Apžvalgos tema

  • Kruvina terorizmo šmėkla Berlyne

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Edita Mieldažė

    2016 m. gruodžio 19 d. Berlyne vykstančioje kalėdinėje mugėje musulmonų radikalo užgrobtas sunkvežimis taranavo minią. Žuvo 12 žmonių, apie 50 sužeista. Šis kruvinas išpuolis buvo trečias tą vakarą: vienas fundamentalistas Ankaroje, Turkijoje, nušovė Rusijos ambasadorių Andrejų Karlovą, o Ciuriche, Šveicarijoje, ginkluoto išpuolio metu sužeisti trys žmonės, kai netoli musulmonų maldos vietos asmuo pradėjo šaudyti į žmones. Visuose šiuose kruvinuose įvykiuose dominuoja vienas ir tas pats kaltininko portretas: pabėgėlis arba antros trečios kartos migrantas musulmonas fundamentalistas. Kaip pastebėjo Angela Merkel savo metiniame pranešime, „per paskutinius 12 mėnesių islamiškas terorizmas, be abejonės, buvo didžiausias išbandymas“. Per metus Vokietijoje surengti kruvini išpuoliai Viurcburge, Ansbache, Miunchene, o dabar ir Berlyne. Pasak kanclerės, „niekinga, kai teroro išpuoliai įvykdomi žmonių, kurie atvyko čia tariamai ieškodami saugumo ir gavo pagalbą bei paramą“. A. Merkel nuomone, per šiuos išpuolius buvo pasityčiota iš vokiečių pasiryžimo padėti ir žmonių, kuriems tikrai reikia apsaugos. Tad teroro išpuolis Berlyne ne tik pademonstravo fiasko kanclerės vykdytoje „atviros migracijos“ politikoje, bet dar labiau padidino takoskyrą A. Merkel partijos viduje ir tarp koalicijos sąjungininkų. Iš kitos pusės, įvykdytas teroro išpuolis Berlyne, sostinėje, vietoje, kurioje įsikūrusios pagrindinės Vokietijos institucijos, parodė, kokia pažeidžiama Vokietija tapo, ir suteikė progą kraštutiniams dešiniesiems dar labiau sustiprinti prieš migrantus nukreiptą poziciją.

    Kalėdinė mugė

    www.wikipedia.org, Andreas Trojak nuotrauka ( Kalėdinė mugė po teroro išpuolio).

    Jei kuris nors iš skaitytojų turėjo galimybę kada nors apsilankyti Vokietijoje prieš Kalėdas, patyrė, kokia jauki atmosfera sukuriama, kaip gražiai miestai pasipuošę, o žmonės mugėje tiesiog mėgaujasi kaštu vynu, dešrelėmis ir keptais vafliais, bendrauja su draugais ir perka kokybiškus, ne Kinijoje gamintus papuošimus eglutei. Nereikia nė sakyti, kad kalėdinė mugė yra dalis vokiečių mentaliteto ir tradicijų, kurias Vokietija puoselėjo ilgą laiką. Ir staiga viso šio kalėdinio šurmulio nebeliko. Jį pakeitė krauju ir terorizmu sutepta piktžaizdė. Gruodžio 19 d. apie 20 val. vietos laiku sunkvežimis lenkiškais numeriais pasuko į kalėdinės mugės kioskelius ir prie jų susibūrusią minią. Žurnalo „Der Spiegel“ surastas išpuolio liudininkas Sebastianas Kahlas teigė mugėje už nugaros išgirdęs „kažką panašaus į sprogimą“. Atsigręžęs, pamatė didelį juodą monstrą, važiuojantį link jo. Spėjo pabėgti į šoną, bet matė, kaip sunkvežimis traiško vieną žmogų po kito. Minia iš siaubo rėkė, vaizdai S. Kahlui priminė įvykius Nicoje. Sunkvežimis sustojo tik pasiekęs aikštės centrą, vairuotojas, nužudęs ir sužeidęs žmones, pabėgo.

