Įžvalgos

  • Kokie bus Valstybės 100-mečio metai?

  • Temos: Istorija
    Data: 2017-12-22
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Ateinančiais metais šalis minės svarbų ir garbingą jubiliejų – atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Tai yra puiki proga pamąstyti apie valstybingumą, apie valstybės nueitą kelią, siekiamus tikslus, apie atsakomybę. Galima sakyti, šimtmečio išvakarėse atrastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalas dar labiau sustiprino pasididžiavimą savo valstybe.

    Pirmieji naujojo Seimo ir Vyriausybės darbo žingsniai sulaukė įvairių vertinimų

    Drąsi Vasario 16-osios karta ėmėsi kurti modernią Lietuvą. Per pirmuosius dvidešimt metų šalis buvo pasiekusi tikrai nemažai. Jei mūsų valstybė nebūtų anuomet brutaliai pavergta ir naikinta karų bei tremčių, šiandien Lietuvai nereikėtų vytis prarasto laiko. Taigi, tas šimtmetis buvo ganėtinai sunkus. Tačiau galime matyti, kad dabartinė Kovo 11-osios Lietuva per 27-erius laisvės ir nepriklausomybės metus nužengė gana toli.

    Artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis įpareigoja atsakingai žvelgti į ateitį ir drauge įvertinti nuveiktus darbus. Taigi, kokie Lietuvai buvo besibaigiantys 2017-ieji ir ko šalies politiniame lauke tikėtis 2018-aisiais?

    Lūkesčiai buvo dideli

    Pastarieji metai buvo ir pirmieji naujai išrinkto Seimo darbo metai. Praėjusiais metais per Seimo rinkimus žmonės parodė, kad nori permainų – didesnio socialinio saugumo, teisingesnės ir tolygiau besivystančios Lietuvos. Rinkėjų valia lėmė mažai kam iki tol matytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pergalę. Su mažesniaisiais partneriais socialdemokratais suformuotai centro-kairės valdančiajai daugumai teko didžiulė atsakomybė pateisinti rinkėjų lūkesčius.

    Pirmieji naujojo Seimo ir Vyriausybės darbo žingsniai sulaukė įvairių vertinimų. Valdančiųjų reitingai buvo ganėtinai aukšti, tačiau labai greitai Seimą ėmė krėsti įvairiausi skandalai, dėl kurių viena Seimo narė jau po dviejų mėnesių turėjo atsisakyti mandato, dviem Seimo nariams gresia apkaltos, vienas parlamentaras turi problemų dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo, dar vienas darbo metu žurnalistų pričiuptas galimai neblaivus. Taip pat netrūko neatsakingų ar net įžeidžių kai kurių Seimo narių pasisakymų. Visa tai mažina visuomenės pasitikėjimą politine sistema apskritai. Todėl nenuostabu, kad toks žmonių požiūris atsispindėjo ir stipriai sumažėjusiuose pasitikėjimo valdančiaisiais reitinguose.

    Bendrai žiūrint, Eurobarometro duomenys rodo, kad pasitikėjimas šalies parlamentu tradiciškai išlieka ganėtinai žemas – pasitiki maždaug 10–20 proc. rinkėjų, nepasitiki apie 70–80 proc. Nežiūrint to, kad pasitikėjimas parlamentais Europoje nėra labai aukštas, Lietuva šiuo požiūriu vis tiek atsilieka nuo ES vidurkio, kuris siekia apie 35 proc. Tai galima paaiškinti labai dideliais rinkėjų lūkesčiais iš valdžios, ką geriausiai iliustruoja paskutiniai Seimo rinkimai, kada LVŽS laimėjo pakankamai daug mandatų. Čia reikia pastebėti ir tai, kad daugiau nei 50 proc. rinkėjų mano, kad Seimas ir Vyriausybė yra visiškai atsakingi už šalies ekonominę padėtį. Todėl, kai tokie lūkesčiai, natūralu, kad po kiek laiko bus nusivilta bet kokia nauja valdžia, netgi nepriklausomai nuo to, su kokiais skandalais susiduria valdantieji.

