Komunistai, kitokie vagys ir ACTA | Apžvalga

Įžvalgos

  • Komunistai, kitokie vagys ir ACTA

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Karolis Jachimavičius

    Paryžiuje vasario 25 d. vyko dideli protestai preiš kontroversiškai vertinamą ACTA susitarimą. Dalis demonstracijos dalyvių dėvi "internetinio anonimo" kaukes (AFP/Mehdi Fedouach/Scanpix nuotrauka)

    Valdžios visame pasaulyje skundžiasi, kad jaunimas suglebęs, nutukęs ir apolitiškas. Laikraščių skaitomumas krenta, vaikiai neina į lauką, aktualijomis nesidomi, tik sėdi prie kompiuterių ir spaudo savo mygtukus. Tėvai pastebi, kad vienintelis būdas vaikams išjudinti yra atjungti internetą arba paslėpti kompiuterį. Bet tada prasiveria pragaro vartai – vaikas, nežinantis, net kas yra premjeras, pradeda demonstruoti Konstitucijos žinias, bando pasitelkti karines pajėgas, lobistus, duoda tėvus į teismą, apkaltina pedofilija ir taip toliau.

     Taip atsitiko ir kai keliolika Europos Sąjungos valstybių šį sausį pasirašė ACTA sutartį (anti-counterfeiting trade agreement – prekybos susitarimą dėl prekių klastojimo). Apolitiškasis jaunimas, neskiriantis kairės nuo dešinės, pakilo nuo kompiuterių ir barškindami puodais ir savo tuščiomis makaulėmis patraukė per Europos gatves. Vilniuje jie susirinko prie Vyriausybės, kur šalia jų komunistinių reikalavimų labai derėjo anarchistai ir Zuokas.

    Nelabai kas naujo toje ACTA sutartyje, ko nebuvo teisės aktuose prieš tai, tai tiesiog aiškiau išreikšta bendra valstybių valia kovoti prieš intelektinės nuosavybės vagis – krepšių, batų ir laikrodžių padirbinėtojus ir filmų bei muzikos piratus. Taip vadina tuos muzikos, filmų, knygų ir kitokio meno internete vagis – piratais. Nors jie po vandenį su laivais neplaukioja ir smurto vogdami nenaudoja. Ir jie patys save mielai taip vadina, visame pasaulyje steigia piratų partijas. Turbūt spausdami pelę įsivaizduoja, kaip įlipa pas savo mėgstamą menininką į laivą, kerta jam kardu ir pavagia jo plukdomas prekes. „Vagių partija“ būtų tikslesnis pavadinimas.

    ACTA – labai abstrakti sutartis, vienintelis konkretesnis naujas reikalavimas yra įpareigoti interneto tiekėjus atskleisti kliento informaciją tokiu atveju, jeigu kyla įtarimų, kad klientas yra nusikaltęs. Tai pat, kaip dabar reikalautų informacijos iš banko kliento, įtariamo sukčiavimu. Tačiau protestuotojai, įpratę vienu pelės spustelėjimu pasivogti dainą ar filmą ir nuolat turėti naujų potyrių, rėkia, kad bus pažeidžiamas jų privatumas, prigimtinė žodžio laisvė. Pripratę vakare patogiai įsijungti naujausią filmą ar gauti mėgstamos grupės albumą (bet nelegaliai), jie neįsivaizduoja savo gyvenimo kitaip. Tai kaip dabar nevogt, aš trejus metus kine nebuvau, albumą paskutinį pirkau prieš septynerius?.. Aš negalėsiu laisvai siųsti dainų ar filmo draugui? Tai žodžio laisvės suvaržymas! Mane kažkas galės paskųst, pastebėjęs internete vagiantį? Tai privatumo pažeidimas! Lyg policija dabar neturėtų teisės jų paklaust, kodėl jie vidury dienos su virbalu namo spyną krapšto.