    Kaltininkas

    Tuo tarpu A. Merkel tragedijos dieną dalyvavo Vokietijos integracijos komisaro Aydano Ozoguzo apdovanojimo ceremonijoje. Ironiška, prieš sužinodama apie tragediją, kanclerė dar spėjo pasakyti, kad „būdami įvairesni, mes tampame turtingesni, o ne skurdesni“. Vėliau A. Merkel bus informuota apie tai, kad į minią įsirėžęs sunkvežimis, pagrobtas iš lenkų vairuotojo Lukaszo Urbano, gabenusio metalus iš Italijos į Berlyną. Firma, į kurią lenkas gabeno metalus, neleido iškart iškrauti krovinio, todėl vairuotojas buvo priverstas laukti. Iš paskutinių L. Urbano telefoninių pokalbių su namiškiais žinoma, kad jis laukė keistoje vietoje, kur aplink „vien musulmonai“. Daugiau žinių iš lenko nei firma, nei namiškiai nesulaukė. Žinoma tik tiek, kad teroristas pagrobė sunkvežimį kartu su vairuotoju ir vėliau lenką nužudė. Berlyno policijos pajėgos per dieną surado tariamą kaltininką, imigrantą iš Pakistano Naveedą Balochą. Pagal profesiją avių ganytojas ir opozicinio judėjimo, siekiančio Balochistano atsiskyrimo nuo Pakistano, aktyvistas paneigė nors kiek prisidėjęs prie teroro išpuolio. Vėliau paaiškėjo, kad tikrai prieš pakistanietį migrantą nėra jokių įkalčių, o suėmus jam padaryta didžiulė antireklama.

    Tikrasis kaltininkas, Anis Amri – 24 metų imigrantas iš Tuniso. Jis sugebėjo pabėgti iš Berlyno ir per Olandiją bei Prancūziją pasiekti Italiją. Ten A. Amri buvo nušautas Milano policijos. Iki šiol didžiulis klaustukas, kaip teroristas sugebėjo iš Berlyno pabėgti, tačiau įdomiausia ne tai. Pasirodo, 2016 m. pradžioje Vokietijos pareigūnai A. Amri įrašė į asmenų, turinčių „ryšių su Islamo valstybe“ ir keliančių „potencialią grėsmę“, sąrašus. Tai reiškia, kad toks asmuo bet kada gali sukelti išpuolį. Pasak Vokietijos vidaus reikalų ministro, nustatytos 549 tokios „potencialios grėsmės“, kurias reikia stebėti. Tačiau A. Amri naudojosi trimis skirtingais vardais ir sugebėjo Vokietijoje gauti leidimą gyventi. Praeitų metų vasarą A. Amri turėjo būti deportuotas į Tunisą, tačiau neturėjo paso, reikalingo šiam tikslui. Tuniso valdžia, ginčydama A. Amri pilietybę, atsisakė atsiųsti naują pasą. Taigi nesant kitų būdų išsiųsti A. Amri, „potenciali grėsmė“ ir „ryšiai su IS“ liko Vokietijoje.

    Po teroro išpuolio Berlyne „Islamo valstybė“ pranešė, jog „reaguodamas į raginimą atakuoti civilius koalicijai priklausančiose valstybėse, jos karys Berlyne įvykdė operaciją“. Pranešime nebuvo įvardytas kario vardas ar kiti atpažinimo duomenys. Eilinį kartą teroristinis junginys „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę, kad galėtų Europoje toliau skleisti baimę ir demonstruoti savo galią. Atsakomybę „Islamo valstybė“ prisiėmė ir už du praeitą vasarą surengtus išpuolius Bavarijoje. Šių išpuolių vykdytojai buvo atvykę į Vokietiją prašyti prieglobsčio. Įvykiai per Naujuosius Kelne, kai migrantai priekabiavo prie moterų, išpuoliai Ansbache, kai vyno bare buvo detonuota bomba (sužeista 15 žmonių, kaltininkas iš Sirijos žuvo), Viurcburge pabėgėlis iš Afganistano, šaukdamas „Dievas yra didis“, traukinyje peiliu puolė keleivius (kelis sužeidė), Miunchene, prekybos centre, vokiečių-iraniečių kilmės asmuo nušovė devynis žmones ir sužeidė 15. Tai 2016 m. Vokietijos realybė.