    Kita vertus, šiais metais buvo imtasi tų sprendimų, kurių ilgai laukė Lietuva. Klausimas – ar tinkamai jie priimti. Įgyvendinta darbo santykių reforma – numatyti lankstesni darbo santykiai, siekiant, kad didėtų šalies konkurencingumas ir investicinis patrauklumas. Vis dėlto Darbo kodeksas galėjo būti labiau subalansuotas, kad būtų labiau socialiai apsaugoti darbuotojai. Taip pat priimtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama reformuoti nuo sovietmečio nesikeitusį miškų ūkio valdymą. Ši reforma, galima sakyti, buvo vienas iš veiksnių, vos neprivedusių prie politinės krizės, mažiesiems valdančiosios koalicijos partneriams nusprendus trauktis į opoziciją, ką galima laikyti ir Socialdemokratų frakcijos skilimo pradžia. Pradėta aukštojo mokslo reforma – kažkiek susitarta dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, nors panašu, kad palaikymo reformai trūksta ir valdančiųjų gretose. Tačiau daugelis sutinka, kad šioje srityje reikia radikalių pertvarkų – aukštųjų mokyklų tinklas labai išplėtotas, o dalies jų suteikiamo išsilavinimo kokybė labai menka. Toks išsilavinimas praranda savo vertę ir reputaciją. Kiek tos pertvarkos bus radikalios, priklausys nuo valdančiųjų gebėjimų ir valios, nes tai daryti nėra lengva. Tai lems ir finansinės, ir politinės galimybės. Bet daryti vis tiek reikės, nes dabar rengiamų specialistų lygis neatitinka nei valstybės interesų, nei darbo rinkos poreikių. Taip pat šiais metais Seimas pagaliau pasiekė sutarimą ir uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pajudėjo į priekį ir visa vaiko teisių apsaugos sistemos, ją centralizuojant, reforma. Taigi teigiami pokyčiai užtikrinant vaikų saugumą vyksta, kad ir pavėluotai.

    Prie svarbiausių darbų galima paminėti ir priemones alkoholio prieinamumui mažinti. Buvo padidintas amžiaus cenzas įsigyti alkoholį, akcizai, apribotas pardavimo laikas, visiškai uždrausta alkoholio reklama. Tiesa, minėti draudimai įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Nors netrūko diskusijų, ar nebuvo perlenkta lazda, labai svarbu stebėti, kaip keičiasi alkoholio vartojimas, koks poveikis kontrabandai. O pirmieji rezultatai rodo, kad ženkliai sumažėjo spirituotų vynų vartojimas – nuo balandžio kiekvieną mėnesį fiksuojamas 60–90 proc. šių gėrimų pardavimų kritimas. Per pastaruosius dvejus metus nelegalaus alkoholio rinka sumažėjo ketvirtadaliu – nuo 36 iki 27 proc. Tačiau neatmestina, kad dalis vartotojų alkoholio įsigyja kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje.

    Daug dėmesio buvo skiriama valstybės valdymo kokybei, valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumui gerinti. Pralaužti ledai konsoliduojant besidubliuojančias buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, taip ateityje tikintis sutaupyti 40 mln. eurų per metus, numatyta steigti vieną biurą, kur bus konsoliduotas visas informacinių technologijų ūkis. Permainos vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“, išjudinta ir „Automagistralė“. Pastarosios įmonės audito ataskaita rodo, kad ji buvo virtusi politinės korupcijos lizdu – užuot mokėjus dividendus į valstybės biudžetą, lėšos buvo skirstomos asmeninėms reikmėms ir užgaidoms. 10 regioninių kelių priežiūros įmonių buvo tarsi savotiškos kunigaikštystės. Tačiau Susisiekimo ministras Rokas Masiulis bando įnešti permainų vėjų.

    Tai yra svarbiausi darbai, kuriuos atliko Seimas ir Vyriausybė pirmaisiais savo darbo metais. Tačiau kai kada buvo problemų su komunikacija, pristatant reformas visuomenei ir suinteresuotoms grupėms. Taip pat paminėtinos ir sveikatos, socialinės politikos sritys, kurios labiausiai laukia reformų ir pokyčių, todėl ir ateinančiais metais Vyriausybei jos turi būti vienos iš  svarbiausių.

