Konrado Adenauerio fondo vadovė Elisabeth Bauer: krizės Europos Sąjungą verčia galvoti apie vertybes, ne tik apie pinigus | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Konrado Adenauerio fondo vadovė Elisabeth Bauer: krizės Europos Sąjungą verčia galvoti apie vertybes, ne tik apie pinigus

  • Data: 2015-11-08
    Autorius: Albert KOMAR


    Pastarieji keli metai žymėjo didelius iššūkius Europos Sąjungai (ES) – pradedant finansų krize, kurios pasekmės vis dar jaučiamos, baigiant žemyno saugumo sistemos aižėjimu, kurį paskatino Rusijos veiksmai Ukrainoje. ES yra priversta ieškoti ilgalaikių sprendimų, tačiau susiduria su sunkumais, nes atstovauja 28 valstybes su skirtingomis politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis pasaulėžiūromis.

    Minėtos krizės išryškino Angelos Merkel atstovaujamos Vokietijos lyderystę. Vokietija vis dažniau prisiima Europos vienytojos vaidmenį, ieškant kompromiso tarp skirtingų šalių interesų. Būtent Berlyno politinė valia, priimant sprendimą dėl sankcijų Rusijai ar sprendžiant migrantų krizės klausimus, buvo lemiama. Tačiau kokių tolesnių sprendimų galime tikėtis? Kokią kryptį rinksis ES? Kaip klostysis santykiai su Rusija?

    Tai yra klausimai, apie kuriuos diskutavome su ponia Elisabeth Bauer, Konrado Adenauerio Fondo (KAF) vadove Baltijos ir Šiaurės šalyse. Daugiau nei du dešimtmečius KAF jungia Lietuvą ir Vokietiją. Pasak E. Bauer, KAF akademiniai interesai apima saugumo politiką ir tarptautinius santykius, o  iššūkių akivaizdoje Lietuva ir Vokietija turi dar labiau stiprinti bendradarbiavimą. Sėkminga integracija į euro-atlantines organizacijas, tradicinių politinių partijų įsitvirtinimas ir vyriausybių stabilumas įrodo, kad nuo K.Adenauerio fondo veiklos pradžios Baltijos valstybės žengė didelį žingsnį į priekį.

    Elisabeth Bauer

    Kokius naujus veiklos tikslus fondas išsikelia sau dabar?

    Konrado Adenauerio fondas aktyviai vykdė savo veiklą dar iki jūsų prisijungimo prie ES ir NATO. Esame su jumis jau 23 metus. Mūsų pagrindinis tikslas išlieka toliau plėsti dvišalius santykius tarp Vokietijos ir kitų šalių. Antra, mes visą laiką atsižvelgiame į kintančius šalių, kuriose vykdome veiklą, poreikius ir bandome plėsti naujas iniciatyvas, ieškoti naujų partnerių: šiuo metu daug dėmesio skiriame švietimo projektams, daug bendradarbiaujame su EPP (Europos Liaudies Partija – aut. pastaba). Esame atviri naujiems pasiūlymams. Didelę dalį laiko užima tinklaveika, kuri leidžia ne tik tiksliai nustatyti konkrečius organizacijų poreikius, bet ir diskutuoti, paruošti siūlymus.

    Šiuo metu Baltijos regione ir visoje Europoje užsienio ir saugumo politika yra aktualiausia tema. Bet mes taip pat tęsiame pradinius savo veiklos tikslus: tolesnį politinių partijų vystymą, politinio elito ugdymą, Baltijos, Vokietijos ir Šiaurės šalių kooperacijos vystymą.

    Kadangi minėjote saugumo klausimus, pastaruosius dvejus metus ir turbūt dar kelis ateinančius metus situacija Ukrainoje išlieka dėmesio centre. Jūsų nuomone, ką Ukrainos konfliktas įnešė į Europos saugumo darbotvarkę? Kaip saugumo padėtis gali vystytis per ateinančius kelerius metus?

    Nenorėčiau spėlioti apie ateitį, nes Ukrainos konflikto situacijoje yra per daug kintamųjų, kurie gali radikaliai pakreipti visą situaciją. Pirma, manau, kad padėtis dar ilgai išliks tokia, kokia yra dabar. Antra, krizės akivaizdoje galima pastebėti tam tikrų Europos politikos klausimų, kurie ilgą laiką nebuvo plėtojami, grįžimą į darbotvarkę. Galima pastebėti ir vienybės jausmą, nes visi ES veiksmai Ukrainos konflikte buvo vykdomi, pasiekus visų šalių pritarimą. Drįsčiau teigti, kad užsienio politikos srityje konfliktas atnešė daugiau vienybės. Grįžo diskusijos, kurios galiausiai privedė prie didesnės vienybės.

