Kremlius kuria rinkimų intrigą: kas ką ir kodėl? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kremlius kuria rinkimų intrigą: kas ką ir kodėl?

  • Temos: Politika
    Data: 2011-05-08
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    V. Putinas ir D. Medvedevas neseniai pareiškė, kad jie "pasitars", kas iš jų balotiruosis. (POOL/Reuters/Scanpix nuotr.)

    Artėjančių dviejų Rusijos rinkimų kanonada griaudėja jau dabar, nors oficialiai kampanija dar neprasidėjusi. Nė vienas iš galimų kandidatų (o šiuo atveju kalbame kol kas tik apie pirmuosius šalies politikus) oficialiai nepareiškė dalyvausiantys šiuose rinkimuose, tačiau jie patys ir inspiruoja rinkimų įtampą.

    Kita vertus, nors rinkimai į Rusijos Dūmą vyks anksčiau – gruodį, tačiau apie juos beveik niekas nerašo, o štai ketvirtojo Rusijos prezidento pasirinkimas, numatytas kitų metų kovą, kelia didžiulę intrigą. Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas – šie kone vienodo politinio svorio lyderiai – jau dabar galanda rinkimų kalavijus ir neslepia savo ambicijų. Tiesa, tie ketinimai dar prieštaringi.

    „Nei aš, nei Dmitrijus Anatoljevičius neatmetame, kad kiekvienas iš mūsų eis į rinkimus“, – balandžio pradžioje pareiškė V. Putinas. O dabartinis prezidentas Kinijos televizijos kanalui CCTV taip pat patvirtino, kad gali dalyvauti 2012 m. prezidento rinkimuose. Gi partija „Vieningoji Rusija“ mananti, kad ji palaikys D. Medvedevą tik tuomet, jei kandidatų sąrašuose nebus premjero V. Putino. Dabar gi valdančioji partija tvirtina, kad tokios sąlygos ji niekada nekėlusi ir rems abu kandidatus, todėl tik nuo rinkėjų priklausys, kas bus ketvirtosios valdžios po nepriklausomybės paskelbimo vadovu.

    Beje, rengiant šį straipsnį, pasklido abejonės dėl D. Medevedevo dalyvavimo rinkimuose. Kaip pranešė britų laikraščio portalas www.telegraph.co.uk, balandžio 25-ąją prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad pasibaigus prezidento kadencijai, gali imtis moderniųjų technologijų verslo. Tai nuskambėjo tarsi užuomina, kad daugiau nebesieks prezidento posto.

    45 m. sulaukęs D. Medvedevas pasakojo, kad baigęs valstybės vadovo karjerą, galbūt pradės dirbti Maskvos Skolkovo rajone, kuriame rusai vysto modernių technologijų centrą, panašų į Kalifornijos Silicio slėnį (Silicon Valley). „Norėčiau dalyvauti naujų technologijų vystyme – per Skolkovą ar per kitas institucijas, kaip verslo globėjas ar kaip verslininkas“, – sakė Rusijos vadovas. D. Medvedevas sakosi esąs naujų technologijų gerbėjas. Jis aktyviai rašo į socialinio bendravimo tinklalapį „Twitter“, turi savo interneto tinklalapį Kremliaus interneto svetainėje, taip pat puoselėja ambicingus planus modernizuoti Kremliaus ekonomiką.

    O juk vos prieš keletą savaičių D. Medvedevas teigė, jog neatmeta galimybės dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose 2012 m. kovą. Siekdamas pritraukti daugiau investuotojų iš užsienio, jis priėmė Kalifornijos valstijos gubernatorių Arnoldą Schwarzeneggerį su verslininkų delegacija ir aprodė jiems Skolkovo centrą.

    Pasak britų portalo, visgi daugelis įsitikinę, kad prezidentu vėl mėgins tapti V. Putinas, kuris išrinko D. Medvedevą į įpėdinius ir yra tarsi labiau patyręs jo globėjas. Ar tie kriterijai turės lemiamos reikšmės abiejų politikų varžytinėse ir apsprendime, dar sunku pasakyti. Jų tariamai vienodas politinis svoris nėra pakankamas įrodymas rusų rinkėjams, kad ir vienas, ir kitas gali lygiai gerai atstovauti jų interesams.

    O kol kas didėja būsimų rinkėjų apatija abiem lyderiams. 25 proc. visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Levada-Centr“ kovo mėnesį apklaustų žmonių tarp kandidatų į prezidentus nenori matyti nei vieno, nei kito. Gruodį tokių buvo 18 proc. Bet populiarumo prasme čia į priekį šiek tiek išsiveržia D. Medvedevas. Nuo praėjusių metų birželio rusų, norinčių jį matyti kandidatų sąrašuose, padaugėjo nuo 14 iki 18 proc., o pasirinksiančių V.Putiną sumažėjo – nuo 30 iki 27 proc. Ir vis tiek 36 proc. apklaustųjų mano, kad V. Putinas grįš į ankstesnį postą, o 33 proc. tiki, kad  prezidento postą antrą kadenciją užims D. Medvedevas.