    „Mes tai padarysime“

    Vokietija iki šiol daug dirbo, kad netaptų teroristų taikiniu: nedalyvavo Irako kare, o Afganistane koalicijoje rinkosi tokias vietas, kur karo veiksmai buvo sunkiai įmanomi. Dabartinėje koalicijoje prieš „Islamo valstybę“ vokiečių oro pajėgos nedalyvauja tiesioginiuose išpuoliuose, tik patruliuoja. Tačiau svarbiausia, kad A. Merkel atvėrė Vokietijos sienas migrantams, kurių didelę dalį sudaro musulmonai. Visi šie žingsniai turėjo atbaidyti teroristus, tačiau taip neatsitiko. Dar blogiau, visi, kas netingi, partijos bendražygiai ir oponentai, ėmė kritikuoti kanclerę dėl jos pernelyg atviros migrantų priėmimo politikos, prasidėjusios prieš pusantrų metų. Visgi prieš šešerius metus (2010 m.) A. Merkel buvo skeptiškesnė migracijos politikos atžvilgiu. Tuomet ji savo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) susitikime Potsdame pabrėžė, kad daugiakultūrė visuomenė Vokietijoje „visiškai žlugo“, kad „mes nesijaučiame laimingi gyvendami vieni šalia kitų“ ir kad „tie, kurie nepriima mūsų krikščionių vertybių, gyvena ne toje vietoje“. Tuomet A. Merkel ragino imigrantus integruotis ir priimti Vokietijos kultūrą bei vertybes. 2015 m. vasarą kanclerė, vadovaudamasi krikščioniška nuostata padėti labiau kenčiantiems ir reaguodama į pilietinį karą Sirijoje, nusprendė pabėgėliams ir migrantams atverti Vokietijos duris, nesvarbu, kad „daugiakultūriškumas šalyje visiškai žlugo“. Su šūkiu „wir schaffen das“ (,,mes tai padarysime“), A. Merkel daugiau nei milijonui pabėgėlių leido apsigyventi Vokietijoje – tačiau be aiškios strategijos, kaip šį didžiulį srautą kultūriškai skirtingų asmenų suvaldyti ir integruoti. Vokietijos kanclerė 2016 m. rugsėjį prisipažino, kad padarė klaidą, bandydama suvaldyti pabėgėlių krizę.

    A. Merkel krizėje

    2016 m. rugsėjį Vokietijoje vyko rinkimai į kai kurias šalies žemes. Jų metu A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) sulaukė blogiausių rezultatų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kanclerės nelaimei, per šiuos rinkimus ypač ryškiai pasirodė gana naujas  (nuo 2013 m.) politinėje Vokietijos padangėje  iškilęs darinys „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).  AfD, pasinaudodama A. Merkel negebėjimu suvaldyti migrantų srautų, o vėliau ir migrantų radikalų terorizmu šalyje, iškovojo  mandatų dešimtoje žemėje iš eilės. Pasak AfD lyderio Berlyne George‘o Pazderskio, jo partija Vokietijoje yra „didžiausias demokratinis projektas per paskutinius kelis dešimtmečius“. Rinkimų metu Berlyne AfD mobilizavo net 64 tūkst. rinkėjų, lyginant su 41 tūkst. rinkėjų, kurie išreiškė paramą likusioms partijoms kartu sudėjus. Berlyno rajone Pankove AfD gavo daugiau balsų (13,8 proc.) nei CDU (12,6 proc.). Dar didesnis smūgis A. Merkel partijai buvo suduotas buvusiuose komunistiniuose Vokietijos rytuose. Treptove-Kopernike ir Lichtenberge, vietovėse, kuriose daugumą sudaro mažiau pajamų uždirbantys gyventojai, pasipiktinta, kad pabėgėliai čia buvo apgyvendinti nepasitarus su vietiniais. Tad AfD  Treptove-Kopernike ir Lichtenberge susižėrė atitinkamai po 20 ir 30 proc. rinkėjų balsų.

