontrolę įeina geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai: vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų tikrinimas; vandenviečių, vandens tiekimo įrenginių, vandens ruošimo procesų tikrinimas; geriamojo ir maistui tvarkyti naudojamo vandens saugos ir kokybės rodiklių kontrolė; geriamojo vandens programinės priežiūros planų vykdymo kontrolė ir kt.

    Kaip skelbia VMVT,  2013 m. buvo atlikti 1043 patikrinimai, iš jų 546 (52%) patikrinimai be nustatytų pažeidimų. 2012 m. buvo atlikta 1450 patikrinimų, 53% patikrinimų be nustatytų pažeidimų.

    Ar gerti šulinių vandenį?

    Šulinių vanduo ne visada yra sveikas ir švarus, jame gana dažnai pasitaiko nitratų. Norint ramiai gerti šulinio vandenį, pirmiausia reikėtų jį ištirti. Beveik trečdalis Lietuvos naudoja šachtinių šulinių vandenį. Žmonės nežino, ar tas vanduo yra saugus ir sveikas. Daugiau kaip 40 % tirtų tokių šulinių vandens yra užteršta nitratais, iki 50 % – nustatyta mikrobinė tarša. Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo, sodininkystės intensyvumo ir šulinio priežiūros. Trąšų perteklius patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais (nitratais, nitritais, amoniaku) ir bakterijomis.  Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Nitratai yra toksinės medžiagos. Patekę į žmogaus organizmą, jie virsta nitritais, trikdo deguonies tiekimą audiniams, vystosi deguonies badas. Anot specialistų, nitratai kenksmingi ne tik vaikams. Suaugusiųjų organizmui nitratai pavojingi tuo, kad atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Nitratų toksinis poveikis žmogui atsiranda dėl jų virtimo žmogaus organizme į nitritus. Nitratai labai pavojingi ir nėščiosioms. Motinos, maitinančios kūdikius dirbtiniu maistu, turi žinoti, ar vartojamas vanduo yra saugus.

    Geriamojo vandens kontrolės sektoriuje yra labai didelis kiekis statistinių duomenų. Siekiant užtikrinti tinkamą duomenų pateikimą, sisteminimą, analizę, pagerinti prieinamumą vartotojams 2013m. pradėtas vykdyti Investicijų projektas „Elektroninės paslaugos maisto ir veterinarijos srityje“ (2013-2015m.), kurio vienas iš tikslų – įdiegti vandens kokybės tyrimų rezultatų pateikimo elektroninę paslaugą.

    Pasaulinė vandens diena

    Kiekvienais metais kovo 22 dieną visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena.

    Tokį minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m.

    Šią dieną išreikškime dėkingumą vandeniui, aprinkus šiukšles prie netoliese esančių šaltinių, upių, ežerų ir kitų vandens telkinių. Kiekvienas turime pradėti nuo savęs ir ieškoti būdų, kaip sumažinti ne tik vandens, bet ir visos aplinkos taršą. Žmonės kasdieniniame savo gyvenime gali ir turi išmokti neteršti gamtos, savo aplinkos ir gamtinių vandens išteklių bei stengtis išsaugoti juos ateinančioms kartoms neužterštus, kokybiškus ir saugius. Juk viskas sukasi ratu: jei prie namų nėra ežero, upės ar kitokio vandens telkinio, tai dar nereiškia, kad nebus užteršti toliau esantys vandenys.

  • ATGAL
    Mitinge prie Vilniaus rajono savivaldybės reikalauta neuždaryti lietuviškų mokyklų
    PIRMYN
    Visuomenė – stipriausias šalies ginklas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.