Kokie buvo 2016-ieji ir ko tikėtis 2017-aisiais? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kokie buvo 2016-ieji ir ko tikėtis 2017-aisiais?

  • Data: 2016-12-22
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Besibaigiantys 2016-ieji Lietuvai buvo svarbūs metai pirmiausia dėl vykusių Seimo rinkimų, kurių metu šalies žmonės parodė, kad nori permainų – didesnio socialinio saugumo, teisingesnės ir tolygiau besivystančios Lietuvos. Daugiau kaip pusė išrinkto Seimo – nauji veidai. Suformuotas naujas ministrų kabinetas, kurio nariai yra išsilavinę, turintys įvairios darbo ir vadovavimo patirties Lietuvoje ir užsienyje. Visa tai teikia vilties, jog yra galimybė pereiti prie kokybiškesnio valstybės valdymo. Todėl naujajai valdžiai tenka didžiulė atsakomybė pateisinti rinkėjų lūkesčius.

    Tačiau laukia nemažai iššūkių, kurie turės įtakos šalies vidaus ir užsienio politikos darbotvarkei. Taigi, kokie valstybei bus 2017-ieji?

    Svarbūs darbai turi būti atliekami atsakingai

    Artimiausias naujojo Seimo iššūkis – 2017 m. valstybės biudžeto tvirtinimas. Be abejo, tradiciškai pasipila daug Seimo narių siūlymų, susijusių su išlaidų didinimu, tačiau tam nelabai yra erdvės. Europos Komisija buvo perspėjusi, kad Lietuva rizikuoja pažeisti Stabilumo ir augimo paktą. Visgi tokios rizikos neturėtų likti, nes Komisija turėtų leisti pasinaudoti išlyga dėl Socialinio modelio, jį pripažinus svarbia struktūrine reforma. Tai reiškia, kad dėl modelio įgyvendinimo atsirandantys kaštai, dėl ko ir didėja deficitas, nebebūtų įtraukiami į viešųjų finansų balansą.

    Bet kuriuo atveju vienas pagrindinių didesnių išlaidų šaltinių turėtų būti valstybės įmonių dividendai, didesnis jų veiklos efektyvumas, įgyvendinant tokių įmonių pertvarką. Nes šiuo metu nuosavo kapitalo grąža valstybės įmonėse siekia tik apie 4,4 proc., kai tuo tarp Europos Sąjungos (ES) vidurkis 9–12 proc. Bet svarbiausias uždavinys tvirtinant biudžetą – užtikrinti, kad jis atspindėtų socialinius poreikius ir kartu valstybės galimybes nepažeisti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo.

    Taip pat ne ką mažiau svarbu užbaigti pradėtą darbo santykių reformą. Iš tiesų didžioji dalis naujojo Darbo kodekso nuostatų yra tikrai reikalingos ir turi būti įgyvendintos tam, kad didėtų šalies konkurencingumas ir investicinis patrauklumas, tačiau negalima pamiršti paties žmogaus, t. y. darbuotojo, ir socialinio jautrumo. Darbo kodeksas turi būti subalansuotas ir užtikrinti ne tik lankstesnius darbo santykius, bet ir darbuotojų socialinę apsaugą.

    Tarp svarbiausių darbų išlieka ir viešųjų pirkimų skaidrinimas, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimas, tolesnė kova su korupcija, regioninės atskirtiems mažinimas, socialinio saugumo stiprinimas, emigracijos, visuomenės senėjimo ir mažo gimstamumo problemų sprendimas. Žvelgiant į XVII Vyriausybės programą, šiose srityse yra įsipareigota nemažai nuveikti. Tačiau kol naujoji Vyriausybė nepradėjo darbo, dar anksti vertinti, kaip seksis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Bet, aišku, nuomonių išsiskyrimų, aštrių diskusijų netrūks.