    A. Merkel gailisi

    Po nesėkmingų Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) rinkimų į žemių parlamentus A. Merkel prisiėmė atsakomybę dėl prastų CDU partijos rezultatų. Ji prisipažino, kad padarė klaidą, bandydama suvaldyti pabėgėlių krizę. Įprastoje savikritikos, tačiau kovingoje kalboje kanclerė pabrėžė: „Kartais neturėjome pakankamai kontrolės. Niekas, įskaitant mane, nenori pakartoti praeitų metų situacijos.“ Tačiau A. Merkel neatsiribojo nuo savo sprendimo atverti Vokietijos sieną migrantams. Ji savikritiškai įvertino savo valstybės pasiruošimą priimti pabėgėlius ir migrantus: „Jei galėčiau, pasukčiau laiką daugeliu metų atgal tam, kad galėčiau paruošti valdžios ir kitas institucijas situacijai, kuri 2015 m. vasarą mus užklupo kaip iš giedro dangaus.“ Kanclerė įsitikinusi, kad nepakankamai išaiškino savo pabėgėlių politiką, o jos frazė „mes tai padarysime“ provokavo tuos, kurie nesutiko su jos politine linija. A. Merkel taip pat išreiškė nuogąstavimą dėl ES negebėjimo reaguoti į pabėgėlių krizę: „Tai, ką matome Europoje, reiškia, kad mes daugiau nesugebame žengti koja kojon su globalizacija.“ Po kruvino išpuolio Berlyne kanclerė kitą dieną skaitė pranešimą. Ji pasakė tai, ką tokioje situacijoje ir turėjo pasakyti: „Tai sunki diena. Aš sukrėsta, nusivylusi ir liūdinti dėl to, kas nutiko vakar. Valstybė vieningai gedi.“ A. Merkel išreiškė užuojautą aukoms ir jų šeimoms, padėkojo pirmiems reagavusiems į išpuolį ir pabrėžė, kad kaltininkai bus nubausti. „Rasime stiprybės tokiam gyvenimui Vokietijoje, kokio norime – laisvam, vieningam ir atviram“, – kalbėjo A. Merkel. Kanclerė pripažino, kad ataka Berlyne – tai „teroristų organizuotas išpuolis“, tačiau, anot jos, „Vokietijos demokratija ir vertybės yra stipresnės nei terorizmas“. Kalboje tautai A. Merkel savo pozicijas bandė stiprinti, akcentuodama, jog sunku toleruoti, kad teroro išpuolio kaltininkas atvyko į Vokietiją kaip pabėgėlis. Anot Vokietijos vadovės, jis pasityčiojo iš vokiečių, kurie kiekvieną dieną padėjo pabėgėliams, ir pačių pabėgėlių, kuriems tos pagalbos reikėjo. Visgi net pati A. Merkel pastebėjo, kad išpuolis Berlyne dar labiau padidino takoskyrą ne tik tarp jos ir populistų, bet ir tarp savų partiečių bei sąjungininkų.

    Partiniai prieštaravimai

    Kaip pastebėjo Europos studijų Kalifornijos universitete vyriausiasis bendradarbis Davidas Clay‘us Large‘as, prieštaravimai tarp sąjungininkų, Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), nėra vien dėl imigracijos politikos nesutarimų ar asmenybių skirtumų. Anot D. C. Large’o, šie nesutarimai nulemti du šimtmečius vykusių kovų tarp Vokietijos protestantiškos šiaurės ir  katalikiškų pietų, tiksliau, tarp prūsiško Berlyno ir bavariško Miuncheno. Bavariškos CSU linijos pagrindinis vedlys Horstas Seehoferis pasisako už griežtesnį Vokietijos pilietybės įgijimo mechanizmą, pvz., reiškia prieštarą A. Merkel pozicijai suteikti migrantų vaikams, gimusiems Vokietijoje, dvigubą pilietybę. H. Seehoferis yra tradicinės šeimos šalininkas, todėl , jo požiūriu, motina po gimdymo turėtų ilgiau likti namuose su vaiku. Bavarijos politikas nusiteikęs skeptiškai dėl finansinės pagalbos teikimo Graikijai, pasisako prieš besaikį migrantų antplūdį į šalį. H. Seehoferis ne kartą išreiškė nepasitenkinimą, kad Berlynas su Bavarija, per kurią migrantai ir pradėjo plūsti į Vokietiją, nesikonsultavo. Per 2016 m. dviejuose Bavarijos miestuose buvo surengti išpuoliai, neskaitant mažesnių nesusipratimų tarp vietinių ir migrantų, kurių žiniasklaida net nefiksavo. Taigi Bavarija, anot H. Seehoferio, „išgyveno teroro dienas“. Terorą, pasak Bavarijos lyderio, Vokietija išgyveno ir Berlyno išpuolio metu. Užuot stovėjęs šalia kanclerės tokios tragedijos metu, H. Seehoferis, kreipėsi į vokiečius, parodydamas, kokie susiskaldę yra Vokietijos konservatoriai: „Mes skolingi aukoms…visi gyventojai turėtų pergalvoti ir iš naujo pakeisti mūsų bendrą imigracijos ir saugumo politiką.“ Taigi Bavarijos CSU lyderis mėnesiais kovoja su A. Merkel dėl jos vykdomos migracijos politikos. Tačiau H. Seehoferis susirūpinęs ne tik siekiu išlaikyti valdžią Bavarijoje – jam kelia nerimą auganti konkurencija dešiniajame sparne, kaip antai, AfD puikus pasirodymas žemių rinkimuose. Vasarį CDU ir CSU ruošiasi susitikti ir aptarti rugsėjo mėnesį vyksiančius nacionalinius rinkimus. Tada ir paaiškės, ar išties šios dvi Vokietijos partijos eina tuo pačiu keliu.