    Vokietija savo ruožtu vaidina didelį vaidmenį santykiuose su konflikte dalyvaujančia Rusija. Kaip įvertintumėte dabartinę Vokietijos-Rusijos santykių būklę?

    Nesu šio klausimo ekspertė, tačiau santykiai tam tikra prasme išlieka „specifiniai“, nes Rusija laiko mus reikšmingais partneriais Europos vakaruose. Visgi atsakomybė, kuri tenka Vokietijai Europos užsienio politikoje, atsispindi ir Vokietijos-Rusijos santykiuose. Todėl negalima nepastebėti, kad sankcijos Rusijai buvo palaikomos Vokietijos.

    Lietuvoje tvirta Vokietijos kanclerės Angelos  Merkel laikysena Rusijos atžvilgiu neliko nepastebėta, tačiau ar tam pritarė ir kitos politinės jėgos? Juk valdančioji koalicija sudaryta ir iš socialdemokratų, kurie daug atviresni bendradarbiavimui su Rusija. Ar Vokietija yra tokia vieninga šiuo klausimu, kaip tai atrodo iš A. Merkel pozicijos?

    Vokietijoje retas nesutinka su mūsų užsienio politikos formuotojų priimta pozicija šiuo klausimu. Tai, kaip viskas susiklostė, nepaliko jokios galimybės prieštarauti ar skleisti ką nors priešingo. Tačiau šiuo metu Vokietijos vidaus politikoje yra daug svarbesnių klausimų nei saugumo politika. Migracijos ir prieglobsčio prašytojų politika dabar užgožia visas kitas temas.

    Šiuo metu matome naująjį Lenkijos prezidentą aktyviai siekiantį didesnio NATO matomumo regione. Ne paslaptis, kad to siekia ir visos trys Baltijos šalys. Kokia yra Vokietijos pozicija NATO buvimo regione klausimu?

    Mes suprantame Jūsų saugumo problemas. Tačiau mūsų apsisprendimai, išplaukiantys iš šalies istorinės patirties, skatina atsargumą. Daugeliui vokiečių dalyvavimas NATO apsiriboja humanitarinių ar logistikos misijų įgyvendinimu.

    Palietėte ir aktualią migracijos problemą. Jūsų nuomone, kiek dar truks bendros ES strategijos paieškos ir kokia ji galėtų būti?

    Ši krizė yra didžiausia tokio pobūdžio problema, su kuria yra tekę susidurti pokario Europai. Padėtis Afrikos valstybėse, Vidurio-Rytuose ir toliau negerėja, todėl krizės padariniai tampa vis labiau juntami. Europos lygmenyje reikia daugiau solidarumo.

    Žinoma, susitarti nėra lengva, bet norėčiau pacituoti vieną jauną žmogų iš Latvijos, dalyvavusį K.Adenauerio fondo organizuotoje tarptautinėje studentų akademijoje: „Mes negalime savanaudiškai prašyti solidarumo saugumo srityje. Solidarumą turime rodyti ir mes patys“. Tik tokie forumai, kuriuose susibūrę skirtingų šalių atstovai aptaria aktualias problemas, gali padėti suartinti pozicijas. Minėtoje akademijoje dalyvavę vokiečiai taip pat pagilino žinias apie jūsų istoriją ir jos problematiką, todėl nuo šiol geriau supras Baltijos šalių argumentus.

    Šiuo atveju priminsiu Konrado Adenauerio žodžius, jog žmonės turi susitikti ir tartis, kad geriau suprastų vienas kitą. Ir tai būtų žingsnis link sprendimų.

    Tad ES stokoja solidarumo ir gebėjimo susitarti?

    Europos bendruomenės pamatas yra solidarumas. Iš vienos pusės yra saugumas, iš kitos – solidarumas. Ir suvokimas apie tai atsirado mūsų aptartų krizių fone. Taip pat manau, kad diskusijos dėl šių vertybių tęsis dar ilgai. ES ilgą laiką buvo suvokiama kaip ekonomine gerove paremtas darinys. Tačiau dabar mes ir vėl grįžtame prie pagrindinių Sąjungą kūrusių vertybių. Nes vos prieš 5 metus, jei ko nors paklausčiau apie solidarumą, visi sakytų, kad ES sukasi tik apie pinigus. Šiandien mes matome, kad diskusijų centre yra ne ekonomika, bet vertybės. Mane džiugina, kad apie ES ir vėl kalbame kaip apie vertybių, o ne materialinės gerovės sąjungą. ■

  • ATGAL
    Dovilė Šakalienė: Deja, kol kas sėkmingai kuriama priešprieša tarp klientų ir daktarų. Kur du mušasi, – trečias laimi
    PIRMYN
    Apie migrantus, žmogaus teises ir pavojų tautinei valstybei
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.