    Tiesa, kalbant apie gimstamumo skatinimą, valstybė tam turi išnaudoti visas įmanomas priemones. Viena jų – pagalbinis apvaisinimas. Tačiau visuomenę supriešinę bandymai keisti dabar galiojantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir uždrausti embrionų šaldymą bei apriboti jų skaičių atrodo paradoksaliai. Remiantis ne vien dalies mokslininkų išvadomis, bet ir religiniais motyvais, norima apriboti galimybę šeimoms pasirinkti kokybišką, efektyvų, tausojantį moters ir vaiko sveikatą nevaisingumo gydymo būdą. Tai neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų, tarptautinių standartų ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų.

    Tokie klausimai turi būti sprendžiami remiantis objektyviais moksliniais tyrimais ir šeimos interesais, o ne dogmatiškai primetinėjant vieną ar kitą gydymo metodą. Pataisų iniciatoriai, kaip minėta, remiasi tik dalies mokslininkų, iš kurių tik labai nedidelė dalis tiesiogiai dirba šioje srityje, išvadomis. Tuo tarpu didžioji dalis mokslininkų ir medikų, kurie yra ir praktikai, turi kitokį įsitikinimą, jog tai, kas siūloma, didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Siūlomas kiaušialąsčių šaldymas negali būti alternatyva embrionų šaldymui ir taikomas visoms moterims, taip pat nesudaro galimybių užkirsti kelio sunkioms genetinėms ligoms.

    Galima sakyti, vienpusišku situacijos vertinimu paremti Seimo sprendimai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo principo. Šis principas suponuoja tai, kad valstybė, įstatyme įtvirtindama pagalbinio apvaisinimo teisinį reguliavimą, turi pareigą užtikrinti, kad jis atitiktų mokslo pažangą ir jos praktinio taikymo laimėjimus, nesudarytų prielaidų mažinti gydymo efektyvumą, kilti žalai motinos ir vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai, garantuotų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

    Ekonominės perspektyvos santūrios

    Nuo naujosios valdžios sprendimų, ypač darbo rinkos ir mokesčių srityse, nemaža dalimi priklausys šalies ekonominė padėtis. Žvelgiant į bendras prognozes, 2017 m. ekonomikos augimas turėtų paspartėti nuo 1,6 iki 2,6 proc. Bendrame europiniame kontekste tai yra nebloga perspektyva. Siekiant didesnės augimo spartos ir tvarumo, labai svarbu laikytis fiskalinės drausmės, toliau gerinti verslo sąlygas, kovoti su šešėline ekonomika, kuri sudaro ketvirtadalį šalies BVP, skatinti eksportą ir vidaus vartojimą, labai atsakingai vykdyti mokesčių reformą.

    Gerėja Lietuvos eksporto būklė. 2016 m. pirmąjį pusmetį realusis eksportas buvo 4,3 proc. didesnis nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. Plečiasi ir transporto sektorius. Tai rodo, kad šalies verslas gan sklandžiai persiorientavo iš Rusijos į Vakarų rinkas. Tačiau artimiausių kelerių metų perspektyvą gali šiek tiek komplikuoti neapibrėžtumas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės ekonominių ir finansinių ryšių, pastarajai nusprendus pasitraukti iš Bendrijos. Tai paveiks verslo pasitikėjimą, privers investuotojus peržiūrėti savo investicinius planus ir atitinkamai lėtins ekonomikos augimą pirmiausia pačioje Jungtinėje Karalystėje, bet poveikis bus juntamas ir kitose Vakarų Europos šalyse, kurios šiuo metu yra itin svarbios Lietuvos eksportuotojams.

    Gerėja padėtis vidaus rinkoje: mažėja nedarbas, didėja darbo užmokestis, todėl augantys žmonių lūkesčiai lems nuoseklų vidaus vartojimo didėjimą. 2017-aisiais jis bus vienas pagrindinių ekonomikos variklių, tačiau jau labiau reaguos į didėjančią infliaciją, kuri, prognozuojama, sudarys 1,8 proc.

