Kova su korupcija Europos Sąjungoje | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Kova su korupcija Europos Sąjungoje

  • Data: 2014-04-14
    Autorius: Edita Mieldažė

    (Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys)

    Šių metų vasario 3 d. Europos Komisija pirmą kartą pateikė ES kovos su korupcija ataskaitą. Idėja turėti visų ES šalių narių korupcijos žemėlapį išsirutuliojo 2011 m., kai Komisija priėmė kovos su korupcija paketą ir nusprendė ateityje kas dvejus metus rengti šia tema apžvalgą. Laikas kovos su korupcija ataskaitai pribrendo šiais metais, nes EK suprato, kad jeigu kasmet ES ekonomikai korupcija kainuoja 120 milijardų eurų, tikėtina, korupcijos problemą iškeliant ES lygiu ir imantis atitinkamų priemonių, nuostolių ateityje mažėtų. Todėl EK, pateikdama kovos su korupcija ataskaitą, siekė ne tiek sugėdinti labiausiai korumpuotas ES nares, kiek skatinti visas be išimties šalis nares imtis veiksmingesnių kovos su korupcija priemonių ateityje. Remiantis Komisijos išreikštais nuogąstavimais, šių tikslų iki šiol siekiama nepakankamai: „Deklaruoti siekiai vis dar yra gerokai nutolę nuo konkrečių rezultatų, o tikroji (ES šalių – aut. past.) politinė valia išrauti korupciją iš pamatų dažnai baigiasi fiasko“. Tad paanalizuokime, kas Komisijos ataskaitoje deklaruojama apie korupciją ES valstybėse.

    Kontekstas

    Korupcija yra piktnaudžiavimas patikėta galia teisiškai ir morališkai neleistinomis priemonėmis, siekiant asmeninės naudos. Šis kompleksinis fenomenas gali reikštis ekonominėje, socialinėje, politinėje ar kultūrinėje sferose įvairiomis formomis: kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, protekcionizmu, sukčiavimu ir kita. Dėl to, pasak EK vidaus reikalų komisarės Cecilios Malmström, „korupcija ardo pasitikėjimą viešomis institucijomis ir demokratija, kenkia mūsų vidaus rinkai, trukdo užsienio investicijoms, mokesčių mokėtojams tai kainuoja milijonus, o daugeliu atvejų dar ir pasitarnauja organizuoto nusikalstamumo grupėms, atliekant savo nešvarius darbelius“. Nors nėra paprasta apskaičiuoti, kiek ES ekonomikai kainuoja korupcija, pasitelkusi įvairių tarptautinių organizacijų duomenis, EK apskaičiavo, jog kasmet ES netenka 120 milijardų eurų. Pinigai nemaži, turint omenyje, kad ši suma prilygsta 11 metų Lietuvos biudžetui (37,6 mlrd. litų per metus) arba kiek mažiau nei metiniam ES biudžetui (150,9 mlrd. eurų). Tačiau finansinis aspektas yra ne vienintelis dalykas, dėl ko susirūpinusi Komisija. Anot C. Malmström, „ataskaita  rodo skirtingą korupcijos lygį ES šalyse narėse. Tačiau taip pat rodo, jog korupcija veikia visas ES šalis nares. Vienas dalykas aiškus: nėra nei vienos zonos Europoje, kurioje nebūtų korupcijos“. Šią mintį patvirtina 1973 m. Komisijos įkurta tarnyba – Eurobarometras, analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse. Komisija kovos su korupcija ataskaitoje rėmėsi dviejomis Eurobarometro apklausomis, darytomis 2013 m. vasario–kovo mėnesiais. Gauti duomenys verčia ES valstybes sunerimti.

    Korupcijos mastai

    2013 m. kovo mėnesį darytoje Eurobarometro apklausoje (tiesioginiame interviu), kurioje dalyvavo 27786 respondentų iš visų ES šalių narių, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip bendrai suvokiama korupcija kiekvienoje šalyje narėje ir kokia kiekvieno respondento patirtis šiuo klausimu. Analizuojant, kaip plačiai kiekvieno respondento nuomone paplitusi korupcija jo šalyje, išaiškėjo, jog net trys ketvirtadaliai respondentų (76 proc.) buvo įsitikinę, jog korupcija yra plačiai paplitusi jų valstybėje: du penktadaliai (41 proc.) apklaustųjų pasisakė, kad korupcija „gana paplitusi“, o trečdalis respondentų (35 proc.) – jog „labai paplitusi“. Tik 19 proc. apklaustųjų manė, jog korupcija jų šalyje nėra plačiai paplitusi: 15 proc. ES piliečių teigė, jog korupcija jų šalyje yra „gana retas“ reiškinys, o 4 proc. – kad „labai retas“ dalykas.

