Krizę suvaldyti Europa patiki dešiniesiems | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Krizę suvaldyti Europa patiki dešiniesiems

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Raminta Žūsinaitė

    Ispanijos (premjeras Mariano Rajoy) ir Portugalijos (premjeras Pedro Passosas Coelho) rinkėjai įrodė, kad Europa gręžiasi nuo socialinės kairės į socialiai orientuotą dešinę (ELP nuotrauka)

    Europos Parlamento pirmininkavimo estafetę perėmus socialdemokratams, Europos apačiose šiandien vyksta priešingi procesai. Šalys narys renkasi konservatorius ir krikščionis demokratus. Nors didžiosiose Europos valstybėse jau ir taip dominuoja dešinieji, tačiau jų pozicijos stiprėja ir mažesnėse ES šalyse. Apskritai, dešinieji šiuo metu yra didžiausia politinė grupė Europos Parlamente. Europos liaudies partija (ELP) yra didžiausia ir įtakingiausia Europos lygmens centro dešiniųjų politinė partija, vienijanti 75 partijas 40-yje Europos šalių. Šiuo metu net 17 Europos Sąjungos šalių premjerų priklauso ELP šeimai. Matyti, kad krizių krečiamos šalys gręžiasi konservatyviojo dešiniojo spektro politikos kryptimi.

    Atėnuose kairieji vilčių nepateisino

    Graikija šiandien – skaudi tema Europos Sąjungai. „Antikinė drama“, įvykusi šioje Viduržemio jūros šalyje, sukėlė ant kojų ES lyderes. Tokio masto finansų krizės Europa seniai nebuvo mačiusi. Socialistai Graikijoje pirmalaikius rinkimus laimėjo 2009 metais, tik prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Valdžią jie perėmė iš prieš tai penkerius metus valstybę valdžiusių konservatorių. Tuometis konservatorių ministras pirmininkas Kostas Karamanlis siūlė šalį iš krizės gelbėti pasitelkiant taupymo programą, tačiau jis pareiškė, kad būtinoms reformoms jo vyriausybei reikia naujo mandato. Tačiau pirmalaikiai palamento rinkimai konservatoriams mandato nesuteikė ir į valdžią žengė socialistai. Ironiška, tačiau, šiandienos apklausų duomenimis, daugiau graikų linkę manyti, kad iš krizės šalį galėtų išvesti būtent konservatoriai (16,3 proc., tuo tarpu valdančiaisiais socialistais tiki tik 7,6 proc.). Taigi, ar ne išlaidauti mėgstantys socialistai privedė šalį kone prie bedugnės krašto?..

    Rumunija: dešinieji išėjo, dešinieji ateina?

    Šių metų lapkritį Rumunijoje taip pat įvyko politinių permainų. Naujoji centro dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama Mihai Razvano Ungureanu, gavo parlamento pasitikėjimo votumą. Rumunijai, kaip naujajai ES narei, ypač svarbu įrodyti Briuseliui, kad šalis buvo verta įsilieti į Europos Sąjungos šeimą, tačiau šis krizinis laikotarpis ne itin palankus. Naujoji vyriausybė susiformavo iškart po to, kai atsistatydino taip pat centro dešiniųjų ministras pirmininkas Emilis Bocas. Šis buvo priverstas atsistatydinti dėl protestų, kai žmonės buvo nepatenkinti jo vykdoma griežta taupymo programa. Kad ir kaip ministras pirmininkas stengėsi įrodyti, kad jo vykdoma politika naudinga šaliai, kad jos vaisius netrukus bus galima išvysti, vis dėlto rumunų tai neįtikino ir protestų banga užliejo Bukareštą. Atrodytų, kad  atstatydintą centro dešiniųjų premjerą turėtų keisti opozicinių partijų atstovai, tačiau naujam kabinetui vadovauti buvo paskirtas kitos partijos, tačiau taip pat centro dešiniosioms jėgoms priklausantis atstovas. Būtų galima tikėtis savotiško ankstesnės politikos tęstinumo, tačiau pokyčių, matyt, būsią. Tarptautinėje erdvėje ne kartą buvo nuskambėję pagyrimai Rumunijos valdantiesiems, kad šie ryžtingai ėmęsi reikalingų, tačiau ne visada populiarių sprendimų. Kokių veiksmų imsis naujoji vyriausybė, jau bus galima pamatyti netolimoje ateityje.

