Krikščioniškos salos lietuviškoje žiniasklaidoje (I dalis) | Apžvalga

Įžvalgos

  • Krikščioniškos salos lietuviškoje žiniasklaidoje (I dalis)

  • Data: 2013-01-08
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    Kasdien pro mus plaukia didžiulis informacijos srautas, kuriame naujienos keičia naujienas, ištisą parą netyla radijas, televizija, o kioskuose ar prekybos centruose įvairiaspalviai žurnalų ir laikraščių viršeliai vilioja smalsias akis. Mūsų dėmesio nori internetas su savo galinga pasiūla, jo bekraštėse platybėse skęsta mūsų laisvalaikio likučiai. Margoje mus supančios žiniasklaidos jūroje išnyra kelios Gerosios Naujienos skleidimo salelės, tokios kaip „Marijos radijas“, interneto portalas „Bernardinai.lt“, keli krikščioniškos pakraipos žurnalai. Ar mūsų vadinamai „moderniai visuomenei“ reikalinga tokia žiniasklaida? Ar ji gali išsilaikyti  laisvosios rinkos pasaulyje? Apie šiuos ir kitus dalykus „Apžvalga“ kalbina „Marijos radijo“ bendradarbį Liutaurą SERAPINĄ ir internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorių Andrių NAVICKĄ.

    Liutauras SERAPINAS: Socialinis Bažnyčios mokymas mus įpareigoja ir įgalina kalbėti

    Liutauras Serapinas (Nuotrauka iš Liutauro Serapino asmeninio archyvo)

    Lietuviškasis „Marijos radijas“, priklausantis tarptautinei Marijos radijo  asociacijai (World Family of Radio Maria), pradėjo veikti 2004 metais. Kieno tai buvo iniciatyva? Ar sunki buvo pradžia?

    Radijas pradėjo veikti vadovaujamas kunigo Oskaro Petro Volskio. Pati pradžia buvo sudėtinga, reikėjo įrengti techninę bazę: supirkti įrangą, ją instaliuoti, sujungti, laimėti valstybės skelbiamus analoginio dažnio konkursus, įrengti studijas ir t. t. Šiame etape labai padėjo pasaulinis Marijos radijo tinklas, – ir lėšomis, ir patarimais. Visiškai naujas radijas – iki šio momento Lietuvoje veikė daug radijo stočių, tad į tą visą radijo vandenyną turėjo įplaukti dar vienas laivelis su labai dideliu užmoju ir be galo svarbia misija: kiaurą parą transliuoti krikščionišką mintį ir žodį į visų namus, ko niekas iki šiol nedarė, kas buvo pasiekiama tik klausantis Vatikano radijo ar „Amerikos balso“. Visa kūrimo pradžia jau apaugo mitais, nors Lietuvoje Marijos radijas veikia tik 8 metus su trupučiu. Kiek teko kalbėtis su kunigais, jie sakė, kad pirmoji kregždė – mintis apie šio radijo atsiradimą gimė vieno kunigų susirinkimo metu. Brolis kapucinas Vincentas kažkada ištarė, kad viešai sprendžiant vieną ar kitą bažnyčios uždavinį gal reikėtų pasikviesti „Marijos radiją“. Kiti pasakojo, kad čia visai kitaip, kad grupė iniciatyvių bažnyčios žmonių jau seniai ieškojo galimybės užmegzti santykius su pasauliniu Marijos radijo tinklu. Kad ir kaip būtų, matyt, Viešpats matė, kad Lietuvai labai buvo reikalingas šis projektas. Iš pradžių nedaug buvo specialistų – nei profesionalių radijo žurnalistų, nei kunigų ar vyskupų, baigusių specialius mokslus. Dabar jau yra net trys kartos kunigų – programų direktorių. Pirmasis buvo kunigas Oskaras Petras Volskis, jį pakeitė dabartinis vyskupas nominantas Kęstutis Kėvalas, o jį pakeitė kunigas Gintaras Blužas.

    Kažkada ir man teko vadovauti radijui, kai keitėsi vadovai. Pagal pasaulinio Marijos radijo įstatus pasaulietis negali vadovauti šiam radijui, tačiau teko… Kunigu aš netapau, bet tikėjimą ir Bažnyčią labiau pažinau.

    Ar šis radijas pasiekia visos Lietuvos gyventojus? Ar jo klausosi lietuviai užsienyje?