    Remiantis šiuo tyrimu, buvo padarytos išvados, jog daugiau respondentų, manančių, jog jų šalyje „labai paplitusi“ ar „gana paplitusi“  korupcija, buvo tose valstybėse, kurios į ES įsiliejo po 2004 m. plėtros. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Čekijoje tokią nuomonę turinčių dalis sudarė 95 proc. apklaustųjų, Kroatijoje – 94 proc., Rumunijoje – 93 proc., Slovėnijoje – 91 proc., Slovakijoje – 90 proc. Visgi ir kai kuriose ES senbuvėse pasitaikė respondentų, manančių, jog jų šalyje korupcija plačiai paplitusi: Graikijoje – 99 proc., Italijoje – 97 proc., Ispanijoje – 95 proc., Portugalijoje – 90 proc. Šiaurės Europos valstybėse ir Liuksemburge buvo mažiausias skaičius respondentų, teigiančių, jog jų valstybėse korupcija labiausiai paplitusi: Danijoje – 20 proc., Suomijoje – 29 proc., Liuksemburge – 42 proc. ir Švedijoje – 44 proc.

    Kyšiai ir jų paplitimas

    Analizuojant, kiek ES yra paplitęs atsilyginimas už viešas paslaugas, išaiškėjo, jog ketvirtadalis europiečių (26 proc.) mainais už viešas paslaugas mielai padarytų kokią malonę ją suteikiančiajam, 23 proc. už tai įteiktų dovanų, o 16 proc. atsilygintų pinigais. Visgi dauguma respondentų apklausoje pasisakė prieš bet kokį atsilyginimą už viešas paslaugas.

    Nacionaliniu lygmeniu paaiškėjo, jog daugiausia respondentų, pasisakančių už atlygį, suteikiant jiems viešąsias paslaugas, buvo daugiausia tarp naujųjų ES narių: Slovakijoje – 68 proc., Vengrijoje – 60 proc., Lietuvoje – 54 proc. ir Čekijoje – 53 proc. Mažiausiai pritariančių atlygiui už viešąsias paslaugas buvo Suomijoje – 8 proc., Danijoje – 14 proc., Švedijoje ir Maltoje po 15 proc.

    Klausiant respondentų, kuriose sferose jų valstybėje paplitęs kyšio davimas ir ėmimas bei galios naudojimas asmeniniais tikslais, išaiškėjo, jog dauguma (59 proc.) ES piliečių buvo įsitikinę, jog ši korupcijos forma labiausiai susijusi su politinėmis partijomis ir 56 proc.  – su politikais nacionaliniame, regioniniame ir vietos lygiuose, o mažiausiai – su sveikatos  (18 proc.) ir socialine (16 proc.) sritimis. ES šalyse senbuvėse, lyginant su naujomis ES valstybėmis, tyrimo dalyviai buvo įsitikinę, kad korupcija labiau paplitusi tarp bankų ir kitų finansinių institucijų (atitinkamai 42 proc. ES senbuvėse ir 14 proc. – naujokėse), tarp privačių kompanijų (atitinkamai 43 proc. ir 23 proc.), tarp politinių partijų (62 proc. ir 47 proc.) bei tarp pareigūnų, suteikiančių statybos leidimus (45 proc. ir 38 proc.). Tarp naujųjų ES šalių piliečių daugiau respondentų, lyginant su ES senbuviais, pripažino, jog korupcija paplitusi tarp policijos ar muitinės (51 proc. ir 32 proc.). Kad labiausiai korupcija išplitusi tarp politinių partijų ir politikų, pripažino Ispanijos (84 proc. ir 72 proc.), Čekijos (73 proc. ir 69 proc.) ir Slovėnijos (72 proc. ir 68 proc.) respondentai.