    Didžiausios problemos – socialinė atskirtis ir emigracija

    Svarbiausias metų darbas – 2018 m. biudžeto tvirtinimas Seime. Nors šis biudžetas yra pirmasis perteklinis nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir šiuo požiūriu gali būti laikomas istoriniu, tačiau atsipalaiduoti negalima, nes pats valstybės biudžetas, t. y. atėmus „Sodros“ ir savivaldybių biudžetus, yra deficitinis. Tai reiškia, kad vis dar negyvenama pagal išgales. Todėl ir ateinančiais metais Vyriausybė turės skirti dėmesį tokioms deficito mažinimo priemonėms kaip kova su šešėline ekonomika, kuri vis dar sudaro ketvirtadalį šalies BVP. Dėl tokio didelio šešėlio ir tendencijos vengti mokėti mokesčius biudžeto perskirstymas yra gerokai mažesnis nei ES šalyse. Tad būtina gerinti mokesčių surinkimą.

    Bendrai vertinant, biudžetas atspindi šalies ekonomikos augimą, didelis dėmesys skiriamas socialiai jautriausioms gyventojų grupėms. Skurdo mažinimui (minimalios mėnesio algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui, vietoj papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus visiems tėvams bus mokami didesni vaiko pinigai) numatoma skirti 618 mln. eurų, pensijų didinimui – net 371,8 mln. eurų. Taip pat labai svarbu, kad kitais metais gynybai bus skiriama papildomai 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikiami 2 proc. BVP. Tai yra maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms.

    Taigi, valdantieji prioritetu lyg ir bando laikyti socialinės atskirties mažinimą, orientuojasi į mažas pajamas gaunančius šalies gyventojus. Tai yra pagrįstas žingsnis, nes Eurostato duomenimis, Lietuvoje tiek socialinė atskirtis, tiek pajamų nelygybė yra vienos iš didžiausių visoje ES. Tačiau ar pakankamai efektyviai su tuo kovojama?

    Kita opi problema – emigracija, kuri palietė kone kiekvieną Lietuvos šeimą. Tačiau tyrimai rodo, kad vis daugiau išvykusių žmonių domisi galimybėmis sugrįžti į Lietuvą. Beveik kas antras gyvenimą svetur pasirinkęs Lietuvos pilietis vis dėlto svarsto apie galimybę kažkada sugrįžti namo. Viena iš tokio ketinimo priežasčių – gerėjančios sąlygos ir didėjanti darbo vietų pasiūla Lietuvoje. Todėl valstybė turi siekti, kad sugrįžimas ir įsikūrimas būtų laikomi sėkme. Sugrįžtantieji turi jausti valstybės palaikymą. Reikia ne tik vertinti užsienyje įgytas šalies piliečių patirtis, bet ir naikinti dirbtines biurokratines kliūtis norintiems grįžti, padaryti taip, kad sugrįžti ir įsikurti būtų lengva ir paprasta. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad būtina apskritai gerinti verslo sąlygas: naikinti besidubliuojančias priežiūros institucijų funkcijas, supaprastinti licencijų ir leidimų išdavimo tvarką. Ypatingo dėmesio reikia ir smulkiajam verslui regionuose stiprinti – tam būtina įgyvendinti vieno langelio principą ir suteikti verslą pradėti norintiems žmonėms realią pagalbą bei suprantamą informaciją.

    Emigracijos sutramdymas ir socialinės atskirties mažinimas – kiekvienos dienos ir kiekvienų metų uždaviniai ilgam laikotarpiui. Lietuva yra maža valstybė, neturinti didelių gamtinių išteklių. Geriausias šalies išteklis – žmogus, todėl jo išsilavinimas, jo socialinis savisaugos jausmas, savijauta valstybėje be galo svarbu, ir į tai reikia investuoti. Ir nors apie tai kalbama daug, kol kas nesimato aiškios krypties, kaip bus bandoma šias tebeaugančias problemas pažaboti ir išspręsti.