    Pradėsiu nuo antro galo: užsienyje jis yra labai mėgstamas, kadangi Marijos radijas girdimas ne tik analoginėmis antenomis, bet ir internetu. Iš karto tapo populiariu internetiniu radiju, nors ir nėra įtrauktas į internetinio radijo viešinimo registrus. Internetu jo klausosi ne vien išeiviai iš Lietuvos, bet ir tie žmonės, kurie kažkada buvo įpratę gyventi labai didelėse lietuvių bendruomenėse – tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikoje. Dabar matome, kad tos lietuvių bendruomenės yra labai sumažėjusios, persiėmusios tenykšte kultūra, vietinės lietuviško radijo stotys net išnykę. Tad klausytojai jungiasi prie „Marijos radijo“ ir yra visokių refleksijų, yra sutarta dėl atskirų katechezės laidų vedimo tiesiogiai į eterį iš JAV. Marijos radijo klausosi ir tie, kurie ten visą laiką gyveno, ir tie, kurie šiuo metu yra atvykę.

    Kalbėdami apie tai, kaip radijo bangos aprėpia Lietuvos teritoriją, negalime pasigirti, kad „Marijos radiją“ visa Lietuva girdi analoginiais imtuvais. Aišku, internetu girdi visi, bet vyresni žmonės jo neturi. Yra tokios „salos“, kaip Marijampolė, Šakiai, Jurbarkas, Vilkaviškis ir juos supantys miesteliai. Gaila, kad valstybė kol kas nesuteikia mums galimybės dalyvauti konkursuose dėl tenykščių dažnių, nors žada ir tie pažadai nuo 2008 metų neištesėti. Iš tiesų yra skriaudžiami pilietiškai nusiteikę gyventojai. Marijos radijas yra visuomeninė, nesiekianti pelno organizacija, nereklamuojanti ir nepolitikuojanti, nedalyvaujanti reklamos versle, išsilaikanti vien iš žmonių aukų. Labai gaila, kad valstybės institucijose dirbantys tarnautojai nesupranta, kad Lietuvoje krikščionių yra labai daug, jie turi teisę girdėti jiems aktualias programas. Manau, kažkam naudinga, kad tokioje didelėje teritorijoje negalėtų veikti „Marijos radijas“.

    Prisimenu, vienoje jūsų radijo laidoje teko išgirsti klausimą, kam reikalingos neva brangiai kainuojančios jūsų naktinės radijo laidos. Man tuomet prieš akis iškilo sunkiai sergantis ligonis ar vienišas senelis, kuriam gūdžią bemiegės nakties valandą jūsų radijas tampa vieninteliu jį pasiekiančiu Gerosios Naujienos skleidėju…

    Reikia žiūrėti ūkiškai: ar transliuotume tik šviesiu paros metu, ar visą parą – mokesčiai, sumokėti už ryšio paslaugas, skiriasi labai nedaug. Nieko nesutaupome, jei netransliuojame naktį. O piniginis klausimas mums labai skaudžiai juntamas, kadangi mes nieko neuždirbame. Žmonės mums atsidėkoja aukodami. Kitas dalykas, kad užsienio „Marijos radijo“ stotys naktimis ne tik kartoja laidas, bet transliuoja interaktyvias laidas, kuriose dalyvauja naktį dirbantys ar dėl ligos, ar įvairių psichologinių priežasčių pailsėti negalintys žmonės, taip pat ir tie, kurie gyvena kitoje Žemės rutulio pusėje. Pavyzdžiui, ispaniškai transliuojančio „Marijos radijo“ laidų klausosi ne vien Ispanijoje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje, o ten – kitas laikas. Taip pat ir Lietuvoje gauname iš Šiaurės Amerikos laiškų, ar galėtume tą ir tą padaryti… Aš atsakau, kad mes nepajėgūs, mums dar trūksta žmonių, galinčių dalyvauti tokiose naktinėse laidose. Žmonės klausosi kartojamų laidų ir nuoširdžiai dėkoja, ypač ligoniai, kenčiantys skausmus ar nemigą, be to, jie dar dalyvauja visiškai unikaliame dalyke, kurį turi tik „Marijos radijas“ visame pasaulyje – jie kartu meldžiasi radijo bangomis. Jie kalba Rožinio maldą ir kitas maldas. Mes turime šventą rūpestį, kaip, turint tik du telefonus, padaryti, kad į tiesioginį eterį prisiskambinti galėtų visi norintys…

    Kaip manote, ar jūsų klausosi žmonės, esantys gana svetimi katalikų tikėjimui? Ar turite diskusinių laidų?