    Yra ir probleminių vietų – tai nuslūgęs tiesioginių užsienio investicijų srautas. Nors Lietuva pagal pritraukiamų investicinių projektų skaičių regione atrodo gan neblogai, tai vadinti srautu sunkoka. O būtent investicijų srauto ir projektų derinys gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Todėl šiuo atveju svarbu gerinti investicinę aplinką, stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, siekti, kad Lietuva taptų aukštos kvalifikacijos, o ne pigios darbo jėgos šalimi. Tuomet daugiau bei didesnės vertės investicijų ateitų ir į aukštą pridėtinę vertę kuriantį inovacijų sektorių. Tai užtikrintų Lietuvos ūkio plėtrą ateityje. Tai svarbu ypač dabar, žinant, kad po 2020-ųjų ES finansinė parama, kuri yra svarbus šalies ekonomikos pagrindas, smarkiai sumažės.

    Didelį dėmesį būtina skirti darbo jėgos kokybei gerinti, nes visa ekonomika tiesiogiai priklauso nuo joje dalyvaujančių žmonių kvalifikacijos. Tam būtina įgyvendinti aukštojo mokslo reformą ir optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. O šiuo klausimu naujosios Vyriausybės programoje trūksta konkretumo. Lietuva turi 45 aukštąsias mokyklas ir net 1800 studijų programų, kai, pavyzdžiui, Estija – 21 aukštąją mokyklą ir 200 studijų programų, Suomija – tik 15 universitetų ir 450 studijų programų. Daugelyje ES valstybių vyksta aukštųjų mokyklų jungimas, tuo tarpu Lietuvoje apie tai dar tik diskutuojama, nors per septynerius metus studentų skaičius šalyje sumažėjo trečdaliu. Vadinasi, nemaža dalis lėšų nukeliauja ne studijoms ir aukštojo mokslo kokybei, o aukštųjų mokyklų administravimui, pastatų skaičiui ir kvadratūrai. Dėl to vienam studentui tenkančių lėšų skaičius yra vienas mažiausių ES. Todėl jungiant šalies aukštųjų mokyklų tinklą padidėtų aukštojo mokslo finansavimas ir kokybė. Taip pat būtina stiprinti profesinį mokymą, jį labiau pritaikant valstybės ir verslo poreikiams. Viso to reikia tam, kad veržlūs iš išsilavinę specialistai savo ateities tikslų siektų Lietuvoje.

    GEOPOLITINIŲ IŠŠŪKIŲ  nemažėja

    Kalbant apie užsienio ir saugumo politiką, geopolitinė situacija išlieka įtempta – Rusija toliau demonstruoja savo karinius raumenis, bando NATO šalių budrumą. Taip pat padėtis negerėja Ukrainoje – Minsko susitarimai iki šiol neįgyvendinti, vykdoma karinė eskalacija Sirijoje. Todėl reaguojant į tokius agresyvius Rusijos veiksmus Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo patvirtintas visas kompleksas ilgalaikių kolektyvinės gynybos priemonių, padėsiančių atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas Aljanso šalis.

    Konkrečiai patvirtinta, kad 2017 m. kiekvienoje Baltijos valstybėje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Be to, Lenkijoje bus dislokuotas ir brigados dydžio (3–4 tūkst. karių) sunkiosios karinės technikos junginys, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas. Taip pat patvirtintos priemonės, kurios turi apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Sutarta ir dėl gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo pratybose, užtikrintas greitesnis NATO sprendimų priėmimo mechanizmas. Priimti kiti svarbūs sprendimai dėl priešraketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo viso Aljanso saugumui bei dėl išankstinės karinės technikos dislokavimo Rytiniame NATO flange. Taigi, neveltui besibaigiantys metai gali būti vadinamai istoriniais šalies saugumui.

    Tačiau ir pati Lietuva privalo išlaikyti atsakingą dėmesį saugumui ir gynybai, ypač po to, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, kuris savo teiginiais rinkiminės kampanijos metu, galima sakyti, pagrįstai atkreipė visų Europos šalių dėmesį į jų įsipareigojimus gynybos finansavimui. Kita vertus, pačios JAV įsipareigojimai Europos saugumui neturėtų keistis. Tą byloja besikeičianti D. Trumpo retorika ir jo komandos formavimas. Nors Rusija tikisi iš JAV mėginimų susitarti ir kalbėtis, tačiau, kaip rodo istorija, ji pati nėra linkusi laikytis pasiektų susitarimų. Todėl D. Trumpas, susidūręs su tuo, gali grįžti prie įprastinės JAV politikos Rusijos atžvilgiu, kuri gali būti netgi griežtesnė nei iki šiol. Be abejo, iki galo sunku pasakyti, kokie konkrečiai bus jo ne kaip kandidato, o kaip prezidento veiksmai, nes bent jau rinkiminės kampanijos metu pasižymėjo nenuoseklumu, netrūko populistinių teiginių, visgi politinė sistema jį turėtų įstatyti į įprastos politikos vėžes. Tačiau bet kuriuo atveju Lietuvai reikės aktyviai dirbti su naująja JAV administracija tam, kad atsirastų įdirbis ir būtų išlaikyti stiprūs transatlantiniai ryšiai.