    Įvairių pasiteisinimų sugalvoja žmonės, pajutę, kad gali tekti keisti įpročius ir nustoti vogti, o įprasčiausias yra, kad dainos ar filmo parsisiuntimas iš interneto nėra vagystė. Juk kai pasidarai neteisėtą kopiją, originalioji lieka! Tačiau pagal įstatymus už tą kopiją privalėjai sumokėti. Tu sukūrei naują daiktą. Kepėjas – kaip muzikantas. Kepėjas sugalvoja, kad bandelė bus iš tokių ir tokių miltų, tiek ir tiek kiaušinių, tiek ir tiek cukraus, ją reikės kepti tiek ir tiek, tepti tokiu ir tokiu kremu. Tai yra bandelės idėja. Taip muzikantas sugalvoja, kad daina bus tokia ir tokia, ją įrašo ir paskui kepa kopijas. Kad ir milijoną dainų kopijų, bet nė vienas neturi teisės paimti bent vienos nesumokėjęs, niekas neturi teisės vogti kepėjo bandelių. Jeigu muzikantas taip nori. Kadangi vagystės yra masinės, absoliuti dauguma vagia, daugybė muzikantų numoja rankas į savo kūrinius ir uždirbti tikisi tik iš koncertų.

    Daug kas sako – bet bandelei reikia miltų, pieno, kiaušinių, o kopiją pasidaryti lengva. Taip, bet dėl to, kad kopijuoti lengva, kad prie peties nestovi pardavėja, nereiškia, kad galima vogti. Taip, padaryti dainos kopijai nereikia eiti ir ieškoti miltų, visi miltai yra kietajame diske, teigiami ir neigiami krūviai. Tačiau autorius to nepageidauja, o tas jaunimas dažniausiai puikiai žino, kad tų filmų siųstis neleidžiama, kad jie daro nusikaltimą.

    Ateityje ir bandeles bus įmanoma kopijuoti. Jau dabar egzistuoja aparatai, kuriais galima pagaminti trimačio daikto, pavyzdžiui, vazos kopiją. Kol kas tai menkai išplėtota, tačiau kažkada bus toks laikas, kai sumesime į vamzdį popierių, plastikinius maišelius, paspausime mygtuką ir po 20 minučių iš kito vamzdžio galo išeis bandelė. Ar arbūzas. Tačiau jeigu neturėsite įgijęs teisių arbūzui pasigaminti, negalėsite popieriaus į jį paversti. Arba galėsite gauti tik patį paprasčiausią arbūzą, ne bananų skonio ir mažai prinokusį.

    Tiems protestuotojams yra visiškai suprantama kita ACTA dalis, kuria siekiama pažaboti drabužių, batų, laikrodžių padirbinėjimą. Jie žino, kad dažniausiai tai būna žemesnės kokybės daiktai, todėl nori turėti originalius produktus. Kita vertus, Kinijoje, jeigu pasistengs, jums gali pagaminti visiškai tokį patį roleksą. Identišką, tik be „Rolex“ licencijos ir pigesnį. Tačiau tai vis tiek būtų neteisėta, nes ne tie kinai sugalvojo originalą, ne tie kinai įdėjo energijos, dirbo, kol pasiekė proveržį, pagamino tikslesnį ir gražesnį laikrodį.

    Nenori vaikiai to suprasti, jie pyksta, jie geidžia svetimo turto, jie nori vogti. Kitose Vakarų šalyse jų bendraminčiai buriasi ne tik į „Vagių partijas“, bet  ir į teroristines organizacijas, kurios puldinėja valdžios duomenų bazes, puslapius, valdžios pastatus internete. Jie neigia autorių teises į nuosavybę, jie teigia, kad tai, ką autorius pagamino, jam nepriklauso, kad jis turi dalytis, net jeigu jis to nenori. Tai komunizmo pamatas. Labai tikslu juos vadinti neokomunistais. Jie dažnai ir remiasi komunizmo idėjomis – kuo toliau pas juos į mišką, tuo daugiau pjautuvų, kūjų ir Markso. Todėl būtų labai simboliška ir proveržiška, jeigu pirmoji SSRS palikusi Lietuva, pirmoji ir ratifikuotų ACTA. Aišku, dėl to vagystės ir svetimo turto geidimas neišnyks, tačiau prieš tai kovoti yra kiekvieno krikščionio tikslas. Kova prieš blogį įprasmina gyvenimą.

    O tai, kad apolitiškieji vaikiai sukilo, kai pradėta kalbėti apie nuosavybę internete, rodo, kur ir apie ką artimiausių dešimtmečių politika, – internete ir dėl meno. Bado Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose Vakarų valstybėse nėra ir greitai neturėtų būti, ekonomika pereina į potyrius. Rytdiena bus kupina netikėtumų. ■

  • ATGAL
    J.Dautartas: internetas yra beprotiška laisvė, bet ir atsakomybė
    PIRMYN
    Caro Putino šešėlyje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.