Komandinis darbas, visuomeninis poilsis. Proga išmintingai politikai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Komandinis darbas, visuomeninis poilsis. Proga išmintingai politikai

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2014-04-14
    Autorius: Martynas Pilkis

    (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    Ar dar kam gali kilti abejonių, kad dirbdami komandoje, pasiskirstę funkcijas, žmonės nuveikia daugiau? Siuvėjas, pats užsiimantis ir švarko pasiuvimu nuo A iki Z, ir dar klientų paieška (suprask, rinkodara), tampa vis didesne retenybe. Ne be reikalo – darbų pasidalinimo suteiktas našumas yra ryškus civilizacijos laimėjimas. Dirbame ne kaip individai, o kaip visuomenė. Ar nepamirštame, kad ne tik dirbant, o ir ilsintis visuomeniškai – ne nuo žmonių, o tarp žmonių – irgi pasiekiama geresnių rezultatų?

    Dėl poilsio svarbos ginčų nebūna: jis būtinas, norint išlaikyti šviesų protą, gerai veikiantį kūną ir adekvatų požiūrį į pasaulį. Kone kiekvienas žinome atvejų, kai žmonės, sakydavę ką nors panašaus į „atostogausiu, kai išeisiu į pensiją“, gerokai poilsio gaudavo ligoninės lovoje. Toks poilsis per brangus tiek jiems patiems, tiek ir valstybei.

    Poreikis atsipūsti yra esminis tiek žmogaus, tiek visuomenės sveikam gyvenimui. Tuo metu, kai didžioji visuomenės narių dalis ilsisi, tarp jų mezgasi pažintys, tvirtėja draugystės, diskutuojama bei keičiamasi informacija. Komandiškai dirbdama visuomenė sukuria materialinį kapitalą, o komandiškai poilsiaudama – socialinį kapitalą. Po šia nemiela, mechaniška sąvoka slepiasi svarbūs dalykai.

    Paradoksaliu pavadinimu viliojančioje 2000 m. išleistoje knygoje „Bowling Alone“ („Boulingas vienumoje“) politologas Robertas Putnamas atskleidžia, kaip pilietinės visuomenės būklei kenkia individualėjantys laisvalaikio leidimo būdai: dėl mąžtančio žmonių noro burtis į bendruomenes ir organizacijas žemyn smunka pilietinis įsitraukimas, ant kurio laikosi demokratija. Autorius kaltę priskiria technologijoms, kurios suasmenino mūsų poilsį, labiausiai galvoje turėdamas televiziją ir internetą.

    Visuomeninio poilsio – laiko leidimo tarp žmonių ir su žmonėmis – įgalinami skirtingų kartų, skirtingų pašaukimų ir talentų žmonės turi progą bendrauti ir šitaip megzti socialinį visuomenės audinį, nuo kurio kokybės didele dalimi priklauso bendrasis gėris. Tai daug daugiau nei vien paminėtoji visuomenės pilietiškumo kūryba. Nauda bendrajam gėriui pasireiškia ir ekonominėje plotmėje (aš dirbsiu daug geriau, kai žinau, kad uždirbtus pinigus galėsiu išleisti, būdamas su tais, kurie man rūpi!), ir dvasinio gyvenimo lauke (autentiškas savęs pažinimas bendravime, save atpažįstant per kitus), ir intelektualinio polėkio ar tiesiog smalsumo išpildyme (laisvalaikio diskusijose gimstančios įžvalgos, jas išbaigus, gali vesti prie stambiagabaričių inovacijų), ir daugybėje kitų sričių.

    Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje krikščioniško pasaulio vietoje, ypatinga diena visuomeniniam poilsiui yra sekmadienis. Tam pritaria net ir ciniškieji Delfi.lt komentatoriai, netikėtu prielankumu sutikę Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo raginimą nebeapsipirkinėti sekmadieniais. „Nepamirškime, kad sekmadieniniai apsipirkimai prekybos centruose apsunkina jų darbuotojų šeimas“, – sakė arkivyskupas per Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime, ragindamas visuomenę „grąžinti sekmadienį Dievui ir šeimai“.

    Jeigu palankiai atsiliepia net anoniminių interneto komentatorių gauja, galime įtarti tai esant ženklu: Lietuvoje trūksta Bažnyčios socialinio mokymo išpildymo. Galbūt pats laikas kalbėti apie tai, jog ne visiems prekybos centrams yra būtina dirbti visą darbo dieną sekmadienį? Apsipirkinėjimas nėra poilsis nei kasininkams ir apsauginiams, triūsiantiems parduotuvėse, nei patiems tų prekybos centrų lankytojams. Galimybė kalbėti apie sekmadieninio poilsio įstatyminę apsaugą Lietuvoje yra palanki galimybė politinėms jėgoms konkrečiais veiksmais parodyti tiek savo paramą šeimoms, tiek savo paramą smulkiam verslui, tiek atsakingos ir tvarios ateities kūrimui.

    Dėl laisvo sekmadienio naudos šeimoms viskas aišku savaime. Bet kuo čia dėtas smulkus verslas ar tvari ateitis? Atsakymas nesudėtingas. Smulkus verslas paprastai neturi resursų, kuriais galėtų užtikrinti nenutrūkstamą darbą visomis savaitės dienomis, ką sau gali leisti stambus verslas. Saugodami visuomeninį sekmadienio poilsį, leistume mažesnėms prekybos vietoms lengviau konkuruoti su stambesniais varžovais, o į naudą tai išeitų klientams. Be to, tramdant neatsakingą verslą, kuris trumpalaikį ekonominį efektą iškelia aukščiau ilgalaikių vertingo visuomenės gyvenimo ir sugyvenimo tikslų, būtų prisidedama prie tvarios ateities kūrimo. Šios ateities statyba neįsivaizduojama be atsakingo vartojimo – o būtent pastangos sumažinti vartojimo apimtis sekmadienį padėtų formuotis atsakingo vartojimo kultūrai.

    Beprasidedantis kelias į Velykas – gavėnia – trunka 40 dienų. Skaičiuojant dienas kalendoriuje, atrodo, kad jų yra daugiau, tačiau taip yra, nes sekmadieniai iš šio laiko yra išbraukiami, per juos netaikomi tikinčiųjų prisilaikomi gavėnios apribojimai. Kiekvienas sekmadienis yra išskirtinė šventė visus metus iki pat Šv. Velykų sekmadienio, per kurį apskritai „katalikui eiti apsipirkti yra didžiulė nuodėmė“, kaip pastebi dr. Aušra Maldeikienė. „Daugybėje pasaulio valstybių sekmadienis yra gerbiamas, o mes susigalvojame įvairiausių argumentų, kodėl to negalime daryti“, – teigia ji.

    Dalykai keičiasi. Lietuva – net ir Delfi komentatorių reprezentuojama jos dalis – gali suvokti sekmadieninio visuomenės poilsio reikšmę tiek šeimoms, tiek pilietinei visuomenei, tiek ekonomikai. Jei tik kas nors imasi geranoriškai paaiškinti. Vienas ar kitas išmintingas politikas greitu metu tikrai turėtų išnaudoti šią palankią progą imtis teigiamų permainų visuomenėje. Kad niekam netektų žaisti boulingo vienumoje.

  • ATGAL
    Neblėstančios lobynų paslaptys
    PIRMYN
    Įvykiai Ukrainoje turės įtakos ir Europos ateičiai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.