    Taip, mes atidarome savo eterį visiems, norintiems į laidą paskambinti telefonu, užduoti klausimus ar dalyvauti polemikoje. Turime nemažai atviro eterio laidų. Savo eterio laiką esame suskirstę į tris grupes: trečdalis paros laiko skiriama maldai, antras trečdalis – katechezei, mokymui, švietėjiškoms laidoms, o trečios dalies laiką užima viešinimas, informacija, kultūra, diskusijos. Dar laidos skirstomos įvairioms klausytojų amžiaus grupėms – jaunimui, vyresniesiems, šeimoms; kitos gilesnio turinio laidos skiriamos savo tikėjime labiau pažengusiems klausytojams. Yra ir visuomeninių projektų, kur krikščioniškos organizacijos pristato savo veiklas, viešina savo idėjas, svarbu pranešti ir bendras žinias, kad ir laiką ar orų prognozę. Pateikiame klasikinį paketą: bendros žinios, kultūra, istorija, religija, teologija, malda, muzika, literatūriniai skaitiniai, ir tuomet žmogui nebereikia jungti kitos radijo stoties.

    Kokias laidas transliuojate jaunimui?

    Laidas jaunimui kuria pats jaunimas. Tai ir „Pasilik su mumis, Viešpatie“, ir „Naujas gyrius“, ir Jaunimo katekizmo komentaras ,,YOUCAT“, ,,Visa atnaujinti Kristuje“, laidos šeimai, o šeimas kuria jauni žmonės… Taip pat ir proginės laidos, praūžus kokiam nors jaunimo renginiui, ar stovyklai vasaros metu, rekolekcijoms, tad jaunimui „Marijos radijo“ eteris yra išskirtinai atviras.

    Ar turite laidų rusų ar lenkų kalbomis?

    Ne, neturime, bet, reikalui esant, darome sinchroninį vertimą iš šių ir kitų pasaulio kalbų. Gal tokios laidos nėra dažnos, bet kartais rengiame Marijos radijo stočių tiltus, kai susijungia kelios Marijos radijo stotys. Tai nuostabūs radijo tiltų projektai, kuriais labai didžiuojamės ir džiaugiamės.

    Neseniai praūžė rinkimų laikotarpis, ar Marijos radijas nelieka nuošalyje nuo politinių aktualijų?

    Radijo savanoriai Kryžių kalne (Nuotrauka iš Liutauro Serapino asmeninio archyvo)

    Ne, negalime likti nuošalyje, kadangi socialinis Bažnyčios mokymas mus įpareigoja ir įgalina kalbėti. Mes atstovaujame krikščioniškai pasaulėžiūrai, o ji labai svarbi, nes pasaulėvaizdis yra tai, ką matome, o pasaulėžiūra yra tai, kaip žiūrime į tai, ką matome, tad ir mūsų požiūris į politiką yra kiek kitoks. Tai ne tas pats požiūris, kaip televizijos ar radijo šou laidose. Nieko nestebina, kai žmogus eina į politiką ir dalyvauja diskusijų šou – ten tenka užsimokėti. Tai kaip verslas. „Marijos radijuje“ niekas neužsimoka: ateina žmogus iš gatvės ir redaktorius sprendžia, ar įtraukti jį į laidą. Mokėti pinigų nereikės ir niekas jų neduos už pakalbėjimą. Politika glaudžiai susijusi su pinigais, o mes negalime nupirkti politikų, kad jie mums pašnekėtų taip, kaip reikia. Politikai nelabai „lenda“ į mūsų eterį, gerai suprasdami jo specifiką. Žmonės supranta, kad politinės diskusijos yra vienadienės, o tikėjimo, dalykai – amžini. Na, o tie politikai, kurie remiasi savo ideologijoje krikščioniška pasaulėžiūra, yra dažni mūsų eterio svečiai.

    Mums buvo iškeltas kitas aktualus klausimas: kodėl Marijos radijas nekalbėjo apie Kauno įvykius, kai buvo sprendžiamas mergaitės likimas. Noriu pasakyti, kad Marijos radijas kalbėjo, bet jame kalbėjo ne pasauliečiai, o kunigai. Jie kalbėjo saviškai, visai kitu rakursu vertino šią tragediją, bet žmonėms tai buvo nelabai aktualu, jeigu neišgirdo. O gal ir išgirdo.