    Didžiuliai išbandymai laukia ir migracijos krizės išvargintos Europos. Tai ne tik sudėtingos derybos dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES („Brexit“). Italijoje vykusio referendumo, kurio metu šios šalies gyventojai pasisakė prieš Senato reformą, rezultatai gresia politine krize ir galbūt pirmalaikiais parlamento rinkimais, galinčiais į valdžią atvesti euroskeptiškas populistines jėgas. Būtent šios jėgos referendumo kampanijos metus vadovavo „Ne“ stovyk­lai. Todėl iš esmės referendumo metu buvo balsuojama prieš šalies politinį elitą.

    Komiko Beppe‘s Grillo vadovaujamas populistinis „Penkių žvaigždučių“ judėjimas yra žadėjęs surengti referendumą dėl Italijos pasitraukimo iš euro zonos. Nors realiai šalies pasitraukimas būtų sudėtingas ir dėl to nėra aiškaus politinio susitarimo, tačiau tokios euroskeptiškos ir nusivylimo šalių politiniu elitu tendencijos po „Brexit“ matomos ne tik Italijoje. 2017 m. Europoje vyks serija rinkimų, nuo kurių gali priklausyti ir ES ateitis: Nyderlanduose, Vokietijoje – parlamento, Prancūzijoje – prezidento ir parlemento. Per šiuos rinkimus į valdžią mėgins prasiveržti stiprėjančios euroskeptiškos jėgos, tokios kaip Geerto Wilderso vadovaujama „Laisvės partija“, „Alternatyva Vokietijai“, Marine Le Pen ir jos vadovaujamas „Nacionalinis frontas“. Nors iki šiol euroskeptikų ir populistų pasirodymo rinkimuose rezultatai būdavo ganėtinai kuklūs, tačiau matant dabartines tendencijas, ir ypač po „Brexit“ ir D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, šįsyk rinkimų baigtį prognozuoti ganėtinai sudėtinga.

    Artėjantys rinkimai Europoje kelia išties pagrįstą nerimą dėl ES vienybės ir stabilumo. Todėl labai svarbu, kad Europos šalys, tame tarpe ir Lietuva, labiau matytų žmones ir įsiklausytų į jiems rūpimus klausimus, mažintų atotrūkį tarp politinio elito ir visuomenės. Taip pat pati ES turi būti atviresnė ir vieningesnė, labiau įsiklausyti į atskirų šalių narių poreikius, labiau išgryninti ES ateities viziją, kokios Europos nori Bendrijos piliečiai, kaip geriau atliepti jų lūkesčius, kaip įveikti ES užgriuvusius iššūkius. Tai yra tos pačios pamokos, apie kurias kalbama jau nuo „Brexit“.

    Taigi, naujaisiais metais jau bus galima matyti ir vertinti realius XVII Vyriausybės darbus. Laukia nemažai svarbių reformų. Kai kuriuos darbus diktuoja geopolitinė situacija. Bet dabar svarbu būti pasirengus reaguoti ir į vykstančias tendencijas Vakarų Europoje. ■

    www.wikimedia.org, Europos užsienio reikalų tarybos nuotrauka (NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo patvirtintas visas kompleksas ilgalaikių kolektyvinės gynybos priemonių, padėsiančių atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas Aljanso šalis).

  • ATGAL
    Linas Kojala - 90 sekundžių apie politiką
    PIRMYN
    Švietimas XVII vyriausybės programoje: kas mūsų laukia?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.