    Korupcijos augimas

    Aiškinantis korupcijos augimo tendencijas ES šalyse per paskutinius trejus metus, 56 proc. respondentų pripažino, jog korupcija jų šalyje išaugo: 29 proc. – „labai” ir 27 proc. – „nežymiai“. Trečdalis apklausos dalyvių (29 proc.) teigė, jog korupcija jų šalyje išliko nepakitusi, ir tik 5 proc. – kad sumažėjo. Lyginant su 2011 m. atliktu identišku Eurobarometro tyrimu, 2013 m. korupcijos augimo tendencijos prastesnės: respondentų, manančių, jog korupcija per trejus metus jų šalyje išaugo, 2013 m. buvo 9 proc. daugiau. Tarp apklausos dalyvių iš ES senbuvių šalių didesnis procentas (nei kad naujosiose ES šalyse) buvo įsitikinę, jog korupcija per pastaruosius trejus metus išaugo (57 proc. ES senbuvėse, 52 proc. naujose ES narėse). Nacionaliniu lygmeniu daugiausia Ispanijos respondentų pripažino, jog korupcija jų šalyje išaugo (77 proc.). Didžiausias korupcijos nuosmukis per trejus metus fiksuotas Kroatijoje (17 proc.), Lenkijoje ir Estijoje (po 15 proc.), Airijoje (13 proc.), Graikijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir Latvijoje (po 11 proc.).

    Lietuvos padėtis

    2013 m. Eurobarometro atliktame tyrime 29 proc. Lietuvos gyventojų pripažino, jog korupcija juos veikia kasdieniniame gyvenime. Taip manančiųjų dalis buvo 3 procentais didesnė nei ES vidurkis. Kitas rodiklis, viršijantis ES vidurkį – tai korupcijos paplitimo tendencijos. Paaiškėjo, jog net 95 proc. Lietuvos gyventojų buvo įsitikinę, jog korupcija jų šalyje yra itin paplitusi, kai ES vidurkis buvo 19 proc. mažesnis ir sudarė 76 proc. ES vidurkio perviršį korupcijos tyrime rodo ir tai, jog net 88 proc. Lietuvos gyventojų kyšio davimą ir ryšių užmezgimą traktavo kaip paprasčiausią būdą gauti viešas paslaugas (ES vidurkis siekė 73 proc.).

    Europos Komisijos ataskaitoje apie korupcijos padėtį Lietuvoje teigiama, jog Lietuva įrodė, kad yra gebanti vykdyti savo įsipareigojimus, kovojant su korupcija bei plečiant šios srities teisinę bazę. Tačiau iššūkiu Lietuvai vis dar lieka tai, kaip šiuos teisinius pasikeitimus pritaikyti praktikoje ir vienodai sugebėti kovoti tiek su smulkia, tiek su didelio masto korupcija. Pasak Komisijos, Lietuvai reiktų didinti institucijų, kovojančių su korupcija, efektyvumą bei nepriklausomybę tam, kad jos galėtų šalinti vis dar iššūkiais šalyje išliekančias korupcijos apraiškas, finansuojant politines partijas, vykdant viešuosius pirkimus bei sveikatos priežiūros srityje.

    Ką daryti?

    Komisijos ataskaita byloja, jog korupcija ES šalyse vis dar išlieka spręstinas uždavinys. Pasak ES vidaus reikalų komisarės C. Malmström, pastaraisiais metais valstybės narės daug nuveikė, kovodamos su korupcija, bet iš šiandienos ataskaitos matyti, kad tiek toli gražu nepakanka“. Todėl ataskaitoje siūloma atkreipti dėmesį į daugeliui šalių narių opias korupcijos problemas, korupcijos regioninį ir vietos lygmenį, korupcijos apraiškas miesto plėtros, sveikatos priežiūros srityse.

    Reikalingas griežtesnis partijų finansavimas bei sąžiningumas politikoje. Ataskaitoje raginama stiprinti sąžiningumo standartus viešųjų pirkimų srityje, nes, anot EK, viešieji subjektai kasmet prekių, darbų ir paslaugų pirkimui skiria maždaug penktadalį ES BVP.

  • ATGAL
    Islamofilija arba kaip Vakarai savo rankomis įvedinėja šariatą
    PIRMYN
    Šveicarijos spjūvis imigrantams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.