    Slovėnija suvaldyti krizę patikėjo dešiniųjų vyriausybei

    Slovėnija pastaruosius pusketvirtų metų buvo valdoma socialistų. Socialistinė vyriausybė nebuvo vertinama gerais balais, nes jai sunkiai sekėsi suvaldyti šalies ekonomiką ir  įgyvendinti reikalingas reformas. Esant esminių nesutarimų koalicijoje dėl pensijų reformų, socialistų vyriausybė prarado pasitikėjimą ir buvo sušaukti neeiliniai parlamento rinkimai, beje, pirmą kartą Slovėnijos istorijoje. Visų nuostabai, kairiųjų partija „Pozityvioji Slovėnija“ (LZJ-PS) surinko vos keliais procentais daugiau balsų už dešiniųjų Slovėnijos demokratų partiją (SDP). Tačiau kairiesiems nepavyko išsirinkti ministro pirmininko ir daugumą suformavo dešiniųjų koalicija, vadovaujama SDP lyderio Janezo Janšos. 

    Vasario mėnesį darbą pradėjusi nauja J. Janšos vadovaujama vyriausybė turi ambicingą programą, kaip sustabdyti recesiją šalyje ir vėl žengti augimo ir klestėjimo keliu. Vyriausybė deda visas pastangas mažinti skolas, įgyvendindama taupymo priemones ir struktūrines reformas. Slovėnija, pirmoji pokomunistinė valstybė prieš penkerius metus prisijungusi prie euro zonos, privalo smarkiai sumažinti viešąsias išlaidas, kad atitiktų naująjį fiskalinės disciplinos susitarimą, taip intensyviai stumiamą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, kurie siekia sustabdyti Europos paskolų krizę. Nors pripažįstama, kad iki 2012 metų pabaigos viešoji skola vargiai sumažės, vis dėlto Slovėnijos vyriausybė dar gali susigrąžinti vienos sparčiausiai augančių pokomunistinių šalių Europos Sąjungoje vaidmenį.   

    Triuškinantis konservatorių sugrįžimas Ispanijoje

    Ispanija, taip pat krečiama finansinių iššūkių, praėjusių metų lapkritį rinko naują valdžią. Konservatoriška Liaudies partija, vadovaujama lyderio Mariano Rajoy, triuškinamai laimėjo vykusius rinkimus ir užsitikrino absoliučią daugumą parlamente, už borto palikdama prieš tai septynerius metus šaliai vadovavusius socialistus. 

    Nors naujoji vadžia ir perspėjama dėl bauginančių ekonomikos išbandymų, tačiau blogesnės padėties, nei buvo susidariusi iki šiol, ko gero jau nebeteks patirti. Socialistinės vyriausybės valdymas pastaruosius septynerius metus privedė šalį prie didžiulės recesijos, todėl Socialistinė darbininkų partija rinkimuose patyrė didžiausią nesėkmę per visą partijos istoriją.

    Didžiausia problema Ispanijoje – nedarbas. Buvusi socialistų vyriausybė kaltinama, kad per vėlai reagavo į 2008 metų nekilnojamojo turto rinkos žlugimą, kuris drauge su pasauline finansų krize atėmė darbą iš milijonų žmonių. Nedarbas šiuo metu Ispanijoje siekia net 21,5 proc. Į valdžią atėję dešinieji teigia, kad sumažinti nedarbą – didžiausias šios vyriausybės prioritetas.

    Skęstančią Portugaliją gelbėti bandys dešinieji

    Portugalija  taip pat po pirmalaikių rinkimų praėjusių metų vasarą pasuko į dešinę. Dešiniajai socialdemokratijai atstovaujanti partija PSD išstūmė iš valdžios dvi kadencijas šaliai vadovavusius kairiuosius socialistus ir suformavo dešiniąją koaliciją. Būtent dešiniesiems rinkėjai patikėjo nelengvą užduotį – įgyvendinti 78 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketo sutarties sąlygas.

    Rinkimus laimėjusi partija su lyderiu Pedro Passosu Coelho priešakyje koaliciją sudarė su 24 mandatus laimėjusia kita konservatyvia partija CDS-PP ir Portugalijos valdžia nedelsiant ėmėsi taupymo priemonių.

    Nors šiandien Portugaliją vis dar slegia viena didžiausių recesijų visame pasaulyje, tačiau P. P. Coelho tikina, kad Portugalija pajėgs susitvarkyti su skolų krize ir jos tikrai neištiks Graikijos likimas.

    Apžvelgus politinę situaciją Europoje, susidaro įspūdis, kad konservatorių ir krikščionių demokratų atstovaujamas požiūris į valstybės valdymą yra vis labiau vertinamas. Šalių visuomenės kriziniu laikotarpiu vis daugiau renkasi socialios rinkos ekonomikos idėjas nei išlaidžią socialistinę kairę ar neprognozuojamą liberalią laisvąją rinką. ■

  • ATGAL
    Skolų odisėja ir stereotipai
    PIRMYN
    „Euronest“: proveržis daugiašaliame dialoge
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.