Kroatija papildys Europos Sąjungos narių gretas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kroatija papildys Europos Sąjungos narių gretas

  • Data: 2012-03-01
    Autorius: Vaida Stundytė

    Kroatijos kelias jau tiesiasi į Europos Sąjungą (M. Žilionytės nuotrauka)

    Praėjusių metų birželį Europos Sąjunga Kroatijai ištarė „taip“, o šių metų sausio 22 d. surengtame referendume narystei Europos Sąjungoje „taip“ pasakė patys kroatai. 2013 metų vasarą dar viena Balkanų valstybė, antra iš buvusios Jugoslavijos šalių, taps Europos Sąjungos nare. Tai bus jau 28-oji Europos Sąjungos narė. 

    Kroatijos kelias į Europos Sąjungą

    Iš tiesų europinė orientacija Kroatijai būdinga jau nuo buvusios federacinės Jugoslavijos irimo pradžios. Kroatija kartu su Slovėnija 1991 m. pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Nuo to laiko vienu iš savo strateginių tikslų šalis laikė narystę Europos Bendrijoje. Visgi, skirtingai nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, iš pradžių Kroatijai buvo sudėtinga siekti demokratijos stiprinimo ir eurointegracijos, nes valstybei sutrukdė 1991–1995 m. vykęs Kroatijos nepriklausomybės karas ir jo pasekmės.

    Oficialiai galimybę Kroatijai tapti potencialia ES nare įvardijo Europos Taryba 2000 metais. Tais pačiais metais šalies viduje įvyko svarbių politinių pokyčių: nuo pusiau prezidentinės sistemos pereita prie parlamentinės, rinkimuose triumfavo proeuropietiški lyderiai. 2002 m. visos Kroatijos parlamento partijos pasirašė deklaraciją už šalies narystę ES, o 2003 m. valstybė pateikė oficialų narystės prašymą.

    Europos Taryba 2004 m. patvirtino Kroatiją esant oficialia kandidate ir 2005 m. su ja pradėjo derybas. Pagrindiniai sunkumai, stabdę Kroatijos derybas, buvo bendradarbiavimo  su Tarptautiniu kriminaliniu tribunolu buvusiai Jugoslavijai trikdžiai, sienų klausimas su Slovėnija (taip pat ir su kitomis kaimynėmis, tačiau nesutarimai su jomis neturėjo didelės reikšmės, nes jos nėra ES narės) ir žemės pardavimo užsienio piliečiams įstatymų neatitiktis ES reikalavimams. Visgi derybos dėl 35 punktų buvo baigtos 2011 birželio 30 d., o po kelių mėnesių Europos Komisija palankiai įvertino Kroatijos stojimą į ES.

    2011 m. gruodį Kroatija dar labiau priartėjo prie ES: Europos Parlamentas patvirtino Kroatijos priėmimą ir valstybė pasirašė stojimo sutartį. Įvykęs referendumas tik dar kartą parodė tvirtą piliečių norą tapti ES dalimi. Numatoma, kad Kroatija visateise ES nare taps 2013 m. liepos 1 d., po to, kai dabartinių ES narių parlamentuose bus baigtas Kroatijos narystės ratifikavimo procesas. 

    Istorinis kroatų sprendimas

    Referendumo Kroatijoje rezultatai vertinami skirtingai: viena vertus, džiaugiamasi, kad daugiau nei pusė, t. y. beveik 67 proc., dalyvavusių referendume piliečių pasirinko narystę ES; visgi nepamirštamas ir tas faktas, kad Kroatijos piliečiai nebuvo itin aktyvūs – tik 44 proc. kroatų atėjo išreikšti savo nuomonės šaliai svarbiu klausimu, t. y. beveik 10 proc. mažiau nei per praėjusių metų gruodį vykusius visuotinius rinkimus. Kroatijos premjeras, socialdemokratų lyderis Zoranas Milanovičius tokį nedidelį aktyvumą aiškino kaip nusivylimo politikais ir ekonominių šalies problemų pasekmę.