    Nesutarimai partijos viduje

    Kai kurie A. Merkel partijos (CDU) nariai nuogąstauja dėl to, kas vyksta šalyje. Pavyzdžiui, Klausas Bouillonas, CDU vidaus reikalų ministras Saartlando žemėje, pirmasis prabilo apie išpuolį Berlyne kaip apie „karą šalyje“. Kai kurie Krikščionių demokratų sąjungos nariai susirūpinę, kad kanclerės liberalus kursas migrantų atžvilgiu kai kuriuos rinkėjus pastūmėjo į kraštutinių dešiniųjų rankas. Dalis CDU flango nori griežtesnės A. Merkel laikysenos migrantų atžvilgiu. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble yra didžiausias kanclerės politikos kritikas. Jis pasisako prieš dvigubą pilietybę migrantams ir mano, jog A. Merkel padarė kardinalią klaidą, atverdama Vokietijos sieną migrantams. Visame šiame reikale, anot jo, gerai tik tai, kad sukurtas teigiamas Vokietijos įvaizdis entuziastingai priimant pabėgėlius. Griežtesniam CDU kritikų flangui priklausiantis buvęs diplomatas ir ambasadorius Afganistane Martinas Jageris yra iš tų, kuris pasisako už masinę pabėgėlių iš šalies deportaciją. Šis CDU veikėjas įsitikinęs, kad teisinga grąžinti pabėgėlius į Afganistaną, manant, kad jie daugiau nebekels Vokietijoje pavojaus. A. Merkel supranta, kad CDU ji turi kovoti su vadinamais „vanagais“ – griežtesnės linijos partiečiais. Tačiau A. Merkel kol kas laikosi pozicijos, kad nekeis savo politikos linijos tam, kad pajudėtų labiau į dešinę ir nukonkuruotų AfD rinkėjus. Kanclerė įsitikinusi, kad „konservatoriai gali laimėti tik tada, kai pripažįsta žmonių problemas, jas sprendžia ir išlieka lojalūs krikščioniškoms šaknims“.

    Palaikymą A. Merkel ir jos partijai rodo šių metų sausio 2–4 d. agentūros „Infratest dimap“ vykdyta vokiečių rinkėjų apklausa. Ji parodė, kad, nepaisant Berlyno išpuolio, 73 proc. vokiečių jaučiasi saugūs, skirtingai nei populistų AfD rinkėjai (du trečdaliai išreiškė besijaučiantys nesaugūs). Ši apklausa taip pat leido suprasti, kad pabėgėlių politika bus pagrindinis ginčo objektas prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius nacionalinius rinkimus. Svarbu ir tai, kad apklausoje CDU/ CSU blokas vis dar rinkėjų matomas kaip daugiausiai palaikymo turintis politinis darinys (37  proc. respondentų remia).

    Teroro išpuolis Berlyne sukėlė galvos skausmą Vokietijos kanclerei, kaip toliau grįsti „atvirų durų“ politiką migrantų atžvilgiu. Taip pat šis išpuolis atvėrė duris konservatoriškam CDU ir CSU flangui stiprinti savo griežtesnį kursą pabėgėlių politikos atžvilgiu. ■

  • ATGAL
    Įtakingų JAV politikų vizito Lietuvoje žvaigždė - Johnas McCainas
    PIRMYN
    ISIS bei Turkijos priešprieša - augančio galios centro kova
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.