    Tas nežymus tai vieno, tai kito išsiveržimas į priekį iš tikrųjų nublanksta prieš Rusijos visuomenės nuotaikų kaitą. Rusijos strateginių tyrimų centras kovo pabaigoje paskelbė pranešimą, kuriame abiejų vadovų reitingų kritimą pavadino „katastrofišku“. Jame prognozuojama, kad politinė krizė kelia tokį nepasitikėjimą šiais lyderiais, kad nė vienas iš šio valdžios tandemo kitais metais nešvęs pergalės. „Vieningoji Rusija“ praranda savo rinkėjus, nepasitenkinimo nuotaikos auga, opozicija, kuri remiasi kritiškai Kremliaus atžvilgiu nusiteikusiais oligarchais, stiprėja, ir, pasak šio centro ekspertų, Rusija gali ištikti į 1990-uosius metus panaši politinė krizė, kuri, kaip prisimename, vos neišaugo į pilietinį karą.

    Norėdami pritildyti kalbas apie jų varžybas, D. Medvedevas ir V. Putinas neseniai pareiškė, kad jie pasitars, kas iš jų balotiruosis. Pasak Reuters, ekspertai įsitikinę, kad paskutinį žodį tars V. Putinas, kuris gali pasirinkti trečią kandidatą. Tai jau intriga, kurią Amerikos naujienų agentūros The Global Post tinklalapis toliau išrutulioja. Esą Rusijoje įprasta, kad tradiciškai prieš rinkimus pasirodo kažkoks trečias kandidatas – „pilkasis kardinolas“. „Juk jūs puikiai žinote rusiškos demokratijos stilių: rinkimų debatai sukurs regimybę, kad kova vyksta tik tarp šių dviejų kandidatų, bet sprendimus priims kažkas kitas“, – su ironijos gaidele svarsto šis leidinys. Italų La Repubblica spėja, kad šiuo „pilkuoju kardinolu“ gali būti Igoris Sečinas – artimas V. Putinui žmogus, jo pavaduotojas, naftos koncerno Rosneft prezidentas ir Lietuvos kuratorius energetikos srityje.

    Kaip ten bebūtų, V. Putino ir D. Medvedevo asmenybės suteikia pakankamai peno diskusijoms, kas iš jų vertesnis 143-milijoninės imperijos caro posto. Pasak italų Panorama, verta pažvelgti į tarptautines erdves. Prezidentas sužavėjo B. Obamą, kartu paspausdamas santykių „perkrovimo“ mygtuką, su Amerikos vadovu kirsdamas mėsainį vienoje Vašingtono kavinių, nuolat kalbėdamas apie „pagerintos demokratijos“ būtinybę, korupcijos išnaikinimą, destalinizaciją, visuomenės modernizavimą.

    V. Putinas – visai kitoks personažas, rašo italų žurnalas. Jis taip pat smerkia J. Staliną, bet sako, kad SSRS griuvimas yra „geopolitinė katastrofa“. Su iš Amerikos išsiųstais šnipais dainuoja senas sovietines dainas, gina mažas cigarečių ir degtinės kainas, mėgsta kovinį sportą, ekstremalius pojūčius ir gyvūnus. D. Medvedevas inicijuoja prekybines, technologines ir nusiginklavimo sutartis su JAV, o V. Putinas bičiuliaujasi su diktatoriumi A. Lukašenka ir stengiasi Ukrainą įtraukti į šlubuojančią Muitų sąjungą. D. Medvedevas kviečia sudaryti platesnę opoziciją šalyje, o jo oponentas ar partneris valdžioje kovotojus už žmogaus teises vadina „neatsakingais valstybės priešais“.

    Pasaulinio lygio veikėjams apibūdinti principas „juoda-balta“ netinka. Ir šiuo atveju, kaip teigia JAV laikraštis The Wall Street Journal, V. Putinas vyresnis už savo jaunesnįjį kolegą visa galva. Daugiau kaip prieš 10 metų perėmęs postą iš B. Jelcino, jis sukaupė daugiau patirties – ir geros, ir blogos. Pasaulinė ekonominė krizė Rusijos pernelyg nepalietė, nes ją nuslopino vis augančios įplaukos iš brangstančių energijos išteklių ir ginklų prekybos. Premjeras – retas svečias Kremliuje, t. y. jis nesimaišo prezidentui po kojomis, o šis neturi didelių pastabų vyriausybės vadovui. Galų gale V. Putinas 13 metų vyresnis už D. Medvedevą, o tai Rusijos rinkėjui, nepasitikinčiam kartų kaita, ypač svarbu. Jis balsuos už stabilumą, taiką ir tautų draugystę, nors šios sąvokos dar nereikštų mažesnių kainų, didesnių atlyginimų ir atsparumo pasaulinei krizei.

    Lietuvos pragmatinės užsienio politikos vedliams lieka tik laukti, kaip gi baigsis Kremliaus tandemo varžytynės. Nors laukimas ir tyla, kaip žinome iš istorijos, ne visada gera byla…

  • ATGAL
    Kodėl blaškosi baltarusiškas mustangas?
    PIRMYN
    Internete atveriami KGB archyvai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.