    Lietuva gali išsiveržti į pasaulį ir būti konkurencinga tik tuo atveju, jei bus moderni ir inovatyvi. Ir dabar Lietuva tam tikra prasme lyderiauja pasaulyje – pagal 4G interneto greitį ir kokybę yra geriausiųjų penketuke, šalyje gaminami lazeriai užima 10 proc. pasaulio mokslinių lazerių rinkos, sparčiai auga gyvybės mokslų ir finansinių technologijų sektoriai, o dėl strategiškai palankios vietos ir daugiakalbių IT talentų šalis turi vieną iš patraukliausių ekosistemų startuoliams kurti. Taip pat šiemet Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių tapo didžiausios ir pažangiausios pasaulyje mokslo institucijos – Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) – asocijuota nare ir buvo pripažinta kaip valstybė, pasiekusi didelę pažangą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje. Tai ypatingas įvykis šalies mokslo gyvenime, nes, Lietuvai įstojus į CERN, šalies mokslui ir verslui atsivėrė daug naujų augimo galimybių. Visa tai yra potencialas, kurį reikia išnaudoti. Inovacijos turi būti Lietuvos prioritetu.

    Ekonomika auga, tačiau yra problemų su darbo našumu

    Kalbant apie šalies ekonominę situaciją, tendencijos išlieka teigiamos – prognozuojamas 2,8 proc. augimas. Šiemet pagerėjusi tiesioginių užsienio investicijų situacija ekonomikai suteikė daugiau dinamikos. Po 2015 m. sukrėtimų atsigavęs eksportas auga maždaug tiek, kiek jis augo prieš Rusijai įvedant prekybos apribojimus. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 13,2 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 11,4 proc. – daugiau nei prognozuota. Eksporto apimtys augo tiek į Vakarų, tiek į Rytų šalis. Tai rodo, kad šalies verslas sugeba išnaudoti palankią situaciją didžiausiose eksporto rinkose. Tam įtakos turėjo ir pačių įmonių investicijos į gamybos plėtrą ir našumo didinimą. Visgi kitais metais, ko gero, tokio spartaus augimo nepavyks išlaikyti, bet jei situacija eksporto rinkose išliks palanki, galima tikėtis maždaug 8 proc. augimo.

    Toliau mažėja nedarbas (nors tam įtakos turi ir emigracija), auga atlyginimai, ypač dėl darbo jėgos pasiūlą pranokstančios paklausos. Tačiau pastarieji auga sparčiau negu darbo našumas. Vadinasi, šalies verslas patiria vis didesnes darbo sąnaudas. Kitaip tariant, tai yra vadinamoji darbo užmokesčio-kainų spiralė, kada didėjančios darbo sąnaudos įtraukiamos į produkcijos kainą. Ilgainiui ji pradės kenkti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų konkurencingumui, jeigu darbo našumas ir toliau augs lėčiau negu darbo sąnaudos.

    Visgi čia reikia pastebėti ir tai, kad darbo jėgos paklausa yra labai netolygi tiek kvalifikacijos, tiek teritoriniu požiūriu. Palankiausioje padėtyje atsidūrė kvalifikuoti darbuotojai, paklausių profesijų atstovai didmiesčiuose, turintys daugiau derybinių galių priversti darbdavius jiems didinti atlyginimus. Tuo tarpu maždaug dviem penktadaliams darbuotojų darbo užmokestis per metus nepadidėjo. Auganti infliacija daro įtaką abiejoms darbuotojų grupėms, tačiau tik pastarajai grupei tenka susitaikyti su realiu perkamosios galios mažėjimu.

    Taigi, problema yra susijusi su darbo jėgos kokybe. Ją sprendžiant būtina radikaliai pertvarkyti visą švietimo sistemą, ypač profesinį mokymą taip, kad jis atitiktų valstybės ir verslo poreikius. Šiuo metu Seimas jau priėmė Prezidentės iniciatyva parengtas tokią pertvarką numatančias įstatymų pataisas. Švietimo sistemos tobulinimas, kaip vienas iš kompleksinių sprendimų, svarbus ir spartesniam darbo našumo augimui.

    Žvelgiant giliau, permainų reikia ir bendrajame ugdyme. Lietuvoje bendrojo lavinimo kokybė labai šlubuoja, tarptautiniuose tyrimuose moksleivių pasiekimų užimama vieta negerėja, Lietuva – tarp vidutiniokų.