    „Marijos radijuje“ dirba daug savanorių. Gal galite papasakoti, kaip tie žmonės padeda jums, kaip įsijungia į jūsų veiklą?

    Savanorystė skatinama „Marijos radijo“ darbuose. Vos ne visas darbas „Marijos radijuje“ paremtas savanorystės principais. Visos laidos rengiamos vien savanorių, už jas nėra mokamas joks honoraras, o autoriai savo sukurtą intelektualinę vertybę atiduoda visuomenei už dyką. Esame pilietinis radijas, kuriame kiekvienas gali ateiti su savo laida, ir jei ji bus tinkama programų redakcijai, ji bus įtraukta, ir nesvarbu, ar tikintis, ar netikintis žmogus ją pristatė. Žinoma, svarbiausia yra katalikiškumo prizmė, per kurią žiūrime į visus reiškinius, taip pat ir į savanorystę. „Marijos radijo“ savanorystė yra kitokia, nei ta, kuri naudojama alaus reklamai krepšinio varžybų ar kitų renginių metu, kylanti iš siekio pelnytis. Ši savanorystė kyla iš moralinių vertybių, kai žmonėms gera daryti kitiems gerus dalykus. Susirenka įvairūs žmonės: nuo akademinio lygio profesorių ar studentų iki paprastų močiučių ir senelių. Pasakyčiau, kad čia jaunystė ir senatvė, patirtis, protas ir negalia, racionali išmintis ir dvasinė patirtis susitikę apsikabina kaip brolis su seserimi.

    Pagal pasaulinę Marijos radijo šeimos praktiką jūsų radijas išsilaiko iš klausytojų aukų. Kaip sekasi išsilaikyti? Ar daug rėmėjų turite?

    Mes turime apskaitos sistemą, veikiančią pagal Lietuvos įstatymus. Visos aukos yra deklaruojamos ir eina tiesiai į banką. Tas išsilaikymas, žvelgiant filosofiškai, yra stebuklas. Mes nežinome, ar turėsime kitą mėnesį pakankamai pinigų užsimokėti už ryšio paslaugas, kurios labai brangios, nes kažkodėl mums, kaip visuomeniniam radijui, tų paslaugų teikėjai netaiko nuolaidų. Aš suprantu, teikėjai dalyvauja versle ir neprivalo nuolaidų teikti, tai verslas. O valstybė neturi tokių įstatymų, kad visuomeninė organizacija, kuri nieko neuždirba iš reklamos, būtų atleista nuo ryšių perdavimo mokesčių arba jie būtų jai ženkliai sumažinti. Mokame lygiai tiek pat, kiek moka transliuotojai, gaunantys nemenkas pajamas iš reklamos ir kitokio pelno. Pinigų klausimas Marijos radijui yra labai sunkus: mes negalime išlaidauti, neturime jokių lėšų reprezentacijai, kurių kitos įmonės privalo turėti, negalime išleisti pusės milijono litų kokiam nors renginiui įgarsinti ir taip savo veiklą pareklamuoti. Kiekvieną mėnesį, kai turime negausiai darbuotojų saujelei sumokėti algas, užmokėti už komunalines paslaugas, ryšio, transporto ar kokias įrangos nuomos paslaugas, mes išleidžiame viską, ką turime, – ateičiai nelieka. Aišku, psichologiškai geriau jaustumėmės, jei galėtume sukaupti nors kiek lėšų ateinančio mėnesio išlaidoms, bet nepavyksta. Gaila, kad surinktas aukas mes turime atiduoti verslui, nes iš verslo perkame paslaugas. Gaila, kad mūsų politikai nesugeba surasti įstatymų, pagal kuriuos pensininko paaukoti labdarai pinigai nebūtų valstybės apmokestinami. Netobuli mūsų įstatymai, todėl ir dirbame visuomeninėje organizacijoje – „Marijos radijuje“, kad užaugintume naują kartą – krikščioniškai mąstančius žmones, kurie sukurtų tobulesnę ne tik politinę, bet ir ekonominę santvarką. Ne vien dirbame, bet ir meldžiame Dievą dėl visų ateities. Pasiklausykite apie tai per Marijos radiją.

    Dėkui už pokalbį.

  • ATGAL
    Konstitucija - apsamanojęs, bet tvirtas valstybės pamatas
    PIRMYN
    Krikščioniškos salos lietuviškoje žiniasklaidoje (II dalis)
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.