    Narystės oponentų Kroatijoje nuogąstavimai panašūs į prieš stojimą dažniausiai reiškiamas visų europiečių baimes: manoma, kad šalis vėl praras suverenitetą, praėjus vos 20 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo, ir bus valdoma tik ES institucijų, praras ir savo gamtinius išteklius, o ES, kenčianti nuo ekonominės krizės, nesugebės padėti tos pačios krizės varginamai Kroatijai.

    Nors Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius ir pripažino, kad narystė ES visų Kroatijos problemų neišspręs, tačiau tai yra didžiulė galimybė šaliai. „Tai istorinis sprendimas, persilaužimas mūsų šalies istorijoje“, – po referendumo teigė premjeras Z. Milanovičius.

    Narystė ES pritarimo sulaukė ne tik iš visų Kroatijos politinių partijų, bet  ir iš didžiosios dalies serbų mažumos. Kroatus nustebino ir tai, kad už prisijungimą prie ES balsuoti agitavo ir kone nacionaliniu didvyriu daugumos laikomas buvęs Kroatijos kariuomenės vadas Ante Gotovina, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį per karą, kilusį byrant Jugoslavijai, o dabar užsienyje kalintis už nepriklausomybės karo nusikaltimus prieš serbus. A. Gotovinos, vieno labiausiai ieškotų buvusios Jugoslavijos karo nusikaltėlių, slapstymasis ir vangokas Kroatijos bendradarbiavimas su Tarptautiniu kriminaliniu tribunolu buvusiai Jugoslavijai, siekiant karininką pagauti, buvo vienas iš trukdžių, kliudžiusių sklandžiam Kroatijos derybų su ES procesui. O generolo nuteisimas 2011 m. sukėlė antieuropietiškas kroatų nuotaikas. 

    Kroatijos referendumo atgarsiai Europoje

    Kroatiją su įvykusiu referendumu ir teigiamu pasirinkimu sveikino ES institucijų ir valstybių narių lyderiai. Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso ir Europos Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy savo bendrame pranešime pasveikino Kroatijos ir jos žmonių pasirinkimą ir teigė, kad tai yra gera žinia Kroatijai, Balkanų regionui ir visai Europai. „Artėjantis Kroatijos priėmimas yra aiškus signalas visam Pietryčių Europos regionui ir rodo, kad politinės drąsos ir ryžtingų reformų dėka ES narystė yra pasiekiama“, – būsimas ES nares ir kandidates Kroatijos pavyzdžiu drąsino ES vadovai.

    Vienas pirmųjų Kroatijai sveikinimus atsiuntė Serbijos prezidentas Borisas Tadičius. Kaimyninės valstybės vadovas išreiškė viltį, kad Kroatijos priėmimas į ES padės ir Serbijai, ir kitoms Balkanų narėms lengviau įstoti į Sąjungą. Šiuo metu iš buvusių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija yra ES narė. Narystės taip pat siekia Juodkalnija ir Makedonija, kurioms suteiktas oficialių kandidačių statusas, bei Serbija ir Bosnija ir Hercegovina – potencialios kandidatės. ■ 

    ELP grupės pirmininkas Josephas Daulas

    Kroatijos gyventojai paskelbė savo sutikimą prisijungti prie mūsų, kuriant bendrą Europos ateitį. Sveikinu juos ištarus šį tvirtą „taip“. [...] Kroatijos žmonės mums parodė, kad idėjos ir pamatas, ant kurio buvo statoma Europos Sąjunga, vis dar turi stiprų atgarsį. Tai pamoka mums, kad atsimintume, jog dabartinės krizės akivaizdoje Europa yra atsakymas. 

     

     

    ELP grupės vicepirmininkas, EP jungtinio parlamentinio komiteto Kroatijai pirmininkas Gunnaras Hokmarkas

    Kroatų balsavimas už narystę Europos Sąjungoje stiprina ir Europą, ir Kroatiją. Priimame aiškią kroatų žinią, kuria jie skelbia norintys prisidėti prie bendrų pastangų plėtojant laisvą ir atvirą Europą. Kroatijos narystė padidins ES galimybes prisidėti prie stabilios ir klestinčios Vakarų Balkanų raidos.

  • ATGAL
    Apie pasklusnumą, prisitaikymą ir Šiaurės Korėją
    PIRMYN
    K. Masiulis: Ar tapatinimasis su tautybe - tai atsilikimo ženklas?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.