    Geri metai Lietuvos saugumui

    2017 m. buvo istoriniai Lietuvos saugumui: Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse baigti formuoti daugianacionaliniai NATO priešakinių pajėgų batalionai, kurie tapo integralia šių šalių gynybos dalimi. Be to, Lenkijoje dislokuotas ir brigados dydžio sunkiosios karinės technikos junginys, kad, esant būtinybei, bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas. Tokios atgrasymo priemonės rodo Aljanso vienybę ir tvirtą įsipareigojimą kolektyviškai gintis. Tačiau geopolitinė įtampa regione neslūgsta, vykdomos kibernetinės atakos, skleidžiama propaganda ir melagingos žinios, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą. Tai, kad Rusija nusiteikusi tolesnei konfrontacijai su Vakarais, rodė ir šiemet vykusios agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Todėl Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Tam būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.

    Daugiau dėmesio gynybai turi būti skiriama ir ES lygmenyje. Tai ir kibernetinis saugumas, ir glaudesnis gynybos pramonės bendradarbiavimas. Reaguojant į pratybų „Zapad 2017“ keltus iššūkius, būtina siekti supaprastinto sąjungininkų ir karinės technikos judėjimo tarp ES šalių – vadinamojo karinio Šengeno.

    Pati ES dabar yra ekonomikos ciklo viršuje – mažėja nedarbas, euro zonai prognozuojamas bendras 2,2 proc. augimas. Tačiau tai negarantuoja, kad Europa atspari išoriniams iššūkiams. Todėl ES reikalingos reformos, kurios skatintų ekonomikos augimą, didintų euro zonos atsparumą galimoms finansų ir ekonominėms krizėms.

    Kitas problemų blokas – socialinė atskirtis, egzistuojanti Europoje. Daugiau nei 23 proc. visos ES gyventojų patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką, todėl žmonių gerovei užtikrinti svarbios ne tik valstybių narių, bet ir visos Bendrijos pastangos. Turint omeny, kad artimiausi dveji metai bus skirti pasiruošimui ir derybų pradžiai dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, Lietuva turės siekti kiek įmanoma daugiau struktūrinių fondų lėšų socialinėms reikmėms ir kuo mažiau prarasti dėl šalies pasiekto išsivystymo lygio. Kaip žinia, Lietuvos ekonominė gerovė pagal BVP vienam gyventojui jau yra pasiekusi 75 proc. ES vidurkio, tačiau net 40 proc. šalies žmonių mažas pajamas ir žemą pragyvenimo lygį laiko svarbiausia problema. Šalia to, Europai tenka dorotis ir su migracijos krizės padariniais.

    Kitais metais turi baigtis „Brexit“ derybos, ir 2019 m. Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES. Net ir pasitraukusi ši šalis liks svarbia Europos dalimi. Tai artima politinė ir ekonominė partnerė, patikima gynybos sąjungininkė. Todėl derybose svarbu ir ES apginti savo interesus, ir rasti naujų sprendimų, leisiančių glaudžiai bendradarbiauti ateityje. Pagrindinis Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Lietuvos piliečiai išsaugotų turimas teises ir nebūtų diskriminuojami.

    Taigi, tai svarbiausi šių ir ateinančių metų darbai, problemos ir tikslai vidaus ir užsienio politikos baruose. Visas minėtas problemas įmanoma sėkmingai spręsti, jeigu tai bus komandinis darbas, gerai suvokiant pareigą valstybei ir jos žmonėms, aiškiai matant ir suvokiant išsikeltus tikslus, dirbant skaidriai, sąžiningai, nesiblaškant, be biurokratinio vilkinimo.

    Besibaigiantys metai buvo dinamiški. Ne ką mažiau įdomūs bus ir 2018-ieji, kuriais netrūks svarbių įvykių. O vienas ryškiausių – galima sakyti, šimtmečio dovana – Popiežiaus vizitas į Lietuvą.

    Nežinia, ką atneš kitas šimtmetis, norisi tikėti, kad Lietuva išsaugos savo tapatybę, išliks kaip valstybė – laisva ir nepriklausoma, o kiek ji bus turtinga – laikas parodys. Svarbiausia Lietuvai išlaikyti save šiame didžiuliame margame pasaulyje kaip nepriklausomą, savo vardą turinčią valstybę. ■

  • ATGAL
    Idėjų metas Lietuvai
    PIRMYN
    2017-ieji: pasaulis trimis išmatavimais
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.