Įžvalgos

  • KOKIA LAISVĖS REIKŠMĖ ŠIANDIEN?

  • Data: 2016-02-27
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Sausio 13-ąją minėjome Laisvės gynimo 25-ąsias metines – tos nakties tragiškų įvykių metines. Praėjo ketvirtis amžiaus nuo to, kai prie Televizijos bokšto, prie tuometės Aukščiausiosios Tarybos beginkliai, bet drąsūs, vieningi, savo valstybe tikintys žmonės sugebėjo pasipriešinti brutaliai karinei agresijai ir apgynė mažiau kaip prieš metus atkurtą Nepriklausomybę.

    Per šį laikotarpį Lietuva, nuėjusi ilgą reformų kelią, pasiekė labai daug – sugrįžo į demokratinių valstybių šeimą, prisijungė prie stipriausio pasaulyje gynybinio aljanso, įtvirtino energetinę nepriklausomybę. Tapo moderni ir pažangi valstybė.

    Pagaliau galime pasidžiaugti, kad galų gale Sausio13-osios byla pasiekė teismą. Tai reiškia, kad nusikaltusiems žmoniškumui ir padariusiems karo nusikaltimus teisingumo valanda anksčiau ar vėliau ateina.

    Šiandien prie valstybės ateities kūrimo jungiasi ir nepriklausomoje Lietuvoje gimusi ir su laisve užaugusi karta, kuri apie sausio 13-osios įvykius sužino iš istorijos, tėvų ar liudininkų pasakojimų. Ir nors pasigirsta samprotavimų, ar dabartinė jaunoji karta supranta tą laisvės kainą ir netapatina laisvės su visa ko leistinumu, ar esant reikalui gintų Tėvynę, visgi ta iš kartos į kartą perduodama istorinė patirtis ir tikėjimas laisve leidžia neabejoti, kad jaunimas yra pakankamai pilietiškas ir patriotiškas.

    Kova už laisvę nesibaigia

    Pasikeitus geopolitinei situacijai ir Rusijai rodant karinę agresiją Europos pašonėje ir viduje, pernai 3 000 jaunų savanorių atėjo į privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokio paties rezultato tikimasi ir šiemet. Būtent tai ir rodo ryžtą ginti Lietuvą.

    Kova už laisvę nėra pasibaigusi. Tai, ką 1991 m. išgyveno Lietuva, šiandien patiria Ukraina, kovodama už laisvę, kurdama europietišką ateitį. Po Maidano revoliucijos Rusijai pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir principus buvo įvykdyta Krymo okupacija ir aneksija. Vėliau agresija persimetė į Rytų Ukrainą – Donecko ir Luhansko regionus atplėšti bandantiems prorusiškiems separatistams buvo tiekiama ginkluotė, karinėse operacijose dalyvavo rusų kariai. Nors dabartiniu metu situacija kiek stabilizavosi, tačiau pasirašyti Minsko paliaubų susitarimai nėra pilnai įvykdyti – vis dar pasitaiko karinių veiksmų, iš Ukrainos teritorijos neišvesta Rusijos karinė technika ir kariai, neatkurta Ukrainos ir Rusijos sienos kontrolė. Akivaizdu, kad tai yra Rusijos bandymas sukurti dar vieną įšaldyto konflikto zoną, kuri, eskaluojant separatistines tendencijas, gali būti išnaudojama kaip priemonė trukdyti Ukrainai žengti europinių reformų keliu ir išlaikyti ją savo įtakos lauke. Būtent tai yra pagrindinis Rusijos tikslas.

    Bet Ukraina savo kovoje neviena. Vakarų bendruomenė, siekdama priversti Rusiją visiškai nutraukti agresiją prieš suverenią valstybę ir atkurti taiką bei stabilumą regione, ėmėsi taikyti sankcijas. Tai neabejotinai turi poveikį Rusijai. Tačiau matome bandymus, kada, prisidengdama kova su teroristine „Islamo valstybės“ grupuote Sirijoje, Rusija siekia ištrūkti iš politinės izoliacijos, sankcijų švelninimo ir nukreipti dėmesį nuo Ukrainos. Todėl Lietuva ir visa tarptautinė bendruomenė privalo išlikti budri ir vieninga bei neleisti užmiršti Ukrainos. Agresija privalo būti sustabdyta Ukrainoje, nes niekas kol kas negali garantuoti, kad tai yra paskutinė užimta teritorija. Prisiminkime, juk Rusija neapsiribojo Gruzija, kurioje iki šiol vykdo šliaužiančią okupaciją, ji ėjo iki Krymo, Rytų Ukrainos, ir niekas negali garantuoti, kad neis dar toliau. Todėl grėsmė regiono saugumui išlieka.

    Tuo tarpu Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse galima pastebėti įvairiausių provokacijų, ardomosios antivalstybinių veikėjų pogrindinės veiklos apraiškų, kuriomis bandoma menkinti nepriklausomybę, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką, pateisinti veiksmus Ukrainoje. Tai yra Rusijos vykdomo informacinio karo dalis. Todėl greta pasirengimo ginklu ginti savo laisvę svarbu stiprinti neginkluotą laisvės gynybą – ugdyti visuomenės atsparumą melui, dezinformacijai ir propagandai. Taip pat saugoti istorinę atmintį, nes yra sakoma, kad tol, kol tautos istorija bus gyva, tol turėsime laisvą ir nepriklausomą valstybę.

    Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad Laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota. Laivė buvo iškovota krauju. Todėl tai ir atsakomybė, ir įpareigojimas ją ginti ir puoselėti. Kiekvienas kasdieniu darbu turi liudyti ištikimybę tiems idealams, dėl kurių savo gyvybes paaukojo Lietuvos laisvės gynėjai.

  • ATGAL
    SAUSIO 13-OSIOS BYLA PAJUDĖJO: AR VISKAS PADARYTA?
    PIRMYN
    KODĖL SOVIETINIAI IR NACIŲ NUSIKALTIMAI EUROPOJE VERTINAMI SKIRTINGAI?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.